- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 2YT-13847-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08828-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- M. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. D. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė savo sutuoktinio S. D., mirusio 1996 m. balandžio 2 d., palikimą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis S. D. mirė 1996 m. balandžio 2 d. Po jo mirties liko butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokoje, todėl pareiškėjai su sutuoktiniu priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl palikimo priėmimo pas notarą pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
3. Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad iki S. D. (sutuoktinio) mirties jie kartu gyveno viename bute, adresu (duomenys neskelbtini), o po sutuoktinio mirties pareiškėja liko toliau gyventi ir gyvena šiame bute. Pareiškėjos teigimu, ji priėmė sutuoktiniui priklausančią buto dalį, jo drabužius, baldus, dokumentus, namų apyvokos reikmenis ir jo turto rūpinasi kaip savo turtu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja M. D. ir S. D. (miręs 1996 m. balandžio 2 d.) nuo 1980 m. sausio 26 d. buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik pareiškėja M. D., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1992 m. kovo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi), todėl priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
6. Palikimas po S. D. mirties atsirado 1996 m. balandžio 2 d. (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 568 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, po sutuoktinio S. D. mirties ji toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo būtu rūpinosi, taip pat perėmė palikėjo drabužius, baldus, dokumentus, namų apyvokos reikmenis. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
8. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. D. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja M. D. po sutuoktinio S. D. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja M. D. po sutuoktinio S. D. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip S. D. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (1996 m. balandžio 2 d.), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai M. D. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.