- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-384-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00093-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis (pran.)
- Ieškovas
- T. P., J. P., K. T., L. T., V. K., E. K., J. V. M., R. A. M., V. P., D. P., J. L., B. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų- T. P., J. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-243-829/2012 pagal ieškovų: J. P., T. P., K. T., L. T., V. K., E. K., J. V. M., R. A. M., V. P., D. P., J. L., B. G. ieškinį atsakovams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl daiktinių teisių į turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 80-84, t. 1) ieškovai prašė panaikinti pastato- žemės ūkio technikos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, pripažinti pastato boksus, pažymėtus indeksais 1-4, 1-6, 2/4 dalis bokso, pažymėto indeksu 1-1, bendrąja jungtine ieškovų J. P. ir T. P. nuosavybe, 1/2 dalį bokso, pažymėto indeksu 1-3, bendrąja jungtine ieškovų K. T. ir L. T. nuosavybe, 1/4 dalį bokso, pažymėto indeksu 1-1, bendrąja jungtine ieškovų V. K. ir E. K. nuosavybe, boksą, pažymėtą indeksu 1-2, bendrąja jungtine ieškovų J. V. M. ir R. A. M. nuosavybe, 1/4 bokso, pažymėto indeksu 1-1, bendrąja jungtine ieškovų V. P. ir D. P. nuosavybe, boksą, pažymėtą indeksu 1-5, asmenine ieškovo J. L. nuosavybe, 1/2 dalį bokso, pažymėto indeksu 1-3, asmenine ieškovo B. G. nuosavybe. Ieškovai nurodė buvę žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) steigėjais ir nariais, visada naudojęsi ginčo patalpomis nuo pat jų įregistravimo žemės ūkio bendrovės vardu 1994 m., įsigiję ginčo patalpas iš žemės ūkio bendrovės šios bendrovės likvidacinės komisijos 1998 m. kovo 23 d. sprendimo ir 1999 m. lapkričio 18 d. pastatų priėmimo- perdavimo akto pagrindu, taip pat buvusių narių tarpusavyje sudarytų sandorių dėl patalpų perleidimo pagrindu. Ieškovai nurodo ginčo turtą valdantys ir juo besinaudojantys, jį išlaikantys bei prižiūrintys, atkreipia dėmesį, jog žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro 2006 m. gruodžio 21 d. Kadangi turto įsigijimo dokumentai VĮ Registrų centro buvo pripažinti nepakankamais nuosavybės teisėms į turtą įregistruoti, pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus ieškovai prašė nustatyti teismo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (b.l. 21-25, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 215 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės VMI prie Finansų ministerijos prašymą pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį, konstatavo, jog pagal turto įgijimo sandorių sudarymo metu (1999 m. lapkričio 18 d. – 1999 m. gruodžio 27 d.) galiojusių teisės aktų reikalavimus, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai privalėjo būti tvirtinami notarine tvarka ir per 3 mėnesius įregistruojami, šių reikalavimų nesilaikymas darė sandorius negaliojančiais. Reikalavimus, susijusius su dėl tinkamo sandorių neįforminimo atsiradusių neigiamų pasekmių likvidavimu, ieškovai turėjo galimybę pareikšti per bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo atitinkamų sandorių sudarymo dienos, tačiau į teismą pasikreipė tik 2012 m. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog senaties termino eiga nebuvo nutrūkusi ar sustojusi, nėra duomenų apie reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu praleistam terminui atnaujinti, egzistavimą, todėl taikytinos su ieškinio senaties termino praleidimu susiję pasekmės- ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 29-33, t. 2) ieškovai T. P. ir J. P. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Savo poziciją apeliantai grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, kadangi apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo tik 2010 m. kovo 8 d., kai VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į turtą ieškovų vardu. Sutvarkyti dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus buvo sudėtinga, ne nuo ieškovų priklausė ŽŪB (duomenys neskelbtini) dokumentų tvarkymas, todėl darytina išvada, jog terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas ne dėl ieškovų kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 44-45, t. 2) atsakovė VMI prie Finansų ministerijos prašo skundą atmesti, ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais ginčijamo sprendimo motyvams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 37-38, t. 2) atsakovas VĮ Registrų centras nurodo, jog teismo procesinio sprendimo priėmimas šioje byloje nėra susijęs su atsakovo teisėmis ir pareigomis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 40-41, t. 2) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimai į apeliacinį skundą nebuvo gauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškinio senaties instituto taikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Apeliantai, neginčydami pirmosios instancijos teismo argumentų, jog ieškinyje nurodytiems reikalavimams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, sutikdami, jog šio termino pradžia, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 86 str.), sietina su tuo momentu, kai asmuo subjektyviai sužinojo arba objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, lemiančias ieškinio senaties termino eigą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama su tuo momentu, kai ieškovai iš VĮ Registrų centro gavo neigiamą atsakymą į prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtą. Iš vienos pusės, preziumuojant, jog teisės aktų reikalavimai yra žinomi visiems, suėjus 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytam trejų mėnesių terminui, per kurį nekilnojamojo turto perleidimo sandoris turėjo būti įregistruotas, ieškovai privalėjo suvokti, jog sandoriai, kurių pagrindu jie siekė įgyti nuosavybės teises į turtą, tapo negaliojančiais (1964 m. CK 255 str. 2 d.), t.y. negalėjo nežinoti apie savo teisių suvaržymus bei būtinybę, norint atitinkamas teises apginti, inicijuoti teisminį procesą. Įstatyme nustatyto termino turto perleidimo sandoriui įregistruoti pabaiga tapo momentu, nuo kurio ieškovai objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Kalbant apie subjektyvųjį faktinio sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog 2012 m. liepos 4 d. teismo posėdyje (b.l. 151-156, t. 2) apeliantas J. P. nurodė, kad sandorių įstatymo nustatyta tvarka ieškovai neįregistravo, nes buvo praleidę aukščiau nurodytą įstatyminį terminą, t.y. pripažino suvokęs, jog dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, tačiau į atsakingas institucijas ir, vėliau, į teismą kreipęsis tik tuomet, kai iškilo faktinis poreikis nuosavybei įteisinti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreipimosi į teismą dieną 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareikšti buvo pasibaigęs. Pastarąją aplinkybę apeliaciniame skunde netiesiogiai pripažino ir patys apeliantai, nurodydami, jog terminas buvo praleistas ne dėl jų, bet dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini), kuri tinkamai nesutvarkė nuosavybės dokumentų, kaltės. Su tokia pozicija teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Nepriklausomai nuo to, kas turėjo inicijuoti turto perleidimo sandorio įforminimą ir įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovai, kaip jau minėta, negalėjo nesuvokti, jog jų turimi dokumentai neatitinka reikalavimų, ir tik jie patys buvo suinteresuoti bei galėjo inicijuoti savo pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, t.y. ieškinio senaties terminas nustatytas būtent jiems ir buvo praleistas būtent dėl jų neveiklumo. Apeliantų argumentai, jog jie visą laiką atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai ginčo turtą valdė, prižiūrėjo ir juo naudojosi, aplinkybės, jog iki pat ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidavimo bendrovė, o po bendrovės likvidavimo- VMI prie Finansų ministerijos valstybės vardu, nereiškė jokių pretenzijų į turtą, kontekste, šioms aplinkybėms pasitvirtinus, gali būti pagrindu reikalavimui dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį pareikšti (CK 4.68- 4.71 str.), tačiau negali turėti jokios įtakos ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal sandorį, kuris, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, laikomas negaliojančiu, pareikšti, eigai, t.y. nelaikytinos priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą. Kartu dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, kaip minėta, tokia galutinė teismo išvada negali būti vertinama kaip užkertanti kelią ieškovams apginti galimai pažeistas jų teises, nes ja teismas teišaiškino ieškovams, jog dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovai yra praradę teisę teismine tvarka apginti savo galimai pažeistas teises tokiu būdu, kokį jie pasirinko reikšdami ieškinį šioje byloje, tačiau neužkirto kelio alternatyviems teisminiams reikalavimams pareikšti (pvz. kaip jau minėta dėl įgyjamosios senaties taikymo). Antra, teismo išvada dėl praleisto ieškinio senaties termino prejudicinę galią turi tik ieškinio reikalavimams dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą šio turto perleidimo sandorių pagrindu pripažinimo ieškovams pareikšti, bet negali būti susijusi su pvz. galimai reikštinu reikalavimu panaikinti ŽŪB (duomenys neskelbtini) daiktines teises į ginčo pastatą (o ne prašyti panaikinti teisinę registraciją viešame registre, kaip kad buvo prašoma šioje byloje). Šiuos reikalavimus teismui patenkinus, t.y. iš esmės pripažinus, kad nuosavybės teises įgijo kitas asmuo (kiti asmenys), tai automatiškai taptų pagrindu Nekilnojamojo turto registro duomenims pakeisti viešame registre, nereiškiant papildomų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.