Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2A-67/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2A-67/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
V. M., Ž. L.
Atsakovas
L. Č., B. Č.
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-67/2012Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 45.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Gasiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. ir Ž. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-258/2010 pagal ieškovų V. M. ir Ž. L. ieškinį atsakovams L. Č., B. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2009 m. sausio 26 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2009 m. lapkričio 11 d. ir taikyti restituciją – priteisti solidariai iš atsakovų L. Č. ir B. Č. ieškovų Ž. L. ir V. M. naudai 45 170 (50 000 Lt atskaičius delspinigius ir palūkanas), įpareigoti ieškovus Ž. L. ir V. M. grąžinti atsakovams L. Č. ir B. Č. pastatą-sandėlį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – siloso duobę (duomenys neskelbtini).

Ieškinį grindė tokiomis svarbiausiomis aplinkybėmis bei argumentais. Ieškovai 2009 m. sausio 26 d. su atsakovais sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastatų: pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) ir pastato-siloso duobės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Kartu su šia sutartimi buvo pasirašytas pastatų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovai 40 000 Lt. sumokėjo prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, 46 000 Lt. įsipareigojo pervesti atsakovams iki 2009 m. sausio 29 d., ką ir padarė, o likusius 230 000Lt. įsipareigojo pervesti iki 2009 m. liepos 27 d., tačiau atsakovams nepavyko gauti kredito, nes paaiškėjo, jog gauti kreditą banke pastatų pirkimui yra galimybė tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas, kuriame yra pastatai nuosavybės teise priklauso pastatų savininkui, o išpirkti žemę iš valstybės gali tik pastatų savininkas. Ieškovai 2009 m. birželio 23 d. sudarė žemės nuomos sutartį. Nuo 2009 m. žymiai pasikeitė išperkamos iš valstybės žemės kaina, žymiai atpigo sandėliavimo paskirties patalpos ir nupirktų pastatų vertė šiuo metu 55 000 Lt.

Dėl ekonominės padėties šalyje ir pasikeitusių žemės išpirkimo iš valstybės sąlygų ir kainų ieškovams padidėjo prievolės įvykdymo kaina. Kai dėl atsakovų kaltės užsitęsė pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl kainos sumažinimo, tačiau nepavykus šio ginčo išspręsti taikiai, kreipėsi į teismą prašydami nutraukti 2009 m. sausio 26 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2009 m. lapkričio 1l d. bei taikyti restituciją.

Šalies argumentai

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę sumokėti už įsigytą daiktą. Atsakovai nebuvo prisiėmę rizikos dėl ieškovų lėšų šaltinio (kreditas iš banko) ir jie nėra atsakingi už sutarties neįvykdymą iš ieškovų pusės. Ieškovų teiginiai apie atsakovų kaltę dėl užsitęsusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neparemti įrodymais, kad būtent tai sąlygoja ieškovų negalėjimą vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš V. M. bei Ž. L. po 500 Lt. advokato atstovavimo išlaidų L. Č. naudai, po 12,50 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Apygardos teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str. L d., 6.200 str.). Šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Ieškovų nemokumas dėl kurio nėra atsakovų kaltės negali būti pripažinta esmine priežastimi, sudarančia pagrindą ieškovams nutraukti sutartį.

Žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn ar nuomos kaštai sutartyje nėra aptariami ir nėra siejami su ginčo pastatų kaina, tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti jog padidėjusią žemės kainą įtakoja sutarties vykdymo sąlygos.

2009 m. spalio 29 d. SEB banko ir DnB NORD banko 2009 m. spalio 29 d. atsakymas ieškovei dėl paskolos suteikimo tvirtina faktą, kad ieškovai į du bankus dėl kredito gavimo kreipėsi tik 2009 m. spalio 22 d. ir spalio 28 d., t.y. gavę iš teismo atsakovų ieškinio dėl skolos priteisimo nuorašą.

Žemės nuomos sutartis su ieškovais sudaryta 2009 m. birželio 23 d. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog atsakovai buvo prisiėmę atsakomybę ar prievolę dėl ieškovų finansavimo bei rizika dėl jų nesugebėjimo atsiskaityti pagal sutartį, kurioje 2.2 punkto pagrindu pirkėjai įsipareigojo per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono Žemėtvarkos skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. ir Ž. L. prašo panaikinti 2010 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Dėl pastatų pirkimo - pardavimo ir kad pastatai bus perkami už kreditines lėšas, ieškovai su atsakovais susitarė 2008 m. gegužės mėnesį. Pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas užsitęsė dėl to, kad atsakovai, susitarimo metu, kaip paaiškėjo, dar netuėjo nuosavybės teisės į pastatus ir nebuvo išspręstas klausimas dėl žemės sklypo, kuriame yra minėti pastatai, teisinio įforminimo. Pastatai yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintos atsakovų nuosavybės teisės į pastatus įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. (civilinės bylos Nr. 2-12875-131/2008). Žemės sklypo įforminimo kalusimo atsakovai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neišsprendė.

2. Atsakovams buvo žinoma, kad pastatus ieškovai ketina pirkti už kreditines lėšas. Gauti kreditą banke sandėliavimo paskirties pastatų pirkimui 2008 metais buvo įmanoma tik tuo atveju, jeigu yra teisiškai įformintas žemės sklypas, kuriame yra šie pastatai, todėl 2009 m. sausio 26 d. pirkimo- pardavimo sutartyje buvo numatytas punktas 2.2., kad pirkėjai įsipareigoja kreiptis į Trakų rajono Žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo arba nuomos sutarties sudarymo. Šiam tikslui ieškovams buvo perduota nuosavybės teisė į pastatus prieš galutinį atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties įrašymo metu buvo pasirašytas ir pastatų priėmimo- perdavimo aktas. Atsiskaityti su atsakovais ieškovai privalėjo iki 2009 m. liepos 27 d. (sutarties punktas 3.1.). Taigi, ieškovams buvo suteikti šeši mėnesiai gauti kreditą.

3. Dėl ekonominės padėties žymiai atpigo sandėliavimo paskirties pastatai. Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, pastatai dar kainavo 280 000 lt, o 2009 metų vasarą pastatų vertė vos siekia 55 000 Lt, taigi ieškovams žymiai padidėjo sutarties įvykdymo kaina.

4. Pastatų pirkimo- pardavimo sutarties sudarymas užsitęsė dėl atsakovų kaltės ir ji pasirašyta tik 2009 m. sausio 26 d., nors susitarta buvo dar 2008 m. gegužę. Sutarties sudarymas užsitęsė, nes atsakovai susitarimo metu dar nebuvo teisiškai įforminę teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio yra pastatai. Teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintos atsakovų nuosavybės teisės į pastatus, įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 26 d., tačiau žemės sklypo įforminimo klausimo atsakovai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neišsprendė.

Šios aplinkybės laikytinos sutarties vykdymo suvaržymu (CK 6.204 str. 2 d.), nes ieškovams tapo žinomos po 2009 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šių aplinkybių ieškovai negalėjo numatyti ir kontroliuoti ir sutartimi nebuvo prisiėmę šių aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str.).

5. Ieškovai sąžiningai vykdė 2009 m. sausio 26 d. pirkimo- pardavimo sutarties sąlygas: 2009 m. sausio 27 d. pervedė į atsakovo L. Č. sąskaitą 46000 Lt, įregistravo 2009 m. sausio 26 d. pirkimo- pardavimo sutartį VĮ Registrų centre. Pagal CK 4.171 str. 7 d., įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė, todėl prieš kreipdamiesi į banką dėl kredito, ieškovai 2009 m. birželio 23 d. sudarė žemės nuomos sutartį.

Per tą laiką, t.y. 2009 metais bankai pakeitė kreditavimo politiką ir sandėliavimo paskirties patalpas pripažino nepriimtina kredito užtikrinimo priemone, todėl jų pirkimui gauti kreditą tapo nebeįmanoma.

6. Apygardos teismas nepasisakė dėl ieškovų nurodyto ieškinio pagrindo - CK 6.204 straipsnio, kur numatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Ieškovai taip pat prašė taikyti restituciją (CK 6.222 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai su apeliaciniu skudnu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apygardos teismas pagrįstai netaikė CK 6.204 straipsnio.

Viena, CK 6.204 straipsnio 3 dalis nustato privalomąją ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, kurios apeliantai nesilaikė.

Antra, dėl ekonominės krizės sumažėjusi perkamo nekilnojamojo turto vertė nėra pagrindas sutarčiai nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu. Be to, nors apeliantai pateikė į bylą UAB „Turto spektras” pažymą, kad neva jų įsigytų pastatų rinkos vertė yra 55 000 Lt, pačių apeliantų liudytojas nekilnojamojo turto agentūros Re Max darbuotojas T. T. parodė, kad apeliantų pavedimu tuo pačiu metu įvertino ginčo sutarties turtą ir pateikė jį pardavimui pagal rinkos kainą kuri buvo 560 000 Lt. (objektas padalintas į dvi dalis, parduodamas atitinkamai už 280 000 Lt ir 180 000 Lt.).

Trečia, finansiniai apeliantų šaltiniai sandorio apmokėjimui nebuvo aptariami sutartyje, jie nebuvo aptarti derintis dėl sutarties ir tuo nebuvo sąlygotas sutarties vykdymas. Be to, kaip matosi iš pačių apeliantų į bylą pateiktų įrodymų, jie į bankus kredito kreipėsi tik po atsakovų jiems iškeltos civilinės bylos dėl skolos priteisimo.

Žemės išpirkimas nebuvo nei sutarties dalykas, nei sutartinis įsipareigojimas, nei būtina sąlyga viso sandorio įvykdymui, nei aplinkybė, ribojanti disponavimą įsigytais statiniais.

Ketvirta, ieškovai privalėjo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o ginčo teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2009 m. sausio 26 d. ieškovai – pirkėjai (V. M. ir Ž. L.) su atsakovais –pardavėjais (L. Č. ir B. Č.) sudarė pastato-sandėlio ir pastato-siloso duobės pirkimo pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Pastatai buvo parduoti be žemės sklypo, ant kurio stovi. Tam 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus leidimas. Sutartyje (2.2 punkte) buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos, kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo.

Šalys susitarė, kad minėti pastatai parduodami už 280 000 Lt (4 000 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjų iki sutarties sudarymo dienos, 46 000 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti iki 2009 m. sausio 29 d., o likusius 230 000 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. liepos 27 d. Sutarties sudarymo dieną, t.y. 2009 m. sausio 29 d. šalys pasirašė ir parduodamo turto perdavimo-priėmimo aktą.

Ieškovai (pirkėjai) prašo 2009 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.204 straipsnio (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms) pagrindu. Nurodo, kad atsakovams (pardavėjams) nesant žemės, ant kurios yra parduodami pastatai, savininkais, ieškovai negali pastatų įkeisti, gauti iš banko kreditą ir atsiskaityti pagal sutartį su pardavėjais. Taip pat nurodo, kad dėl ekonominių pokyčių šalyje iš esmės pasikeitė pirktų pastatų kaina, kuri šiuo metu siekia tik 55 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė ir nurodė, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.), pagrindų nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo iš atsakovų pusės byloje nenustatyta (CK 6.217 str. 1 d.). apygardos teismas nenustatė, kad atsakovai būtų prisiėmę riziką, dėl ieškovų galimybės atsiskaityti pagal sutartį. Pagal bylos duomenis ieškovai į bankus dėl paskolos kreipėsi tik 2009 m. spalio mėnesį, t.y. jau gavę atsakovų ieškinio dėl skolos priteisimo nuorašą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnį ir pripažinti, kad sutarties vykdymas ieškovams buvo iš esmės suvaržytas, iš esmės pasikeitė sutarties šalių pusiausvyra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai nebuvo prisiėmę rizikos dėl ieškovų mokumo. Aplinkybė, ar atsakovams buvo žinoma, kad ieškovai ketina atsiskaityti pagal sutartį iš banko gautomis lėšomis, bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, nes įsipareigojusiems atsiskaityti pagal sutartį ieškovams, patiems teko paskolos gavimo rizika. Ieškovų teigimu, atsakovai iki sutarties sudarymo tinkamai neįteisino savo nuosavybės teisių į parduodamus pastatus ir todėl dėl atsakovų kaltės patiems ieškovams jau sudarius sutartį teko rūpintis žemės, ant kurios stovi parduodami statiniai, išpirkimu ar nuoma. Per tą laiką pasikeitė bankų kreditavimo politika ir ieškovai nebegavo paskolos perkamiems statiniams įsigyti. Ieškovų vertinimu, šios aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytus aplinkybių, iš esmės pakeičiančių sutarties šalių pusiausvyrą ir suvaržančių sutarties vykdymą, kriterijus: aplinkybės atsiranda arba tampa žinomos po sutarties sudarymo, aplinkybių sutarties sudarymo metu nebuvo galima protingai numatyti, jų negalima kontroliuoti, nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos.

Pažymėtina, kad sutartis šalys sudaro laisva valia ir tiek jas sudarydamos, tiek vykdydamos privalo elgtis sąžiningai bei laikytis sutarties vykdymo principų (CK 6.200 str.). Ieškovai 2009 m. sausio 26 d. sutartimi prisiėmė prievolę sutartyje nustatytais terminais atsiskaityti pagal šią sutartį sutartimi sulygtą kainą. Nors pagal sutartį paskutinė įmoka turėjo būti atlikta iki 2009 m. liepos 27 d., byloje neįrodyta, kad iki to laiko ieškovai kaip rūpestingos ir sąžiningos sutarties šalys būtų dėję pastangas gauti sutarties vykdymui reikalingas lėšas. Ieškovų teigimu, jie ketino atsiskaityti iš banko gautomis lėšomis. Byloje neįrodyta, kad ieškovai būtų kreipęsi į banką dar iki atsiskaitymo termino pabaigos (2009 m. liepos 27 d.), taip pat neįrodyta, kad jie dar prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį ir ja prisiimdami 280 000 Lt įsipareigojimus prieš atsakovus, būtų bent preliminariai sutarę dėl kreditavimo.

Byloje esantys įrodymai, kad 2009 m. spalio mėnesį du bankai atsisakė suteikti kreditą, įrodo tik tai, kad ieškovai jau po galutinio atsiskaitymo termino ir jau gavę atsakovų ieškinio, kuriuo reikalaujama įvykdyti prievoles pagal 2009 m. sausio 26 d. sutartį, nuorašą, kreipėsi į du bankus dėl kredito, tačiau bankai atsisakė jį suteikti. Taigi, byloje neįrodyta, kad prisiimdami sutartinius įsipareigojimus, ieškovai elgėsi kaip atsakingi, rūpestingi asmenys ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos turėjo pagrindo manyti, kad galės įvykdyti. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad bankų atsisakymas kredituoti statinių įsigijimą ieškovams tapo žinomas jau po sutarties sudarymo (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.), kad rizikos negauti kreditavimo ieškovai negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.).

Tai, kad sutartimi (sutarties 2.2 punktas) ieškovai prisiėmė pareigą per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono Žemėtvarkos skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo, taip pat įrodo, kad sutarties sudarymo metu ieškovams buvo žinoma, jog patys turės pasirūpinti įsigyti arba išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi perkami statiniai (2009 m. birželio 23 d. sutartimi Nr. 063 ieškovai ½ žemės sklypo išsinuomavo). Sudarydami sutartį su tokiomis sąlygomis, ieškovai negalėjo toliau protingai tikėtis iš atsakovų kokių nors veiksmų, kuriais atsakovai siektų įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi perkami statiniai.

Ieškovų argumentai, kad sutarties sudarymas užsitęsė dėl atsakovų kaltės, atmestini. Šalys pareigas ir prievoles pagal sutartį prisiėmė sutarties sudarymo dieną. Tuo pat metu abi sutarties šalys laisva valia apsisprendė sudaryti sutartį ir laisva valia sutarė dėl sutarties sąlygų. Todėl teigti, kad dėl atsakovų kaltės užsitęsus sutarties sudarymui, ieškovams sutartis tapo nebenaudinga, nėra pagrindo. Ieškovai neprivalėjo sudaryti sutarties ir nebūtų jos sudarę, nelaikydami sandorio naudingu. Pagal bylos duomenis, šalys sudarė sutartį po to, kai atsakovų nuosavybės teisė į parduodamus statinius buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir, atsižvelgę į tai, kad kreiptis dėl žemės įsigijimo ar nuomos, gali pastatų savininkas, sutarė dar iki pilno atsiskaitymo pagal sutartį tiek perduoti pirkėjams statinius ir nuosavybės teisę į juos (CK 6.393 str. 4 d.), tiek sutartyje aiškiai fiksavo, kad jau pirkėjai kaip savininkai per mėnesį kreipsis dėl žemės įsigijimo ar nuomos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sutarties sudarymo metu, sutarties turinys atitiko abiejų sutarties šalių interesus. Ieškovai 2009 m. sausio 26 d. sudarydami pastatų pirkimo-pardavimo sutartį aplinkybės, kad žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, nėra atsakovų nuosavybė ir nėra atsakovams išnuomotas, nelaikė aplinkybe, suvaržančia sutarties vykdymą, iš esmės pakeičiančia šalių interesų pusiausvyrą, darančia ieškovams sutartį nenaudinga.

Perkamų statinių kainos pasikeitimas po sutarties sudarymo taip pat nelaikytinas aplinkybe, iš esmės pakeičiančia sutarties šalių pusiausvyrą. Nei pirkėjas, nei pardavėjas sulygdami dėl kainos negali numatyti, kaip keisis parduodamo turto rinkos kaina. Vėlesni jos pasikeitimai dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių neturi įtakos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui ir nelaikytini sutarties vykdymo suvaržymu (CK 6.204 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas