- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-22711-1087/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13336-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Surblienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Atsakovas
- V. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovei V. G. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis (toliau –butas).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovė atlieka A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas), palikimo perėjimo valstybei procedūras (e. b. l. 14). Nekilnojamojo turto registre palikėjo vardu registruota nuosavybės teisė į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal 2006 m. kovo 8 d. pirkimo pardavimo sutartį (e. b. l. 9). Palikėjas ir atsakovė buvo sudarę santuoką 2002 m. vasario 19 d., santuoka nutraukta 2006 m. birželio 14 d., tačiau butas nebuvo padalintas, todėl šis butas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe (e. b. l. 13, 15, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5470-505/2006, b. l. 12–13). Atsakovė po palikėjo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 24-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau po palikėjo mirties nėra išspręstas turto padalijimo klausimas (e. b. l. 12).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.
Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į palikėjos nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl palikėjo turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove (sutuoktine), dalies nustatymo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių kad santuokoje įgytas butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl pripažįstama, jog palikėjas ir atsakovė santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki palikėjo mirties valdė nekilnojamąjį turtą – butą (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistina 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis.
Priteisti iš atsakovės V. G. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 78,02 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.