Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-570-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
1S-570-1049/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-570-1049/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30046-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 93-320 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 4 d.

3. Komisija 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 93-320, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat, išlieka kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Be to, nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų. Komisija taip pat pažymėjo, kad anksčiau R. M. ne kartą teistas, be to, jo atžvilgiu keturis kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau nedirba, savanoriškai turimų įsiskolinimų nedengia. Visos šios aplinkybės, Komisijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 6 d. nutartimi atmetę nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. M. asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, apsvarstė visą pateiktą medžiagą bei pagrįstai sprendė, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą kreipėsi į administraciją dėl darbo, tačiau jokio atsakymo negavo. Be to, R. M. taip pat kreipėsi tiesiogiai į (duomenys neskelbtini), į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam buvo nurodyta, kad nėra laisvų vietų. Šiuo metu nuteistasis užsiima individualia veikla. Tokiu būdu, pasak skundo autoriaus, nuteistasis įvykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išskyrus turimus finansinius įsipareigojimus ir įpareigojimą įsidarbinti. Nuteistasis pažymi, kad jis nuo bausmės atlikimo pradžios neatsisakė dirbti, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta. Be to, R. M. šiuo metu lankosi pas psichologą, sprendžia anksčiau iškilusias elgesio problemas, taip pat, jam padeda ir socialiniai darbuotojai, su kuriais bendravimą tęstų ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis taip pat sutinka su jam nustatoma vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymi, kad tokį įvertinimą sąlygojo jo ankstesni teistumai, be to, jam nustatyta rizika šiuo metu taip pat yra mažėjanti. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad stengiasi elgtis tinkamai, su administracija nekonfliktuoja ir vykdo visus nurodymus. Taikant jam lygtinį paleidimą, planuoja dirbti, vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir daugiau nenusikalsti.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo R. M. skundą negauta.

8. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek nutarimą priėmusi Komisija, tiek nuteistojo skundą nagrinėję Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. M. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, t. y. jis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Taigi, remiantis Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali jį toliau keisti teigiama linkme būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau darbo vieta nebuvo suteikta dėl darbo vietų trūkumo. R. M. palaiko socialinius ryšius su sugyventine, baigė užsiėmimų ciklą, skirtą prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, taip pat, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose, kurie nukreipti į delikventinio elgesio prognozavimą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

14. Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu išlieka vidutinė, nors ir nustatyta mažėjimo tendencija. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nuo 2020 m. spalio 5 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nebuvo nei karto paskatintas, kas leidžia abejoti sėkmingu R. M. pataisos procesu. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

15. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam R. M. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad paminėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. M. nėra pirmasis, praeityje jis buvęs teistas dar dešimt kartų, taip pat, praeityje net keturis kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ne kartą taikytas ir amnestijos įstatymo nuostatos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad R. M. būdingas nusikalstamo elgesio modelis, dalis nusikaltimų yra susiję su smurtinio pobūdžio nusikaltimais, taip pat, praeityje nuteistasis ne kartą nusikalto ir siekdamas finansinės naudos. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę R. M. atlieka pagal kelis nuosprendžius, už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo padarymą (sunkus sveikatos sutrikdymas). Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka aštuntą kartą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

17. Vertinant R. M. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis ne visuomet geba išlaikyti konstruktyvų santykį su aplinka, tinkamais būdais spręsti konfliktines situacijas bei išlaikyti savo elgesio kontrolę. Nuteistasis ne kartą yra taikęs smurtinio-agresyvaus elgesio strategijas konfliktinių situacijų metu. Svarbu ir tai, kad smurtinis elgesys, remiantis nuteistojo kriminalinės patirties analize, pasireikšdavo esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą, skatino nusikalstamą bei smurtinį elgesį, tačiau tuo pačiu nuteistasis nemano, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis sėkmingai baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, taip pat, lankė AA/AN užsiėmimų ciklą. Visgi, šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti pastarojo smurtinis elgesys, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, kurios buvo sietinos su R. M. nusikalstamumu, nepakeitus alkoholio vartojimo įpročių, neigiant priklausomybę alkoholiui, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

18. Abejonių tinkamu R. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir plataus profilio statybininko specialybę. Visgi, jo darbinė patirtis laisvėję nebuvo pastovi, jo paties teigimu darbai buvo trumpalaikiai, nes dėl savo vykdomos nusikalstamos veikos atsidurdavo laisvės atėmimo įstaigoje. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba. Sutiktina, kad nuteistasis siekia įsidarbinti, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumų, tačiau nuteistasis, siekdamas pagerinti savo įsidarbinimo galimybes, taip pat nesiekia įgyti naujos specialybės, pataisos įstaigoje nesimoko. Menka darbinė patirtis leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje nuteistasis, susidurdamas su darbo vietos paieškos sunkumais, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistasis, pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 16 321,78 eurų, šiuo metu padengta – 47 eurai. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad anksčiau nuteistasis ne kartą teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad maža/nestabili darbo patirtis, turimos skolos bei ieškinių bei baudų menkos apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai vis dar yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys rizikos veiksniai. Tuo labiau, kad jokių patvirtinančių dokumentų dėl įdarbinimo po galimo išėjimo į laisvę, R. M. taip pat nėra pateikęs.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. M. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo priėmimo dienai – 9 mėnesiai ir 9 dienos), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienosTeisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė