Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

9. Apeliantė V. B. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti teismo ekspertizės aktą surašiusius teismo ekspertus, šeimos gydytoją K. S., gydytoją psichiatrę E. Š. ir gydytoją neurologę J. G. bei Akreditavimo tarnybai išvadą teikusią gydytoją psichiatrę L. D.. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos asmenis apklausti, neužtikrinęs apeliantei teisės teikti įrodymus, patvirtinančius jos poziciją, ir nepašalinęs teismo ekspertizės išvadų trūkumų.

10. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymo argumentai nesuponuoja poreikio taikyti išimtį iš bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės ir skirti žodinį procesą. Pirma, savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo šalys turėjo galimybę išdėstyti (ir yra išsamiai išdėsčiusios) apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Antra, nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visiškai pakanka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliantės noru liudytojais apklausti ekspertus ir gydytojus, taip pat nesudaro prielaidų nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Trečia, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas jos prašymo apklausti liudytojus, pažeidė šalies teisę teikti įrodymus.

12. Įrodymų sąsajumo principas lemia, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Diskreciją nuspręsti, ar prašomos priimti į bylą įrodinėjimo priemonės atitinka sąsajumo reikalavimus, ar įrodinėjimo priemonių pakanka, ar šaliai neturi būti pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų, jeigu byloje esančių įrodymų nepakanka (CPK 179 straipsnio 1 dalis), turi būtent teismas. Atsisakymas priimti dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 28 d. protokoline nutartimi apeliantės prašymą papildomai apklausti teismo ekspertus bei gydytojus specialistus atmetė. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akto išvados yra aiškios ir suprantamos, o teismo posėdžių, vykusių 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. sausio 28 d., metu jau apklausti liudytojai – senjorų namų „Pušelė“ slaugytojos Z. M., D. T., Naujamiesčio šeimos klinikos šeimos gydytoja L. L., VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras K. K., nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą suabejoti teismo ekspertų išvadų pagrįstumu (2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 57 min. 34 sek. – 2 val. 01 min. 15 sek.). Taigi, teismas atsisakymą išreikalauti papildomus įrodymus – apeliantės prašymu apklausti iš esmės visus teismo ekspertus bei gydytojus specialistus, be kita ko, ir pateikusius savo išvadas raštu, motyvavo, o tai, kad su pirmosios instancijos teismo motyvais ir pozicija apeliantė nesutinka, nereiškia nei teismo netinkamo pasinaudojimo jam suteikta diskrecijos teise, nei, juo labiau, apeliantės procesinių teisių suvaržymo.

13. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, nepagrįstai suvaržė apeliantės teisę teikti įrodymus, pripažintini nepagrįstais. Apeliantė, pateikdama tą patį prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui neįvardijo, kokias aplinkybes, kurios dar nėra nurodytos teismo ekspertų parengtoje ekspertizės išvadoje ar specialistų Akreditavimo tarnybai parengtose išvadose, jie galėtų papildomai nurodyti ir paaiškinti. Todėl ir šiuo aspektu vertinant apeliantės prašymas negali būti patenkintas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės pagrindų

14. Pacientų teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti: ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nurodytus jos identifikavimo kriterijus, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023).

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jos motinai R. E. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, apeliaciniame skunde kelia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo klausimus. Teisėjų kolegija, net iš dalies ir sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad didžiąją skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalį sudaro teismo ekspertizės išvadų aptarimas, negali sutikti su tokia apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, ar egzistuoja sąlygos žalos atlyginimo institutui už pacientui padarytą žalą taikyti.

17. Priešingai nei tvirtina apeliantė, teismas nustatinėjo ir sprendime nurodė, su kokios žalos padarymu yra siejamas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino ir priežastinio ryšio buvimą bei žalos neišvengiamumą kaip vieną iš būtinųjų tokio pobūdžio ieškinio patenkinimo sąlygų. Vien aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai yra lakoniški, neteikia pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą šiuo formaliu pagrindu (CPK 328 straipsnis), o motyvavimo trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatinėja bei teisiškai vertina faktines aplinkybes, teisėjų kolegija ištaiso šia nutartimi.

18. Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 18 d. apeliantės garbaus amžiaus motinai R. E. N. (paslaugų teikimo metu jai buvo 84 metai) senjorų namuose „Pušelė“ teiktų slaugos paslaugų, Naujamiesčio šeimos klinikos šeimos gydytojos ir VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Apeliantė įrodinėjo, kad nei senjorų namų „Pušelė“ personalas, nei šeimos gydytoja, nei gydytojas psichiatras tinkamai neįvertino jos motinos sveikatos būklės ir paskyrė netinkamą medikamentinį gydymą (duomenys neskelbtini), gydymo eigoje nevertino šių vaistų sukeliamo šalutinio poveikio ir nekoregavo vaistų dozių, o tai lėmė (duomenys neskelbtini) atsiradimą, pragulų, kurios nebuvo tinkamai gydomos, atsiradimą, imuniteto nusilpimą, dėl kurio ji susirgo (duomenys neskelbtini) infekcija ir (duomenys neskelbtini) mirė.

19. Apeliantė savo poziciją visų pirma grindžia teiginiais, kad iki apsigyvenimo senjorų namuose „Pušelė“, t. y. iki 2021 m. birželio 1 d., jos motinos sveikatos būklė buvo pakankamai gera ir stabili – ji vaikščiojo, pati galėjo savimi pasirūpinti, pavalgyti ir pan. Tačiau dėl netinkamos priežiūros senjorų namuose „Pušelė“ ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo suteikimo vos per mėnesį jos būklė kardinaliai pasikeitė – ji nustojo vaikščioti, negalėjo savimi pasirūpinti. Tokius apeliantės teiginius paneigia rašytiniai įrodymai. Iš R. E. N. medicininių dokumentų matyti, kad jos sveikatos būklė ir iki atvykimo į senjorų namus „Pušelė“ nebuvo gera. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2021 m. gegužės 21 d. epikrizėje (ieškinio priedo Nr. 6.2 13–14 lapai) nurodyta, kad prieš dvejus metus pacientę R. E. N. ištiko (duomenys neskelbtini), buvo sutrikęs jos (duomenys neskelbtini), keleri metai jai užeina pykčio priepuoliai, ji neadekvačiai elgiasi, vaistų nevartoja. Į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę R. E. N. 2021 m. gegužės 6 d. buvo paguldyta dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų, neadekvataus ir nekritiško elgesio, jai nustatyta tokia diagnozė – (duomenys neskelbtini). Nors 2021 m. gegužės 21 d. išrašant iš ligoninės ligonės būklė buvo geresnė, t. y. ligonė sąmoninga, tačiau pažymima ir tai, kad ji nepilnai orientuota, būna dezorientacijos epizodai, disforijos epizodai, konfabuliacijos. Taigi, apeliantės motina R. A. N. dar iki jos apgyvendinimo senjorų namuose „Pušelė“ turėjo rimtų sveikatos sutrikimų.

20. Apeliantės motinos gebėjimas savimi pasirūpinti buvo įvertintas 2021 m. birželio 1 d. atvykus į senjorų namus „Pušelė“. Slaugos poreikių lape (ieškinio priedo Nr. 6.2, 1 lapas; 3 t., b l. 86) nurodyta, kad R. E. N. reikia padėti apsirengti ir nusirengti, valgo savarankiškai, tuštinasi normaliai, reikalinga pagalba tualete, lengvas šlapimo nelaikymas, juda vaikštynių, lazdelės pagalba, nerami, neadekvačiai šūkauja, užeina pykčio priepuoliai. 2021 m. liepos 31 d. slaugos poreikių asmeniui vertinime (ieškinio priedas Nr. 6.2, 2–3 lapai) nurodyta, kad R. E. N. būtina pagalba duše, aprengiant, nurengiat ir maitinant, valgo pertrintą maistą, būtinos sauskelnės, sunkus šlapimo nelaikymas. Taigi, R. E. N. gyvenant senjorų namuose „Pušelė“, jos fizinė sveikatos būklė iš tiesų pablogėjo.

21. Akreditavimo tarnybos 2022 m. spalio 25 d. ataskaitoje (2 t., b. l. 190–197) aptartuose senjorų namų „Pušelė“ žurnaluose padaryti įrašai leidžia teisėjų kolegijai padaryti ir tokią vienareikšmišką išvadą, kad nuosekliai blogėjo taip pat ir apeliantės motinos psichinė sveikata. 2021 m. birželio 1–2 d. žurnale yra padaryti tokie įrašai – šūkavo visą dieną, šaukė dukrą; 2021 m. birželio 3 d. – dieną iki vidurnakčio ir vėliau rėkė be perstojo, gąsdino kitus gyventojus; 2021 m. birželio 5 d. – rėkė, nerami, draskosi. Iš esmės analogiško turinio yra ir vėlesni, 2021 m. birželio 7 d. – 12 d. įrašai šiame žurnale. 2021 m. birželio 15 d. įraše yra nurodyta, kad visą dieną nerami, isteriškai rėkauja, griuvinėja ant žemės, 2021 m. birželio 20 d. įraše nurodyta, kad visą dieną ir naktį rėkė, ištisai bet kur tuštinosi, trukdė seneliams miegoti. Tokie patys įrašai kartojasi visą birželio mėnesį. 2021 m. liepos 1 d. žurnale nurodyta, kad pacientė įsitempusi, lyg sukaustyta, sunkiai juda. 2021 m. liepos 4 d. įraše nurodyta, kad ji nerami, mušasi. 2021 m. liepos 8 d. įrašė nurodyta, kad ant kairės kojos kulno atsirado paraudimas. Toliau iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. padaryti iš esmės analogiški įrašai, o 2021 m. rugpjūčio 15 d. papildomai nurodyta, kad šaukiasi vaikų, rėkauja, yra nerami.

22. Iš medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad R. E. N. senjorų namuose „Pušelė“ ne kartą konsultavo gydytojas psichiatras, kuris ir skyrė jai gydymą (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 9 d. gydytojas psichiatras, įvertinęs pacientės ligas – (duomenys neskelbtini), paskyrė tokį gydymą: (duomenys neskelbtini) 100 mg 3 kartus per dieną, (duomenys neskelbtini) 100 mg, (duomenys neskelbtini) 5 mg 0,5 tabletės du kartus per dieną, jei bus nerami – skirti ir nakčiai 0,5 tabletės. Pacientė 2021 m. birželio 15 d. pakartotinai konsultuota gydytojo psichiatro, nustatyti tie patys nusiskundimai, paskirtas gydymas: (duomenys neskelbtini) 5 mg., (duomenys neskelbtini) 100 mg. 2021 m. liepos 19 d. dar kartą konsultuota gydytojo psichiatro, paskirtas gydymas – (duomenys neskelbtini) 2 mg du kartus. 2021 m. rugpjūčio 12 d. gydytojas psichiatras rekomendavo didinti (duomenys neskelbtini) iki 2, 3 tablečių per parą. 2021 m. rugpjūčio mėn. gydytojas psichiatras paskyrė tokį gydymą: rugpjūčio 1 d. –19 d. (duomenys neskelbtini) 100 mg 3 kartus per dieną, (duomenys neskelbtini) 100 mg 1 kartą per dieną; rugpjūčio 1 d. – 11 d. (duomenys neskelbtini) 2 mg viena tabletė du kartus per dieną; rugpjūčio 12 d. – 31 d. (duomenys neskelbtini) 2 mg 1 tabletė tris kartus per dieną (ieškinio priedas Nr. 8.2).

23. Nors, apeliantės įsitikinimu, pagrindo jos motinai skirti raminamuosius vaistus nebuvo, tačiau aptarti įrašai žurnale patvirtina, kad R. E. N. psichikos sveikata nebuvo gera, ji kėlė grėsmę ir sau, ir aplinkiniams. Tokia aplinkybė, kad prieš patenkant į senjorų namus „Pušelė“ apeliantės motinos būklė po jos gydymo stacionare (Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje) buvo pagerėjusi, bet vėl pablogėjo apgyvendinus ją senjorų namuose „Pušelė“, skirtingai nei šią situaciją interpretuoja apeliantė, neteikia pagrindo pripažinti, jog tai lėmė būtent netinkama pacientės priežiūra ir (ar) netinkamas jos gydymas senjorų namuose „Pušelė“, paskiriant nebūtinus vaistus ar per didelės jų dozes.

24. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kad ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydymo paslaugų tinkamumo, reikšmingiausi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, bei atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Tik specialių žinių turintys specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 34–35 punktai).

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi (4 t., b. l. 189–194) patenkino apeliantės prašymą ir skyrė teismo deontologinę ekspertizę. Teismo paskirtą teismo ekspertizę atliko ir išvadas pasirašė (5 t., b. l. 17–75) penki Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertai bei gydytojai specialistai. Jokio pagrindo nesivadovauti gautomis teismo ekspertizės išvadomis, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo. Teismo ekspertizės akto turinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus – teismo ekspertai išsamiai aprašė tyrimo eigą, medicininius dokumentus, kurie buvo vertinami, Akreditavimo tarnybos, Komisijos išvadas. Teismo ekspertų išvados pagrįstos ne tik išsamia medicininių dokumentų ir suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų analize ir įvertinimu, bet ir nacionaline bei tarptautine medicinos praktika, mokslinėmis publikacijomis.

26. Teismo ekspertai, atsakydami į jiems užduotą pirmąjį klausimą, be kita ko, pateikė ir tokią išvadą, kad pacientės psichikos būklės pablogėjimą gali provokuoti tam tikri rizikos veiksniai: aplinkos pasikeitimas (nauja aplinka, pavyzdžiui, gydymas ligoninėje, slaugos įstaigoje), somatinės sveikatos būklės. Šie rizikos veiksniai gali provokuoti ne tik elgesio pasikeitimus (neramumas, šaukimas, agresyvumas), bet ir išprovokuoti delyrines sąmonės sutrikimo būkles. Dezorientuoti pacientai gali tapti ypač sujaudinti, jiems būdingi psichoziniai simptomai (kliedesiai, haliucinacijos), ažitacija, distresas. Teismo ekspertizės akto turinys kartu su įrašais senjorų namų „Pušelė“ žurnale sudaro pagrindą teisėjų kolegijai vertinti, kad apeliantės motinos psichinės sveikatos pablogėjimo nenulėmė netinkamai teiktos slaugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos (tokių specialių žinių turinčių asmenų išvadų byloje nebuvo gauta), juolab kad, pasak ekspertų, tai galėjo lemti ir objektyvios priežastys, susijusios su jau buvusia pacientės sveikatos būkle ir jos pablogėjimą išprovokavusiu aplinkos pasikeitimu – jos apgyvendinimu senjorų namuose „Pušelė“.

27. Be to, tiek teismo ekspertai savo išvadoje, tiek ir Komisijos pasitelkta ekspertė gydytoja psichiatrė R. M. (3 t., b l. 90–94) pateikė iš esmės analogiškas išvadas, kad pacientei psichiatro gydymas 2021 m. birželio 4 d. buvo paskirtas pagrįstai. Teismo ekspertai atsakyme į antrąjį klausimą nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra nacionalinių rekomendacijų ar gydymo gairių, kaip tiksliai turėtų būti gydomi neuropsichiatriniai simptomai, pasireiškiantys asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertų nuomone, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. besikartojantys įrašai apie pacientės neramų elgesį, jos pykčio priepuolius, agresyvumą, rėkimą, patvirtina, kad buvusi jos psichikos būklė buvo be žymesnio pokyčio – nepagerėjo.

28. Ekspertė gydytoja psichiatrė R. M. taip pat nurodė, kad psicholeptikai ir kiti nervų sistemą veikiantys vaistai, t. y. (duomenys neskelbtini), šiai pacientei buvo paskirti pagrįstai, o jų dozės neviršijo rekomenduotinų dozių. Pasireiškus pacientės (duomenys neskelbtini) simptomams, gydytojas psichiatras atliko tinkamas gydymo korekcijas ir paskyrė tinkamus medikamentus – (duomenys neskelbtini). Be to, gydytoja psichiatrė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal medicininius dokumentus pacientei dar iki atvykimo į senjorų namus „Pušelė“ buvo rekomenduotas gydymas (duomenys neskelbtini) 50 mg du kartus per dieną, (duomenys neskelbtini) 25 mg nakčiai, tačiau jokių duomenų, ar šių rekomendacijų buvo laikomasi, nėra. Jeigu stacionare skirtas ir rekomenduotas gydymas buvo nutrauktas, gali būti, kad tai vedė į psichikos būsenos pablogėjimą ir su tuo susijusį didesnių medikamentinių dozių skyrimo poreikį vėliau.

29. Apeliantė 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdyje tvirtino, kad jos motinos R. E. N. psichinė sveikata iš esmės buvo gera – ji gerai orientavosi aplinkoje, pažino artimuosius, vaikščiojo, nebuvo agresyvi, o senjorų namų „Pušelė“ įrašai žurnale bei įrašai medicininiuose dokumentuose neatitinka tikrovės, jos motina, apeliantės žodžiais, buvo nuodijama (duomenys neskelbtini) ir tai lėmė jos psichinės sveikatos pablogėjimą (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 27 sek. – 03 min. 46 sek.; 04 min. 37 sek. – 05 min. 05 sek.; 05 min. 36 sek. – 06 min. 29 sek.). Tokie apeliantės pasvarstymai ne tik sudaro pagrindą abejoti, ar stacionare paskirtas jos motinai būtinas gydymas buvo tęsiamas pacientę išrašius į namus, bet pagrindžia ir tai, kad apeliantė tiek motinai dar esant gyvai, tiek ir po jos mirties iš esmės nepripažino gydytojų nustatytų jos motinai diagnozių ir nėra linkusi sutikti su profesionalų nuomone.

30. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta tokius apeliacinio skundo argumentus, kad gydymas jos motinai R. E. N. nebuvo teisingai parinktas, kad vaistai, slopinantys (duomenys neskelbtini) sindromus, jai nebuvo skiriami, kad nebuvo vertinama jos sveikatos būklės reakcija į skiriamus vaistus. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent specialių žinių turinčių asmenų išvados, o ne apeliantės asmenine nuomone grindžiami teiginiai, kokio gydymo reikėjo ar nereikėjo jos motinai, pagrįstai buvo analizuojami ir pirmosios instancijos teismo sprendime, teismui siekiant nustatyti, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientės sveikatai buvo padaryta žala, jeigu taip, ar šios žalos buvo galima išvengti (žr. šios nutarties 15 punktą).

31. Nors apeliantė yra teisi, kad, neskyrus (duomenys neskelbtini), neatsirastų ir šalutinių reiškinių – (duomenys neskelbtini) sindromo, lėmusio jos motinos vangumą ir prikaustymą prie lovos, juo labiau kad ir teismo ekspertai, atsakydami į trečiąjį klausimą, savo išvadoje pasisakė apie šį galimą vaistų šalutinį poveikį, visgi apeliantė nepagrįstai ignoruoja tokį faktą, jog be paskirtų vaistų būtų kilęs pavojus tiek ir jos motinos, tiek ir aplinkinių saugumui. Nekyla abejonės, kad psichozę ir kitus stiprius psichikos sutrikimus turintis asmuo patiria didelius emocinius išgyvenimus. Tokiu atveju gydymo (duomenys neskelbtini) nepaskyrimas net galėtų būti vertinamas kaip netinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bet ne atvirkščiai, kaip šią situaciją interpretuoja apeliantė.

32. Apeliantė atsiradusią žalą, dėl kurios ir reikalavo neturtinės žalos atlyginimo, t. y. savo motinos R. E. N. mirtį siejo su tokiomis aplinkybėmis, kad dėl nepagrįstai, jos nuomone, skirtų (duomenys neskelbtini) bei neįvertinto šalutinio jų poveikio R. E. N. buvo prikaustyta prie lovos, jos imuninė sistema nusilpo, atsirado pragulos, kurios nebuvo tinkamai gydomos, ji tapo imli infekcijoms ir, susirgusi (duomenys neskelbtini) infekcija, mirė. Teisėjų kolegija pirmiau jau nurodė, kad nėra jokio pagrindo abejoti paskirto pacientei medikamentinio gydymo tinkamumu, atitinkamai, nėra ir prielaidų atsiradusios žalos (pacientės mirties) sieti su vaistų skyrimu ir (ar) jų dozės nustatymu.

33. Dar daugiau, tiek teismo ekspertų, tiek ir Komisijos pasitelktos gydytojos specialistės atsakymuose yra daroma vienareikšmiška išvada, kad nervų sistemą veikiančių vaistų skyrimas neturėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos letalinei išeičiai (pacientės mirčiai). Specialių žinių turinčių asmenų objektyviu ir nešališku aplinkybių vertinimu pagrįstose teismo ekspertizės išvadose nurodyta, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp apeliantės motinos vartotų vaistų bei padidėjusios mirties rizikos. Dar daugiau, atsakydami į dešimtąjį klausimą, teismo ekspertai, įvertinę pacientės ligų istoriją, jai teiktas slaugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, konstatavo, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog taikyto gydymo nepageidaujamas poveikis lėmė imlumą infekcinėms ligoms ((duomenys neskelbtini)) ir tai lėmė pacientės mirtį. Teismo ekspertų vertinimu, neigiamą įtaką pacientės prognozei ir išeičiai galėjo turėti tai, kad ji, būdama senyvo amžiaus, daug metų sirgo (duomenys neskelbtini), patyrė kelis (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini).

34. Kaip matyt iš byloje esančio R. E. N. mirties liudijimo (ieškinio priedas Nr. 4), kuris pagal kasacinio teismo formuojamą nagrinėjamos kategorijos bylose praktiką laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 48, 50 punktai), tiesioginė jos mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), o pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, – (duomenys neskelbtini); kitos svarbios patologinės būklės – (duomenys neskelbtini). Taigi, nei apnuodijimas vaistais, kaip tvirtina apeliantė, nei netinkama pacientės priežiūra nėra nurodyti kaip galima mirties priežastis ar svarbi patologinė būklė, galėjusi turėti įtakos jos mirčiai.

35. Aplinkybės, kad dėl paskirtų (duomenys neskelbtini) apeliantės motina tapo vangesnė, o nuo nuolatinio gulėjimo jai atsirado pragulos, pačios savaime nesuponuoja ir tokios išvados, kad, jų nesant, atsiradusios žalos, pačios apeliantės siejamos su jos motinos mirtimi, buvo galima išvengti. Iš byloje esančių 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn. padėties keitimo grafiko (ieškinio priedas Nr. 6.3) matyti, kad apeliantės motinos padėtis buvo keičiama 11 kartų per parą (ant dešiniojo šono–ant nugaros–ant dešiniojo šono). Tai, kad 2021 m. liepos mėn. ant kulno atsirado pragulos, kurios buvo gydomos, bet, apeliantės vertinimu, netinkamomis priemonėmis, taip pat niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala (mirtimi).

36. Kitokios išvados teisėjų kolegijai neleidžia padaryti ir Akreditavimo tarnybos nurodyti medicininių dokumentų pildymo trūkumai. Nors netinkamas medicininių dokumentų pildymas apsunkina įrodinėjo galimybes ir tiesos nustatymą byloje, nagrinėjamu atveju tiek teismo ekspertams, tiek ir kitiems specialistams esamų duomenų pakako savo pozicijoms suformuluoti. Todėl vien tai, kad atitinkamų įstaigų administravimas yra su trūkumais, negali būti įvertinta kaip aplinkybė, lėmusi apeliantės motinos mirtį.

37. Be kita ko, apeliantė baigiamosios kalbos metu pažymėjo, kad šią bylą ji pradėjo siekdama paviešinti slaugos sistemos trūkumus, o asmenys, nuodiję ir nukankinę jos motiną, sužinotų ir suprastų, ką yra padarę ir su tuo gyventų iki savo gyvenimo galo. Baigiamosios kalbos metu apeliantė, apibūdindama asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir jos specialistus, vartojo tokius palyginimus ir žodžius, kaip ,,psichopatai“, ,,ne šeimos gydytoja, o tuščia vieta“, ,,konclagerio prižiūrėtojai“ (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 19 sek. – 34 min. 24 sek.). Tačiau žalos, patirtos netinkamai suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo institutas yra skirtas asmens patirtai turtinei ir neturtinei žalai dėl netinkamai suteiktų paslaugų atlyginti, o ne asmens sveikatos priežiūros ar slaugos sistemos trūkumams identifikuoti ar, juo labiau, medicinos ir slaugos darbuotojų asmeniniam persekiojimui. Todėl atsiranda prielaidos vertinti, kad apeliantė ieškinio institutu nesinaudoja tuo tikslu, kuris yra įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės subjektyvų aplinkybių vertinimą. Todėl ir pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo institutą ir jame nustatytas taisykles, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė įrodymų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.