Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. L2-244-123/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Automobilių versmė“ ieškinį atsakovui K. P. (tretieji asmenys byloje Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vakarų auditas ir apskaita“, A. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Į teismo posėdį neatvykus tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotam atsakovui, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 19 d. atvykusio į teismo posėdį ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 40 000 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2005 m. gruodžio 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo, o bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl 2005 m. sausio 3 d. ieškovo pažymos pripažinimo negaliojančia nutraukė ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktame 2006 m. birželio 19 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas neatvykimo priežastis pripažino nesvarbiomis (b. l. 143). Teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderį LAE Nr. 4102982 pasirašė ir 40 000 Lt iš A. M. paėmė ieškovo direktoriumi ir kasininku buvęs atsakovas, kuris buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Atsakovo pateiktos 2005 m. sausio 3 d. ieškovo pažymos teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui.

Atsakovas K. P. 2006 m. liepos 10 d. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismo posėdžio dieną sirgo ir negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikė 2006 m. birželio 19 d., o ligą patvirtinantį nedarbingumo pažymėjimą – 2006 m. birželio 23 d. Taip pat atsakovas teigė, jog teismui pateikti įmonės kasos knygų išrašai patvirtina, kad minėta pinigų suma buvo priimta į įmonės kasą.

bylos duomenys neleidžia teigti, jog apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, o pateikti nedarbingumo pažymėjimo kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo galimybės, nes į gydymo įstaigą dėl ūmaus sveikatos sutrikimo apeliantas kreipėsi 2006 m. birželio 19 d., tai yra teismo posėdžio dieną;priimdamas sprendimą už akių teismas neatliko net formalaus įrodymų vertinimo. Pinigų priėmimo į įmonės kasą faktą įrodo teismui pateiktas 2004 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderis LAE Nr. 4102982 bei ieškovo 2004 m. liepos mėnesio kasos knyga. Be to, tai, kad apeliantas nėra skolingas ieškovui, įrodo 2005 m. sausio 3 d. ieškovo išduota pažyma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai neatvyksta viena iš proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę tą sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.).

Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kad apie šias priežastis į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių neatvykusio į teismo posėdį atsakovo atžvilgiu, pastarojo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytas aplinkybes laikęs nesvarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Tačiau sutikti su tokia apygardos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos teismui pateikė iki teismo posėdžio - 2006 m. birželio 19 d., jame nurodydamas, jog neatvykimo priežastis patvirtinančius įrodymus pateiks iki 2006 m. birželio 25 d. (b. l. 143). Atsakovo ligą įrodantis nedarbingumo pažymėjimas teismui buvo pateiktas 2006 m. birželio 23 d. (b. l. 149-150). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 2 d.), ši aplinkybė turėtų būti vertinama kitų bylos įrodymų kontekste, juo labiau, kad pati įstatymo norma nėra imperatyvi. Kaip jau minėta, teismas neįvertino to fakto, kad prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovas pateikė iki teismo posėdžio, o neatvykimo priežastis patvirtinančius įrodymus – per prašyme nurodytą terminą. Pažymėtina, kad į medicinos įstaigą dėl sveikatos sutrikimo, taigi ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atsakovas būtent ir kreipėsi paskirto teismo posėdžio dieną, todėl pateikti nedarbingumo pažymėjimo iki teismo posėdžio pradžios atsakovas realiai neturėjo galimybės.

Be to, teismas neatsižvelgė į sprendimo už akių instituto paskirtį ir tikslus - sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo ir koncentracijos principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog atsakovas savo procesiniu elgesiu vilkintų bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, kadangi prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo šios bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas pirmą kartą, iki tol atsakovas vykdė teismo įpareigojimus dėl procesinių dokumentų pateikimo ir pan.

Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašymo pagrįstumo klausimą, turi įvertinti ir tai, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Tačiau kartu atsakovui suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė argumentus, kurie, jo manymu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje vyksta ginčas dėl to, ar ieškovas BUAB ,,Automobilių versmė“ gavo iš atsakovo - buvusio ieškovo direktoriaus ir kasininko - 2004 m. liepos 7 d. cesijos sutarties pagrindu pagal 2004 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderį LAE Nr. 4102982 iš A. M. gautus 40 000 Lt. Atsakovas teigia, kad pinigų priėmimo į įmonės kasą faktą įrodo ne tik teismui pateiktas 2004 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderis LAE Nr. 4102982, bet ir ieškovo 2004 m. liepos mėnesio kasos knyga (b. l. 125, 132). Pastarojo įrodymo teismas nevertino ir dėl jo teismo sprendime už akių nepasisakė, o tik motyvuojamojoje teismo sprendimo už akių dalyje nurodė, kad ,,įrodymų, kad kaip pajamos šie pinigai bendrovėje buvo užfiksuoti, nėra“. Tuo tarpu CPK 285 straipsnio antroji dalis numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo konstatuoti, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atliko formalų visų bylos įrodymų tyrimą. Neištyrus minėtų įrodymų, negalima teigti, kad jie neturės įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, įrodymai, tai yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, yra nustatomi taip pat ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo K. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji panaikintina, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimas už akių panaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir ši byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 288 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 288 straipsnio trečiosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.