Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja SIA „Parex brokerių sistema“ 2012-03-28 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašo panaikinti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2012-03-05 sprendimą Nr. 1A-4.13-67 „Dėl UAB „Parex brokerių sistema“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-01-03 sprendimą Nr. 18KP-20-1 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (b.l. 1-8). Paaiškina, kad 2012-03-05 sprendimu Nr. 1A-4.13-67 nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012-01-03 sprendimą Nr. 18KP-20-1. Šiais sprendimais nurodyta, kad pareiškėjai atsirado 26 565,00 Lt dydžio mokestinė prievolė: 6 710,00 Lt muito mokesčio, 15 500,00 Lt PVM mokesčio, 2 134,00 Lt PVM delspinigių bei 2 221,00 Lt baudos dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros Tl su lydinčiuoju dokumentu MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27).

Skunde teismui pareiškėja teigia, kad ji tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus Bendrijos muitinės kodekse, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu. Vertina, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio bei 1993-07-02 Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau tekste ..Įgyvendinimo nuostatos“) 366 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Remiantis Įgyvendimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių sisteminiu aiškinimu, matyti, jog tam, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta ir jos vykdytojo įsipareigojimai būtų laikomi įvykdytais, procedūros vykdytojas gali alternatyviai pasirinkti pateikti atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus: pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai iki deklaracijoje nurodyto termino (Įgyvendimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalis, Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnis); arba jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas arba trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečioje šalyje (Įgyvendimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovės sprendimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymi, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, jog Lietuvos muitinės pareigūnai, atlikę įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, būtų pažeidę teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vertina, kad nėra jokio pagrindo abejoti šių įrašų teisingumu ir pareiškėjai negali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros. Daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės bei Muitinės departamento sprendimuose neįvertinus pareiškėjos atžvilgiu taikytino teisėtų lūkesčių principo, suponuojančio teisinį tikrumą bei teisinį saugumą, tokie sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Pažymi, kad šie principai laikytini Europos bendrijos sistemos dalimi.

Pareiškėja tvirtina, kad jai be pagrindo paskirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai, nes ji tinkamai įvykdė įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu, ir jam be teisinio pagrindo paskirta bauda bei priskaičiuoti PVM delspinigiai. Be to, pareiškėja vertina, kad bauda bei PVM delspinigiai yra paskirti pažeidžiant proporcingumo principą. Vertina, kad pakaktų, kad pareiškėja būtų įpareigota sumokėti tik atsiradusią skolą muitinei. Mano, kad delspinigių ir baudos skyrimas akivaizdžiai viršija Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslų įgyvendinimą ir todėl prieštarauja proporcingumo principui. Pažymi, kad pareiškėja nėra laikoma atlikusi sukčiavimo veiksmų ar prie jų prisidėjusi, Pareiškėjos veiksmuose nėra jokios kaltės dėl Lietuvos muitinės pareigūno atliktų irašų į MCC/ECN sistemą pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27). Mano, kad sankcijų taikymas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsakovas Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 52-54). Paaiškina, kad Bendrijos muitinės kodekso 92 str. nustatyta, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra baigiama, kai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis, prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Pareiškėja (procedūros vykdytoja) pagal tranzito deklaraciją Tl MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai deklaravo automobilį „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Iš deklaracijoje pateiktų duomenų matyti, kad šis automobilis turėjo būti išgabentas per Kybartų kelio postą į Rusijos Federaciją. Prekių gavėju nurodytas fizinis asmuo Z. E., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Maskva. Pareiškėja tinkamą procedūros užbaigimą sieja su vieninteliu faktu, t. y., kad tranzito deklaracija Tl MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) MCC/ECN sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai ar šią prekę gavo gavėjas trečiojoje šalyje, pareiškėja nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu surinkti duomenys apie tai, kad Bendrijos/bendrosios tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27), yra užbaigta fiktyviai, atliko tyrimą. Tyrimo metu iš Rusijos Federacijos muitinės tarnybos gautas 2011-04-05 raštas Nr. 07-153/2772, kuriame nurodyta, kad duomenų sistemoje nėra informacijos apie tai, kad automobilis „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini) (tranzito deklaracijoje Tl MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) deklaruota prekė), buvo pateiktas jų muitinei. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė iš Lietuvos Respublikos būtų išgabenta į Rusijos Federaciją. Daro išvadą, kad tas faktas, jog tranzitu gabentas lengvasis automobilis „Mercedes Benz CLS550“ nebuvo pateiktas paskirties įstaigai ir nesant duomenų apie jo išgabenimą iš Bendrijos muitų teritorijos, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatų reikalavimais ir jų nepažeidžiančiu. Atsakovė pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog tranzito procedūra yra užbaigta tinkamai.

Europos Teisingumo Teismas 2008-04-03 sprendime byloje Nr. 230/06 konstatavo, kad muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų (44 p.). Be to, ETT nurodė, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo (48 p.). Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą (49 p.). Pareiškėja, būdama šios tranzito procedūros vykdytoja, ir ginčydama muitinės sprendimą nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų apie tai, kur yra tranzitu gabenta prekė, ar pati pareiškėja gabeno šią prekę, ar jos vardu veikė koks kitas asmuo. Nors pagal minėtas teisės aktų nuostatas, pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, turėtų žinoti visas šias aplinkybes, nes jos yra tiesiogiai susijusios su tranzito procedūros vykdymu. Skunde teismui savo teisėtus lūkesčius dėl tinkamo procedūros įvykdymo pareiškėja grindžia tik įrašu MCC/ECN sistemoje. Muitinės departamento nuomone, įvertinus minėtas ETT sprendimo nuostatas bei Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad vien įrašų apie tranzito procedūros užbaigimą atsiradimas MCC/ECN sistemoje negalėjo būti pagrindu atsirasti pareiškėjos teisėtiems lūkesčiams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad muitinė, vėliau nustačiusi, kad tranzito procedūra yra užbaigta netinkamai, neturi teisės imtis priemonių susidariusiai situacijai sureguliuoti, nes toks aiškinimas paneigtų muitų teisės aktuose įtvirtintą muitinės teisę tikrinti muitinės procedūrų tinkamą įvykdymą po jų įforminimo.

Pareiškėjos teigimu, tranzitu gabento automobilio muitinė vertė turėjo būti nustatyta pagal Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalį. Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad tranzitu gabento automobilio muitinė vertė nustatyta netinkamai. Ginčo atveju, nustatydama automobilio muitinę vertę, muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip to skunde teismui ir reikalauja pareiškėjas. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnį, jeigu atsiranda skola muitinei, laikantis 122 straipsnio nuostatų, šios skolos dydis nustatomas remiantis importuotas prekes atitinkančiais apmokestinimo veiksniais, veikusiais tą dieną, kai buvo priimta deklaracija, kurią importuotos prekės buvo deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti. Bendrijos muitinės kodekso 122 straipsnyje nurodyta „Nukrypstant nuo 121 straipsnio, kompensaciniai produktai apmokestinami“. Nustatant muitinę vertę pagal 121 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgiama į 122 straipsnyje numatytas išimtis. Bendrijos muitinės kodekso 122 straipsnio (b) punkte numatyta, kad kompensaciniai produktai apmokestinami importo muitais, apskaičiuotais pagal taisykles, kurios taikytinos įforminant atitinkamą muitinės procedūrą. Nagrinėjamu ginčo atveju tai reiškia, kad kompensacinis produktas (perdirbtas automobilis) turi būti apmokestintas pagal taisykles, kurios taikytinos įforminus tranzito procedūrą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai automobilio muitinę vertę nustatė ir apmokestino pagal skolos atsiradimo datą vykdant tranzito procedūrą. Tranzito deklaracijos Tl MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) 31 langelyje „Pakuotės ir prekių aprašymas“ nėra jokių duomenų apie automobilio defektus. Dokumentas, patvirtinantis automobilio defektus, prie tranzito deklaracijos taip pat nebuvo pateiktas. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad tranzitu gabentas automobilis turėjo kokių nors defektų. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad muitinė, nustatydama automobilio muitinę vertę, turėjo taikyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau Taisyklės) 14 punkto nuostatas. Pagal Taisyklių 11 punkto nuostatas, nustatant naudotų automobilių muitinę vertę yra remiamasi Muitinės departamento aprobuotuose žinynuose pateiktomis kainomis. Taisyklių 12 punktas nustato, kad tuo atveju, kai atitinkamų transporto priemonių importo kainos naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) nepateiktos, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti taikomos naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) pateiktos panašių (atitinkamo galingumo, panašių techninių charakteristikų ir senumo) transporto priemonių importo kainos. Iš muitinės sprendimo matyti, kad nustatant automobilio „Mercedes Benz CLS550“ (pagaminimo metai 2007, 5 500 CMQ, 280 KW) muitinę vertę buvo remtasi Muitinės departamento aprobuotu žinynu, t. y. iš „Transporto priemonių rinkos kainos. II dalis. Automobilių importo kainos 2010 m. liepa – rugsėjis“ katalogo parinkta to paties senumo panašių techninių charakteristikų automobilio („Mercedes Benz SLK(171) 55AMG“, pagaminimo metai 2007, 5 439 CMQ, 265 KW) kaina (67 100 Lt), kadangi žinyne nėra duomenų apie tokį patį automobilį. Daro išvadą, kad muitinė, nustatydama automobilio muitinę vertę, pagrįstai ir tinkamai taikė Taisyklių 11 ir 12 punktų nuostatas. Pareiškėjos skunde nurodytas Taisyklių 14 punktas netaikytinas, kadangi šio punkto nuostatos taikomos tuo atveju, kai žinyne nerandama duomenų apie atitinkamą ir panašų automobilį.

Pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su muitinės nustatyta automobilio muitine verte, nepateikė duomenų ar apskaičiavimų, kurie pagrįstų, kad muitinės nustatyta kaina yra neteisinga (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą prašė atmesti atsakovo atsiliepime išdėstytais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 49-51). Paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-26 raštą Nr. 16T-7.34/21-178, kuriame nurodoma, kad MKT Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal LR BK 200 str. 1 dalį, kurio metu surinkti duomenys patvirtina, kad siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27), fiktyviai buvo užbaigta tranzito muitinės procedūra. Deklaracijoje nurodyta transporto priemonė - automobilis Mercedes Benz CLS550 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išvežta iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Tyrimo metu nustatyta, kad iš JAV į Europos Bendrijos muitų teritoriją atgabentai transporto priemonei Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo įformintas BAD importo rinkinys Nr. 8LU96502462 (2009-07-31) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikino įvežimo perdirbti procedūrai. Laikantis minėtos procedūros atlikimo tvarkos, Klaipėdos teritorinėje muitinėje įforminta tranzito deklaracija MRN 10LTLR1000EK046C97 (2010-09-02) reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai. Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste minėtam automobiliui 2010-09-27 įforminta tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas tranzito atlikimo terminas - 2010-10-05, paskirties muitinės įstaiga - Kybartų kelio postas (LT). Procedūros vykdytojas - SIA „Parex Brokeru Sistema“, turintis leidimą patvirtinantį vykdytojo atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Tranzito procedūra pagal MRN (duomenys neskelbtini) kompiuterizuotoje tranzito sistemoje MCC/ECN, skirtoje deklaracijų duomenų apdorojimui, užbaigta 2010-10-02 Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste.

Remiantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 92 str. nuostatomis, išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje sistemoje, apie pradėtą tyrimą 2011-02-21 raštu Nr. 2B-18.8/20-2061 informavo procedūros vykdytoją SIA „Parex brokeru Sistema“ bei paprašė pateikti dokumentus, įrodančius kad automobilis Mercedes Benz CLS550 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Bendrovė muitinės reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. 2B-18.8/19-3328 (2011-02-21) dėl tranzitu gabento automobilio Mercedes benz CLS550 įvežimo į Rusijos muitų teritoriją per Muitinės departamentą pateikė užklausą Rusijos Federacijos muitinei, iš kur buvo gautas atsakymas Nr. 07-153/2772 (2011-04-05), kad Rusijos muitinės Centrinėje informacijos duomenų bazėje duomenų apie minėto automobilio pateikimą jų muitinei nerasta. Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į Kauno kriminalinės tarnybos raštą apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą ir gavusi atsakymą iš Rusijos Federalinės muitinės tarnybos bei Muitinės departamento pavedimu atlikusi pakartotinį patikrinimą priėmė 2012-01-03 sprendimą Nr. 18KP-20-1, kuriuo procedūros vykdytojui SIA „Parex Brokeru Sistema“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) įregistravo 6710 Lt muito, 15500 Lt PVM ir 2134 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 2221 Lt baudą.

Pažymi, kad skolos muitinei atsiradimas sietinas su Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas: (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos prekių identifikavimo priemonės; (b) punktu jam priskiriama atsakomybė už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Ginčo atveju transporto priemonė „Mercedes benz CLS550“, gabenama su minėta tranzito deklaracija, nebuvo pateikta paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja BMK 96 str. nuostatos. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog muitinei yra pateikti reikalingi įrodymai, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta. Po atlikto tyrimo išaiškėjus naujoms aplinkybėms muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, Bendrijos tranzito procedūra laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečioje šalyje išduotą dokumentą kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas sankcionuotas veiksmas; b) trečioje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistos į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad vietoje 2 dalyje minėtų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Pareiškėja įrodymui, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-05 raštas Nr. 07-153/2772, atskleidžiantis, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, tranzitu gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išgabenta. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 ir 2 dalies nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo momentu. Pagal to paties BMK straipsnio 3 dalies 4 įtrauką skolininku laikomas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl yra atsakinga už prievolių, numatytų BMK 96 straipsnyje atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Europos Teisingumo Teismas 2008-04-03 byloje Nr. C-230/06 (48-5 l p.) taip pat yra pasisakęs apie procedūros vykdytojo atsakomybę, kai tranzitu gabenamos prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą dėl veiksmų, kuriuos atliekant procedūros vykdytojas nedalyvavo ir kurie greičiausiai buvo įvykdyti bendrininkaujant muitinės darbuotojams, konstatavęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.

Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad apskaičiuojant prekės muitinę vertę, muitinė privalėjo atsižvelgti į automobilio techninę būklę laikinojo įvežimo perdirbti momentu, kadangi šiuo atveju skola muitinei buvo nustatyta už neįvykdytą tranzito procedūrą reeksportuojant prekę po laikinojo įvežimo perdirbti. Vilniaus teritorinė muitinė, laikydamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a str. reikalavimų, raštu Nr. 2B-19.9-21486 įpareigojo pareiškėją pateikti tranzito procedūrai deklaruoto automobilio vertę pagrindžiančius dokumentus, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti nei muitinei nei Muitinės departamentui. Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama muitinę vertę ne Bendrijos prekei, pagrįstai rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso II dalies 3 skyriaus ir Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo nuostatomis. Ginčo sprendime muitinė detaliai išdėstė visas aplinkybes ir veiksnius, įtakojusius muitinio įvertinimo metodo taikymą nagrinėjamu atveju, o apskaičiuodama mokestines prievoles ir taikydama baudą griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Vertina, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali atsirasti, neįvykdžius teisės aktais numatytų tranzito procedūros įvykdymo sąlygų ir nepateikus privalomų dokumentų muitinei vertei pagrįsti.