Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-169-399/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-07
Bylos Nr.: 2-169-399/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02545-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Janina Zaržeckienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. K., U. K.

Civilinė byla Nr. 2-169-399/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02545-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2.; 3.2.6.5.;

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 7 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Sandrai Stulgienei, Ingridai Gudaitienei,dalyvaujant ieškovės J. G. firmos „Evora“ atstovams A. J. G. ir advokatei K. U.,

nedalyvaujant atsakovėms A. K. ir U. K.

dalyvaujant trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. firmos „Evora“ ieškinį atsakovėms A. K. ir U. K., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylas ir jų įregistravimo be bendraturčių sutikimo bei turėtų išlaidų už kadastrinius matavimus ir kitų priteisimo .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. G. firma (toliau ieškovė) ieškiniu teismo prašo leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau NŽT) 5,1357 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kaime (toliau žemės sklypo) pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas suderinti ir leisti ieškovei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centras) be bendraturčių atsakovių U. K. ir A. K. (toliau atsakovių) sutikimo UAB „Valakas: parengtas kadastrinių matavimų bylas dėl nurodyto žemės sklypo.

Be to prašo priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 1/3 išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir turėtas bylinėjimosi išlaidas bendroje 714 EUR sumoje.

Procesiniame dokumente pavadintame patikslintu ieškiniu, teiktame šalinant teismo nutartimi nustatytus trūkumus (DOK 493387, 2022-12-01), kurį teismas priėmė kaip ieškinį, nes teiktas šalinant teismo nustatytus trūkumus, ieškovė nurodo, kad prašo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, parengtas UAB „Valakas“ (toliau kadastrinių matavimų bylas ir taip pat bylas) leisti suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturčių atsakovių sutikimo, parašų nes byloms buvo nustatytas vienintelis trūkumas- nėra bendraturčių parašo, tai yra dokumentai nepasirašyti atsakovių.

Įregistruoti kadastrinius matavimus reikalinga dėl to, kad dalis žemės sklypo nuo seno yra areštuota, nesant tikslių matavimų, negali nei pasidalinti žemės sklypo, nei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Atsakovės į visus pasiūlymus nustatyti kadastrinius matavimus bendrais veiksmais, siūlė kreiptis į jų tėvą, su kuriuo nepavyko susitarti nei vienu klausimu. Atsakovėms buvo pranešta registruotu laišku apie UAB „Valakas“ atliekamus matavimus, tačiau jos nedalyvavo ir nepasirašė dokumentuose bei nereiškė jokių prieštaravimų dėl atliktų matavimų nustatytu terminu. Mano, kad minėtų veiksmų atlikimas, tai yra suderinimas ir įregistravimas kadastrinių bylų be atsakovių sutikimo nepažeidžia nei atsakovių, nei jų kreditorių interesų, nes nepakis nei išieškotojų nei skolininkų – atsakovių Vykdymo procese padėtis, nesumažės galimybės vykdyti išieškojimą iš atsakovių. Turėtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovių, nes jos susidarė dėl netinkamo ir atsainaus atsakovių požiūrio į bendra nuosavybe priklausančio žemės sklypo naudojimo ir valdymo.

Procesiniame dokumente pavadintame patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimas (DOK 31590, 2022-12-14), kurį teismas priėmė CPK 141 str. 1 d. pagrindu, ieškovė nurodė, kad sumokėjo I4l EUR už reikalavimą dėl teismo leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylas be (atsakovių) bendrasavininkių parašų. Apmokėjimo kopija pridedama prie bylos. Bendroje sumoje ieškinys atsakovėms dar didėja iki 855 EUR (Ieškovė vien tik VMI, dėl ieškinio, teismo nurodymu, viso įmokėjo: 27EUR, 134EUR ir 141EUR t. y. viso: 302EUR)

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad NŽT negali būti atsakovu, kadangi Ieškovės prašymas teismo suteikti leidimą NŽT suderinti matavimų bylą be parašų iškilo ne dėl ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens NŽT, kuri atlieka ministerijos nustatytas funkcijas ir dirba pagal nustatytas taisykles ir nuostatas), o dėl civilinių santykių konflikto su atsakovėmis, žemės sklypo bendrasavininkėmis, kadangi jos nepasirašė ribų ženklinimo ir ribų matavimų bylos, nors buvo pilnai informuotos ir tai pripažįsta savo atsiliepime. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, o ne sprendžia civilinius ginčus.

Ieškovei nebuvo tikslo skųsti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius dėl tikrinimo akto nr (duomenys neskelbtini), kadangi neįžvelgė jokių šios tarnybos pažeidimų, dėl kurių būtų galima skųsti.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 2002 m. balandžio 15 d. Nr.534 (Suvestinė redakcija nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 41-1539. i. k. 1021100NUTA00000534) kadastro nuostatų 67 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, tik tada, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus Paimami visuomenės poreikiams. Atsakovės nuomone, kiti tokie atvejai, kada tokie bylų be savininkų parašų NŽT savarankiškai suderinimai leidžiami, nenumatyti. Ieškovė netikslino 5,1357 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plano, po tikrinimo akto Nr (duomenys neskelbtini) 2022.08 22 pagal nurodytus pažeidimus (parašų trūkumą), kadangi buvo tikėtina, kad jų nebus dar nuo bendravimo su sklypo bendrasavininkais nuo 2020m ir, net anksčiau, nes nebuvo pasiekti jokie susitarimai dėl atsakovių (bendrasavininkių) nesuinteresuotumo atlikti šią paprastą procedūrą, kaip ir matosi iš jų pateikto atsiliepimo. Atsakovių sklypo dalis daug kartų buvo parduodama varžytinėse, bet dėl atsakovių skundų jos neįvykdavo. Dėl neaiškių atsakovių tikslų ir pageidavimų taip ilgai užsitęsė žemės ribų matavimai ir ribų plano bylos sudarymas, kadangi vis buvo tikimasi bendro suderinimo. Ieškovė turi ilgametę teisinių ginčų patirtį nuo 2012m. su atsakovių tėvu V. K., kuris neformaliai strateguoja atsakovių veiksmus.

Šalies argumentai

Ieškovė nesikreipė į NŽT dėl bylos suderinimo be parašų, kadangi NŽT aiškiai nurodė vienintelius trūkumus matavimų byloje, dėl kurių negali suderinti bylos t,y, pažeistos vienintelės teisės akto nuostatos: žemės sklypo planas sudarytas be atsakovių (bendrasavininkių) parašų ir žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas, taip pat be atsakovių (bendrasavininkių) parašų. Ministerija nesuteikia NŽT funkcijos suderinti matavimų bylas be savininko sutikimo, pažeidžiant vyriausybės ir ministerijos nustatytas taisykles ir nuostatas. Atsakovių sklypo dalies areštas netrukdo pastarosioms juo naudotis, o nereagavimas į ieškovės inciatyvą sudaryti šiuolaikišką žemės ribų planą dėl būsimo pasidalinimo, stabdo ieškovės tolimesnį sklypo vystymą (pvz. paskirties keitimą ir t.t), kuris be atskyrimo neįmanomas.

Atsiliepimas

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti pagal pareikštus reikalavimus ir juos tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Paklaida dėl kurios atsakovė pasisako atsiliepime neviršija taisyklėmis nustatytos dydžio paklaidos ir tai negali būti pagrindu dėl kadastrinių matavimų bylų nederinimo ir neįregistravimo VĮ Registrų centras. Dėl kadastrinių matavimų atlikimo patirtos išlaidos proporcingai atsakovėms turimam žemės sklypo dydžiui sudaro 150 EUR ir jas bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovių. Ieškovė tikrai nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jokio pagrindo spręsti tokį klausimą nėra.

Atsakovė A. K. pateiktu atsiliepimu nepripažino ieškovės reikalavimų, prašė jų netenkinti ir nurodė, kad ieškovė teismo prašo atlikti veiksmus prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl aiškiai nepagrįstas ieškinys turėtų būti atmestas, o ieškovei už piktnaudžiavimą procesu - akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą skiriama bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

2020 metais, po to, kai ieškovės atstovo A. J. G. bandymai už dalies skolos padengimą įgyti mūsų žemės sklypo dalį nepavyko, jis ėmėsi spaudimo mūsų atžvilgiu ir, nepaisydamas įstatymų, inicijavo žemės sklypo, kurio dalis areštuota, ribų patikslinimo ir pasidalinimo klausimų sprendimą, tuo sukeldamas sklypo bendraturtėms bereikalingų rūpesčių.

Ieškovės atstovui A. J. G. ir UAB „VALAKAS" atstovui bandant spręsti žemės sklypo ribų patikslinimo ir būsimo pasidalinimo klausimus su atsakovių tėvu V. K. pirmiausiai buvo pateiktas 52492 kv. m. ploto žemės sklypo planas (pridedama). Dėl sklypo ribų jokių pastabų nebuvo pareikšta. Dėl būsimo pasidalinimo V. K. pareiškė pastabą dėl to, kad numatytoje atsakovėms sklypo dalies dešinėje pusėje, sklypo linija ir tvenkinio krantas sudaro smailų kampą, kas praktiškai daro dalį sklypo nenaudojamu. Buvo pažadėta atsižvelgti į pastabą ir derinimą pratęsti kitą kartą. Kitą kartą derinimui buvo pateiktas žemės sklypo planas jau ne 52492 kv. m. ploto, bet 51357 kv. m. ploto (toks kaip pateiktas prie ieškinio), t.y. daugiau nei 11 arų mažesnio ploto planas. Iš matininko S. V. paaiškinimo, ieškovės atstovas A. J. G., derindamas sklypo ribas su gretimų sklypų savininkais, sutiko jog plane nurodomomis sklypo ribomis būtų sumažintas bendrosios nuosavybės sklypo plotas. Vienašališkai nusprendęs dėl bendrosios nuosavybės sklypo ribų ieškovės atstovas A. J. G. sumažino tiek viso bendrosios nuosavybės žemės sklypo plotą, tiek atitinkamai ir areštuoto žemės sklypo plotą.

Vykdydama išieškojimą antstolė yra areštavusi 1,77 ha skolininkių žemės sklypo dalį. Dėl sklypo daliai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių - naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių apribojimo, atsakovės negalėjo pasirašyti ir suderinti dokumentų, kuriais siekiama pakeisti esamą sklypo būklę.

Taigi ieškovės argumentai, kad atsakovės piktybiškai ignoruoja ieškovės veiksmus ir nepateikia nuomonės dėl sklypo ribų nustatymo yra nepagrįsti. Atsakovės neturėjo ir neturi tikslo trukdyti ieškovei suderinti bendrosios nuosavybės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, jeigu būtų tinkamai atsižvelgta į jų pastabas, o toks suderinimas neprieštarautų įstatymams.

Ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir todėl, kad ieškovė žino, jog antstolė jau kelis kartus skelbė areštuotos žemės sklypo dalies [1,77 ha.) varžytynes. Paskutinės varžytynės baigėsi 2023-02-06, žemės sklypas nupirktas už didžiausią pasiūlytą kainą. Ieškovė visus klausimus susijusius su žemės sklypu, turėtų spręsti su nauju savininku.

Šalies argumentai

Ieškovės pateiktas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas dar ir todėl, kad prašo suderinti kadastrinių matavimų bylas dėl būsimo atsidalinimo, kuris dėl sklypo arešto yra neįmanomas.

Lietuvos Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje (Žemės sandoriams taikomi reikalavimai) nurodyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Šalies argumentai

Taigi ieškovė pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo prašo teismo leisti suderinti kadastrinių matavimų bylas be atsakovių parašų, kai atsakovės pasirašydamos bylas būtų pažeidusios imperatyvias įstatymo nuostatas.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Kaip nurodyta aukščiau ieškovės atstovas A. G. 2020 metais ėmėsi veiksmų perimti atsakovių žemės sklypo dalį. Siekdamas parduoti visą žemės sklypą gretimo sklypo savininkui, kuriam jau buvo pardavęs kitą sklypą su kultūros namų pastatu, už kiek įmanoma didesnę kainą, A. G. ėmėsi sąžiningam žmogui nepriimtinų veiksmų. Dėl atsakovių sklypo dalies perėmimo jis kreipėsi į atsakovių kreditorius, apie atsakovių skolas informavo jų gyvenimo draugus bei jų tėvus, tuo sukeldamas atsakovėms moralinių išgyvenimų ir nepagrįstų rūpesčių.

Šalies argumentai

Ieškovė, įgyvendindama savo atstovo užmačias, teismui pateikė 2022-10-06 ieškinį, 2022-11-29 patikslintą ieškinį ir 2022-12-12 prašymą patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimui. Iš to matyti, kad ieškovės ir jos atstovo A. G. interesas įsigyti mūsų sklypo dalį jo siūlomais būdais ir toliau išlieka, ieškovė nesiruošia nutraukti beprasmio bylinėjimosi ir piktnaudžiavimo procesu, todėl teismas turėtų imtis priemonių tam piktnaudžiavimui sustabdyti.

Atsiliepimas

Pažymėtina, kad privalėdama į ieškovės pateiktus ieškinius teikti atsiliepimus, užsiimant individualia veikla ir dirbant pagal autorines sutartis taip pat turėjau atsitraukti nuo įprastos veiklos, gaišti laiką atsiliepimų teikimui ir dėl to patyriau išlaidų, kurių priteisti neprašysiu.

Kadangi atsakovės savo veiksmais niekaip nepažeidė ieškovės teisių, visi šie teismui pateikti dokumentai yra aiškiai nepagrįsti, nes pateikti ne ieškovės pažeistai teisei apginti, o sąmoningai, tiesiogine tyčia pateikti sukelti atsakovėms rūpesčių, prašysiu teismą paskirti ieškovei 1000 Eur baudą 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei A. K..

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė iki teismo posėdžio pradžios, todėl jos laikomos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, nes pranešta tinkamai siunčiant pačios atsakovės atsiliepime nurodytu adresu, kitas adresas procesiniams dokumentams teikti nepraneštas ir teismo šaukimas (pranešimas) laikomi įteiktais, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu (CPK 121 str., 246 str. 2 d. ).

Atsakovė U. K. atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d., 142 str.).

Atsakovė U. K. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nes jų iki teismo posėdžio pradžios teismui nepranešė, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant, nes yra pateiktas šios atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kitas adresas procesiniams dokumentams teikti nepraneštas ir jie laikomi įteiktais DOK 12105, 2023-03-15, CPK 246 str. 2 d., 121 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateiktu atsiliepimu nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas privalo nustatyti ginčo esmę, atsižvelgęs į keliamo ginčo pobūdį įvertinus jo visumą. Ar asmuo ieškinyje nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko tinkamai, turi nuspręsti teismas, o identifikavęs materialinio teisinio pobūdžio trūkumus, turi pasiūlyti šaliai tikslinti savo reikalavimus. Bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.).

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau - Skyrius) teikta tikrinti tris kartus. Visus kartus kadastro duomenų byla atmesta ir Skyriuje nėra suderinta, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 67 punktas. Paskutinį kartą byla tikrinti teikta 2022 m. rugpjūčio mėnesį. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-77088-(10.9 E.) nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Nuostatų 37.2 papunkčio ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 38.4.5. papunkčio nuostatas, Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Taisyklių 22 punkto reikalavimus t. y. Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas nėra suderinti (pasirašyti) Atsakovių (bendraturčių). Patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą daugiau trūkumų nenustatyta.

Nuostatų 67 punkte nurodyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Kaip jau esame nurodę aukščiau, pateiktoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nustatytas vienintelis trūkumas, Žemės sklypo plane ir paženklinimo - parodymo akte nėra bendrasavininkų (Atsakovių) parašų. Atsižvelgiant į Nuostatų 68 punktą, Skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžino vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Sutinka su patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad „ŽŪM nesuteikia NŽT funkcijos suderinti matavimų bylas be savininko sutikimo, pažeidžiant vyriausybės ir ministerijos nustatytas taisykles ir nuostatas.“

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Teismui tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, Ieškovui vadovaujantis Nuostatų 69 punktu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą daugiau trūkumų nenustatyta, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų leista Nacionalinei žemės tarnybai suderinti Žemės sklypo planus pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas ir būtų leista Ieškovei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas, pastarąjį žemės sklypą, be bendraturčių (Atsakovių) parašų. Dėl 2 Ieškovo reikalavimo priteisti iš Atsakovų solidariai bendrai 1/3 dalį išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir patiriamas bylinėjimosi išlaidas 714 Eur. paliekame spręsti Teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė J. B. (toliau atstovė) palaikė pateiktą atsiliepimą ir pasisakė jog sutinka dėl ieškovės pirmojo reikalavimo tenkinimo, dėl konkrečios sumos priteisimo ar nepriteisimo ieškovei iš atsakovių palieka spręsti teismo nuožiūra, nesutinka su atsakovės A. K. atsiliepime išdėstyta pozicija, nes paklaida atitinka leistiną dydį, žemės sklypo dydis ir ribos nustatyta tik pagal preliminarius matavimus ir atlikus juos tikslesniais prietaisas paklaida galima, todėl ji ir yra nustatyta norminiuose aktuose. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir teismui tenkinus ieškovės pirmą reikalavimą kadastrinių matavimų byla būtų teikiama tikrinti pakartotinai ir ieškovės ieškinyje nereiškiami reikalavimai dėl paskirtis keitimo, atidalijimo ar atskirų sklypų suformavimo, o tik reiškiamai reikalavimai dėl leidimo suderinti ir įregistruoti viso žemės kadastrinius matavimus tikslius pagal UAB „Valakas“ suformuotas kadastrines bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Teismas pirmiausia pasisako, kad kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 5 str.).

Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 135 str., 143 str.), kuriuos ieškovė palaiko bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Ieškovė pateikė teismui ieškinį (CBP 6015, 2022-09-23), kuris buvo priimtas ieškovei pašalinus trūkumus dėl žyminio mokesčio. Atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikus atsiliepimus į ieškinį, ieškovė teikė procesinį dokumentą įvardintą patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė po trūkumų šalinimo ir vertina kaip pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.), nes juo ieškovas tikslino faktinį ieškinio pagrindą (DOK 49387, 2022-12-01 ir DOK 51590, 2022-12-14)

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad išvardintus procesinius dokumentus palaiko, byla nagrinėjama vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 str. ir 13 str.) ir teismas pasisako kad byla nagrinėjama pagal ieškovės teiktus ir anksčiau įvardintus procesinius dokumentus ir dėl jų pasisako šiuo teismo sprendimu, nes būtent tokius reikalavimus ieškovė palaiko.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovėms bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 5.1700Ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kaime, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2000-01-11, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovei J. G. firmai „Evora“ nuosavybės teise priklauso 340/517 dalių žemės sklypo, atsakovei U. K. priklauso nuosavybės teise 177/1034 dalys žemės sklypo, atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso 117/1034 dalys žemės sklypo. Ieškovei nurodyta dalis priklauso nuosavybės teise nuo 2020-06-30, pirkimo-pardavimo sandorio 2-2076, 2020-06-16 pagrindu, atsakovėms priklauso nuo 2016-03-22 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Atsakovėms priklausančios žemės sklypų dalys yra areštuotos antstolių, tačiau duomenų jog pasikeitė žemės sklypo dalies savininkai byloje nėra ir jų nepateikė atsakovė A. K. teikdama atsiliepimą, bei nepateikė atsakovės iki bylos nagrinėjimo pabaigos VĮ Registrų centras išrašas, 2023-08-01, CPK 179 str. 3 d)

Bendra įrodinėjimo taisyklė yra ta, jog įrodyti aplinkybę, turi ją teigiant šalis, taigi įrodyti, kad atsakovės jau ne minėtų žemės sklypo dalių savininkės turi atsakovės (CPK 178). Be to UAB „Valakas“ veiksmus atliko tuo metu, kai atsakovės neabejotinai buvo žemės sklypo dalių savininkės.

Ieškovė pateikė į bylą duomenis jog teikė 2022-05-17 prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal teikiamą kadastro duomenų bylą ir NŽT patikrinus pateiktus duomenis surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą 2022-08-22 (duomenys neskelbtini) (10.9 E, toliau aktą) kuriame nurodyta jog nustatyta žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypo plotas nustatytas, žemės sklypo planas sudarytas, tačiau 5-oje lentelėje nėra dviejų bendrasavininkių suderinimo parašų, kuri turi būti pagal Kadastro nuostatų 37.2 p. ir Taisyklių 522, 38.4.5 p. , nurodoma jog žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas, tačiau nėra dviejų bendrasavininkų parašų nors toks aktas turi būti pasirašytas visų savininkų pagal Taisyklių 522, 22 p. Be to nurodoma, kad žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta, žemės sklypo vertės apskaičiuotos, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota ir prie šių punktų jokių pastabų nenurodyta.

Aiškinamajame rašte UAB „Valakas“ atstovas S. V. nurodęs, kad firmos „Evora“ užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei nurodė, kad preliminarus žemės sklypo plotas 5.1700 ha., atlikus kadastrinius matavimus gautas jo plotas 5.1357 ha bei, kad gautas ploto skirtumas 0,0343 ha yra kleidžiamas (leistinas). Ribų paženklinimas vyko 2020-08-13 ir 2022-08-03. J. G. firma „Evora“ su matavimais sutiko, o A. K. ir U. K., kurios yra ir gretimo sklypo , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės buvo kviečiamos registruotais laiškais tačiau neatvyko, joms buvo siunčiamas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas su plano fragmentu, laiškas grąžintas, jokios pastabos nepateiktos. Kiti gretimų sklypų savininkai su ribomis sutiko ir akte pasirašė (b. 6).

Byloje esančiame 2020-08-13 ribų paženklinimo-parodymo akte atliekant preliminarius matavimus matyti jog atsakovių parašų jame nėra. Kaip ir 2022-08-03 žemė sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte. NŽT išvadoje 2022 m. sausio mėn. ( b.l. 10) be kitų aplinkybių nurodoma jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenų darbai gali būti vykdomi pagal UAB „Valakas“ matininko S. V. <... brėžinyje pažymėtomis ribomis.

Pateikti pranešimai atsakovėms apie žemės sklypo ribų ženklinimą 2020-08-13 (b. l. 16,17), grąžinti neįteikti.

Teikiami pranešimai buvo ir apie žemės sklypo ribų ženklinimą 2022-08-03, U. K. grąžintas neįteiktas (b. l. 126).

Atsakovė su atsiliepimu pateikė ginčo žemės sklypo planą (b . l. 76), kuriame plotas nurodomas 52492 kv. m, tačiau ir jis pasirašytas tik ieškovės, bet ne atsakovių.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi UAB „Valakas“ už kadastrinius matavimus (b.l. 20), sumokėta žyminio mokesčio 27 EUR, 134 EUR, 161 EUR (b.l.1, 16, 58) bei su 2023 -06-12 prašymu (DOK 25767) priimtu į bylą teismo posėdžio metu teiktus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą (esantys byloje) teikė duomenis dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti 484 EUR ir prašė priteisti visas turėtas išlaidas dėl apmokėjimo už kadastrinius matavimus bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylas ir įregistruoti jas Nekilnojamojo turto registre

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ (toliau – Taisyklės) nustatytos tvarkos.

Pagal Kadastro nuostatų 15 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (Kadastro nuostatų 15.1. punktas); keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 54¹.3 punkte nurodytus atvejus (Kadastro nuostatų 15.2. punktas); formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse) (Kadastro nuostatų 15.3. punktas); perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose (Kadastro nuostatų 15.4. punktas); jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Pagal Kadastro nuostatų 15.6. punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Taisyklių 44 punkte nustatyti atvejai, kada yra tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys: Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių ar kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai. Žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo (išregistravimo) arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai naujai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar nugriauti tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys Kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo (išregistravimo) ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 44.1. punktas); jeigu žemės sklypui nustatoma jo suformavimo metu žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenurodyta ir (ar) neįrašyta į Nekilnojamojo turto registrą taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga (Taisyklių 44.2. punktas); kai įstatymų ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais – kitų subjektų prašymu pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai), nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų, išskyrus Nuostatų 32.1.6 papunktyje nurodytą žemės sklypo vertę (Taisyklių 44.3. punktas); žemės sklypo savininkui pageidaujant (jeigu pasikeitė žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje) (Taisyklių 44.4. punktas).

Kadastro nuostatų 32.1. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4. punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2. – 32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis ir matininkas.

Pasirašydamas žemės sklypo planą savininkas arba jo įgaliotas asmuo patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu (Taisyklių 38.4.5. punktas). Kadastro nuostatų 32.1.1.6. punkte įtvirtinta, kad jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami. Šiuo atveju kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos tik pasikeitusios faktinės žemės naudmenos, nurodytos šių Nuostatų 32.1.3 punkte.

Teismas pasisako, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tame tarpe ir dėl kadastrinių matavimų bei jų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Tačiau pažymėtina ir tai, bendraturtis turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus bei nustatytus kadastrinius duomenis įregistruojant registre.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 32.1 punkte yra išvardinti veiksmai, kurie yra atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos (32.1.1 p.), nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (32.1.2 p.),vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (32.1.3 p.), kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai (32.1.4 p.), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (32.1.5 p.), apskaičiuojama žemės sklypo vertė (32.1.6 p.), parengiamas žemės sklypo planas (32.1.8 p.), pildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (32.1.9 p.), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (32.1.10 p.).

Teismas akcentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teisę, pirmiausia CK 4.37 str. 1 d. reglamentuojančią, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. CK 4.75 str. 1 d. reglamentuoja, kad kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl CK 4.75 str. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ).Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2008; Nr. 3K-3-267/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas.

Įpareigojimas bendraturčiui gauti kitų bendraturčių sutikimus pateikti prašymą bei dokumentus registruoti atliktus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus yra vienas savininko (bendraturčio) teisių įgyvendinimo suvaržymų, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų (bendraturčių).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovės yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir žemės sklypas jiems priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, taigi jis turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių bendru sutikimu (CK 4.75 str. 1 d.). tokio sutarimo tarp ieškovės ir atsakovių nėra. Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus 2020 m. rugpjūčio mėn. ir jie bei pats žemės sklypas, duomenys apie jį ir planas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Preliminarūs matavimai atlikti taip pat nesant atsakovių parašų plane.

Pagal Kadastro nuostatų 15.6 p. kadastro matavimai gali būti atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Atsakovės buvo informuojamos apie atliekamus kadastrinius matavimus 2022 m. rugpjūčio mėn., tačiau jos į juos neatvyko, siunčiami registruotų laiškų nepriėmė ir jokių motyvuotų pastabų nurodant priežastis dėl kurių nesutinka su kadastriniai matavimais nepateikė.

Atsakovės taip pat nepateikė įrodymų teismui, kad UAB „Valakas“ kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Kadastro nuostatus ar Taisykles bei, kad žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus 2022 m. rugpjūčio mėn., tikslesniais matavimo prietaisais, viršija leistiną paklaidą (Kadastro nuostatų 67 p.).

NŽT išvadoje 2022 m. sausio mėn. kurios atsakovės neginčija taip pat nurodyta, kad <..> žemės sklypo plotų skirtumas neviršija šiam žemės sklypui apskaičiuotos maksimalios leistinos (ribinės) plotų paklaidos, nurodytos Nuostatų (1 priede) 0,2274 ha (b. 111,112).

Vienintelis trūkumas, kuris fiksuotas išvadoje bei NŽT atsiliepime yra tas, kad nėra bendraturčių – atsakovių byloje parašų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nors tokie parašai (sutikimas, suderinimas) yra reikalingi (privalomi) pagal Kadastro nuostatų 37.2 p. ir Taisyklių 38.4.5 p. (b. l. 65, 66).

Ieškovė prašo leisti suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus atliktus UAB „Valakas“ be atsakovių sutikimo ir leisti šiuos kadastrinius matavimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, kadangi pirmiausia tai nereiškia jog atlikti kadastriniai matavimai nebus tikrinami, pirmiausia juos iš naujo tikrins NŽT ir tik nenustačius trūkumų jie bus registruojami Nekilnojamojo turto kadastre (registre). Tai nurodo NŽT atsiliepime ir tokia tvarka nustatyta Kadastro nuostatuose bei Taisyklėse.

Teismas pasisako, kad leidus suderinti kadastrinius matavimus pagal UAB „Valakas“ atliktus kadastrinius matavimus ir leidus juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre) ir įsiteisėjus tokiam sprendimui būtų įregistruotas visas žemės sklypas, ners kadastriniai matavimai parengti visam žemės sklypui įregistruoti jau ne pagal preliminarius matavimus, o pagal tikslius matavimus ir tai nereiškia nei žemės sklypo padalinimo ar atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas nenustatė, kad šio ieškinio reikalavimo tenkinimas pažeistų atsakovių teises ar jas be pagrindo suvaržytų ir atsakovėms neįrodžius pažeidimų UAB „Valakas“ atliktuose‘ kadastriniuose matavimuose bei motyvuotų pasirašyti žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose atsisakymo priežasčių (CPK 12 str., 178 str.), teismas tenkina ieškovės pirmąjį reikalavimą dar kartą pasisakant, kad teismas šiuo teismo sprendimu leidžia kadastro duomenų bylą teikti derinti ir įregistruoti be atsakovių sutikimo, bet ne įpareigoja NŽT ją suderinti ar įregistruoti, taigi jeigu būtų nustatyti kiti trūkumai apie tai NŽT priimtų išvadą, tai yra spręstų pagal savo kompetenciją.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovių 1/3 dalį išlaidų dėl kadastrinių matavimų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 153 EUR, tai yra 1/3 dalį jo turėtų išlaidų už atlikus UAB „Valakas“ žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pateikti rašytiniai įrodymai dėl šių išlaidų buvimo.

Kadastriniai matavimai atlikti UAB „Valakas“ dėl viso žemės sklypo, tai yra ir dalių priklausančių atsakovėms bendra daline nuosavybe. CK 4.76 str. reglamentuoja, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą , tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą.

Ieškovei priklauso 340/517 žemės sklypo dalys, atsakovėms kiekvienai po 177/1034 dalis žemės sklypo ir iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama po 76,50 EUR (153:2) ieškovės sumokėtų išlaidų UAB „Valakas“ kadastriniams matavimams atlikti (CK 4.76 str.).

Dėl CPK 95 str.

Atsakovė A. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo taikyti CPK 95 str. ir ieškovei už piktnaudžiavimą teise skirti baudą 1000 EUR, kurios 50 procentų baudos skiriant jai.

Dėl šio prašymo teismas pasisako, kad tam jog būtų galima būtų skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 str., turi būti nustatytas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį teikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. CPK 5 str. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. CK nuostatos tai pat leidžia asmenims savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1d. ), taigi ir laisvai disponuoti savo teise kreiptis į teismą bei pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu laikydamasi nustatytos tvarkos ir to negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, nes teismas nenustatė, kad ieškovė siekia ne CPK ir CK 137 str. 1 d. nustatytų tikslų, o kitokių tikslų, be to nėra ribojama jokia teisės norma kiek ieškinių dėl įvairių ginčų asmuo gali pareikšti teismui. Tai, kad ieškovas tikslino reikalavimus taip pat nelaikoma piktnaudžiavimu teise ir atsakovės A. K. prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 str. pagrindu netenkinamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Šio straipsnio pirma dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė yra sumokėjusi 27, 134, 161 EUR žyminio mokesčio. Teismas vertina, kad yra pagrindas ieškovei grąžinti 161 EUR žyminio mokesčio (b.l.58), įvertinus tai, kad reikalavimai leisti suderinti ir leisti įregistruoti kadastrinių matavimų duomenis yra glaudžiai susiję, CPK 80 str. 1 d. reglamentuoja, kad už kiekvieną ieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, ieškovė teikdama patikslintą ieškinį, savo reikalavimus patikslino ir ieškovei grąžinama 161 EUR jos sumokėto žyminio mokesčio (b.l.58, CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinys tenkinamas ir iš atsakovių lygiomis dalimis, tai yra po 80,50 EUR iš kiekvienos priteisiamas ieškovo pagrįstai sumokėtas žyminis mokestis (27plius 134 : 2)

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas šioje byloje ieškinį tenkina, ieškovė pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas ir įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių, tai yra priteisiama po 242 EUR iš kiekvienos (484:2) , kadangi prašymas jas priteisti ir įrodymai dėl jų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos suderinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime UAB „Valakas“ atliktas kadastro matavimo bylas be bendraturčių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo (parašų).

Taip pat leisti ieškovei J. G. firmai „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939, Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas be bendraturčių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo (parašų) po suderinimo Nacionalinės žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.

Priteisti iš atsakovių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 76,50 EUR iš kiekvienos, ieškovei J. G. firma „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939.

Priteisti iš atsakovių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 322 EUR iš kiekvienos turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. G. firmai „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939.

Grąžinti ieškovei J. G. firmai „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939, sumokėto žyminio mokesčio 161 EUR , mokėjimo nurodymas 115, 2022 m. gruodžio 12 d. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po26,40 EUR iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Netenkinti atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo skirti ieškovei J. G. firma „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939, 1000 EUR baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti atsakovėms A. K. ir U. K..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė