- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-454-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00737-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Padvarių socialinės, (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei L. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl asmens tam tikroje srityje pripažinto neveiksniu ir tam tikroje srityje pripažinto ribotai veiksniu veiksnumo peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pakeistas teismo sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, kuria pareiškėjui buvo pratęsta globa srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, nustatyta rūpyba srityse, kuriose pareiškėjas pripažintas ribotai veiksniu, o globėju, turto administratoriumi ir rūpintoju paskirta institucija – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.
Pareiškėjas V. P. nurodė, kad jis naudojasi kompiuteriu, skaito knygas, gali dirbti paprastus pagalbinius darbus, yra įgijęs staliaus–dailidės profesiją. (duomenys neskelbtini) globos namuose dirbo buitinius, aplinkos tvarkymo darbus, todėl galėtų susirasti darbą. Nori savarankiškai gyventi (duomenys neskelbtini), kur gyvena brolis, mamos pusseserė, pusbrolis; turi draugų, giminių, tikisi jų pagalbos. (duomenys neskelbtini) turi įrengtą butą, kuris nuomojamas, gauna 120 Eur nuomos. Gaunamos 416 Eur pensijos užtektų komunaliniams mokesčiams, maistui, vaistams. Lankytųsi poliklinikoje. Socialinės darbuotojos paprašė už sutaupytas lėšas nupirkti telefoną, laikrodį. Pagal jo pareiškimą buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus. Domisi viskuo, šiuo metu aktualu karantinas, skiepai. Gyvendamas savo bute galėtų pats tvarkyti savo buitį, gaminti maistą. Pasiskambina ir pasikalba su buto namo vedėja, su ja pasitartų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Žino elektros, vandens kainas ir sumokėtų, pasitartų su giminėmis. Norėtų gauti visą pensiją, gyventi savo bute ir būti visiškai savarankiškas.
Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad V. P. globos įstaigoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) Karantino metu globos namų gyventojų lankymas ir išvykimas iš globos namų draudžiamas, todėl buvo labai apribotas gyventojų socialinis bendravimas su artimaisiais. Nurodė, kad V. P. sugeba kreiptis į viešojo administravimo įstaigas, pats kreipėsi į seimo kontrolieriaus tarnybą dėl savo teisių, į savivaldybę, kad jam panaikintų turto mokestį. Jiems kasdien su pareiškėju bendraujant, ekspertų išvada kelia įtarimų dėl kai kurių sričių. Mano, kad gal V. P. negali sudaryti sandorių, nepasitaręs su kitais asmenimis, bet žino kur ieškoti pagalbos. Jų įstaigoje pareiškėjas drausmės pažeidimų nedaro. Buvo pasišalinęs iš globos įstaigos, kai grįžo iš ekspertinio skyriaus. Savarankiškai nuvažiavo pas brolį, kur buvo rastas ir grąžintas į globos įstaigą, grįžęs turėjo izoliuotis. Pareiškėjas gyvena vienas, susitvarko kambarį, yra orientuotas vietoje ir laike. Pareiškėjas normaliai bendrauja su administracija, socialinės globos namų gyventojais, adekvačiai išdėsto savo prašymus, reikalavimus, tiek žodžiu, tiek raštu. Pareiškėjui reikia daugiau suteikti informacijos, intensyviau su juo padirbėti dėl globos namų reikalavimų. Nurodė, kad gali būti, jog pareiškėjo sugebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir atsakyti už savo veiksmų sukeltas pasekmes dėl ligos yra apsunkintas. Pareiškėjas gauna 416 Eur neįgalumo išmoką, turi vieno kambario butą, galėtų gyventi savarankiškai, jeigu būtų sudarytas globos paslaugų teikimo planas ir jį prižiūrėtų (duomenys neskelbtini) socialinės globos darbuotojas. Pareiškėjo giminaičiai negalėtų būti pareiškėjo globėjais: dėdė yra vyresnio amžiaus, o brolis pats turi psichinę negalią. Pareiškėjas yra uždaras, socialinius ryšius užmezga sunkiau, labiau mėgsta laiką leisti savo kambaryje. Vietoj leidžiamų vaistų pareiškėjui dabar skiriamos tabletės, nedidelė vaistų dozė ir jis supranta, kad jas turi vartoti.
Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo pagrindinis siekis yra gyventi savarankiškai, tačiau rasti jam gobėją nepavyko. V. P. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės pateikia tą pačią išvadą, kad pareiškėjui tam tikrose srityse būtina pagalba. Suinteresuoto asmens nuomone, gyvendamas savarankiškai pareiškėjas susidurtų su didelėmis problemomis. Pagalbininkas pagal sutartį priimant sprendimus gali būti paskirtas, jei atsirastų toks asmuo ir prisiimtų visišką atsakomybę už pareiškėją, tačiau tokių fizinių asmenų nebuvo rasta. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose pareiškėjas gyvena tik pusę metų, karantino laikotarpiu, todėl gal dar pilnai neatsiskleidė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas sprendimu pareiškimo netenkino ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina, kad V. P. psichinė būklė nėra pasikeitusi, nėra pagerėjusi, o iš stacionarinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados matyti, kad V. P. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas progresavo, išryškėjo defektas emocijų, valios, mąstymo sferose, sutriko funkcionavimas socialinėje ir kasdieninėje veikloje, ir šiuo metu jo psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, jis nėra pasveikęs.
Teismo vertinimu, ekspertų išvada yra motyvuota, ja abejoti nėra pagrindo. Be to, bylos medžiagoje esančios teismo psichiatrijos ekspertizės buvo atliktos skirtingų ekspertų iš skirtingų miestų psichiatrijos skyrių ir V. P. diagnozė iš esmės yra ta pati – lėtinis psichikos sutrikimas–paranoidinė šizofrenija. Pareiškėjas kitų duomenų, patvirtinančių, kad pasveiko arba pagerėjo jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, nepateikė. Net ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad jam savarankiškai gyvenant būtų reikalinga kito fizinio asmens pagalba.
Atsižvelgęs į tai, kad nėra rasta fizinio asmens, sutinkančio būti pareiškėjo globėju/rūpintoju, teismas sprendė, kad pareiškėją globoti, juo rūpintis gali tik institucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pilnai patenkintas V. P. pareiškimas dėl jo veiksnumo bei riboto veiksnumo peržiūrėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendimą priėmė iš esmės vien ekspertizės pagrindu ir nevertino V. P. globojančios institucijos nuomonės, kad jis gali savarankiškai pasirūpinti savimi, orientuojasi aplinkoje, gali dirbti tam tikrus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-328/2007 nurodyta, kad „nei CK 2.10 straipsnis, nei CPK 270, 468 straipsniai negali būti aiškinami taip, kad ekspertas psichiatras yra tas subjektas, kuris sprendžia, ar konkretus asmuo serga taip, kad nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti CK 2.10 straipsnio prasme. Nustatymas, ar asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra ne tik mokslinės išvados – teismo psichiatrijos ekspertizės dalykas, bet ir fakto klausimas, kurį, išklausęs ekspertų, įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus, nustato teismas.“
Sprendime visiškai nepasisakoma apie suinteresuoto asmens galimybes realizuoti pilietines teises – teisę vienytis į bendrijas, asociacijas ar politines partijas, teisę laisvai kilnotis (judėjimo teisė), pasirinkti gyvenamąją vietą, teisė rinktis į taikius susirinkimus, teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, o taip pat ir specialiąsias ūkines ir kultūrines (socialines) teises – teisę gauti pensiją, teisę į asmens ūkinę laisvę ir iniciatyvą, kaip neužsimenama ir apie kitas konstitucines asmens teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Padvarių socialinės globos namai atsiliepimu į pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių psichiatrijos skyriaus ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus stacionarinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriuose nustatytos aplinkybės apie V. P. sveikatos būklę yra motyvuotos ir jomis abejoti nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paties apelianto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kad jam savarankiškai gyventi būtų sunku ir būtų reikalinga kito asmens pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. P., turinčio psichinę negalią, veiksnumo apribojimo/riboto veiksnumo peržiūrėjimo.
Apeliantas V. P. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl jo veiksnumo apribojimo peržiūrėjimo netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi vertino tik ekspertizės aktus ir neatsižvelgė į socialinės globos namų, kuriuose dabar gyvena, nurodytas aplinkybes, neanalizavo pareiškėjo realių galimybių naudotis savo teisėmis, todėl padarė visiškai formalią išvadą apie V. P. gebėjimus priimti kasdienius sprendimus, fizinį ir socialinį savarankiškumą, be to, nepasisakė dėl asmens galimybės realizuoti pilietines teises.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, V. P. dėl lėtinės psichinės ligos – paranoidinės šizofrenijos, – dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityje: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; V. P. pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmens teisė gauti ir (ar) disponuoti piniginėmis lėšomis bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas; V. P. pripažintas veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); balsavimo teisė; bendravimo teisė su jam patinkančiais asmenimis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. P. nustatyta globa ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas P. P..
Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) srityse, kuriose V. P. yra pripažintas neveiksniu, tęsta teismo nutartimi nustatyta globa; nustatyta V. P. rūpyba srityse, kuriose jis yra pripažintas ribotai veiksniu; jo globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.
CK 2.10 straipsnio 3 dalis numato , kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Atitinkamai CK 2.11 straipsnio 3 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 469 straipsnyje numatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Šios bylos kontekste aktuali EŽTT praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.
Pareiškėjui V. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Pareiškėjas dėl pablogėjusios psichikos būsenos virš dvidešimt kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, hospitalizacijos dažniausiai buvo sąlygotos gydymo nutraukimo dėl kritikos savo būsenai stokos, remisijos buvo trumpalaikės, o pareiškėjas vengė gydytis ambulatoriškai. Pareiškėjui dėl paranoidinės šizofrenijos nustatytas 15 proc. darbingumo lygis.
2015 metais pareiškėjui buvo pateikti įtarimai, kad būdamas neblaivus grasino „užmušti, sukapoti, padegti dėdę“. Buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertų komisija nustatė, kad tiriamasis nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, žalingas alkoholio vartojimas. Pareiškėjui buvo paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas pas apylinkės psichiatrą, kuris buvo pratęsiamas dėl blogos tiriamojo būsenos.
Pareiškėjui atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą su ryškiu defektu emocijų, valios, mąstymo sferose, dėl ko jis iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Kitose turtinių santykių srityse – negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti savitvarkos įgūdžių srityje. Kitose asmeninių neturtinių santykių srityse – negali.
Pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl pareiškėjo V. P. psichikos būklės įvertinimo. Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertų atliktame ekspertizės akte nurodyta, kad detaliam V. P. psichikos būklės įvertinimui, diagnozės patikslinimui rekomenduojama paskirti stacionarinį ištyrimą Utenos ekspertiniame skyriuje.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus atliktame ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas V. P. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių; būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. V. P. ribotai, su kitų pagalba gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; kilnojamo ir nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros srityje; darbo teisinių santykių srityje. V. P. nustatytas psichikos sutrikimas netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje – balsavimo teisės srityje. V. P. (duomenys neskelbtini) nustatyta šizofrenijos diagnozė atitinka dabartinę jo psichikos sveikatos būseną. V. P. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas progresavo, išryškėjo defektas emocijų, valios, mąstymo sferose, sutriko funkcionavimas socialinėje ir kasdieninėje veikloje. Šiuo metu V. P. psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, jis nėra pasveikęs. V. P. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tam tikroje turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityje sąlygoja jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys vienareikšmiškai leidžia spręsti, kad pareiškėjo psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, o priešingai, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas progresuoja, kadangi pablogėjus pareiškėjo V. P. psichikos būsenai jis virš dvidešimt kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose. Pareiškėjo psichikos būklės pablogėjimas pasireikšdavo konfliktišku elgesiu, nukreiptu į kartu gyvenančius asmenis, kliedesiais, įtampa, įtarumu, kritikos savo būklei nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią išvadą dėl pareiškėjo V. P. sveikatos būklės patvirtina tai, jog pareiškėjas V. P. (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos automobiliu, palydint policijai, pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos filialą ir hospitalizuotas jo globėjo/ rūpintojo socialinės globos namų atstovo sutikimu. Iš gydytojo įrašų matyti, kad paciento emocijos neadekvačios, mąstymas nenuoseklus, reiškiasi kankinimo, persekiojimo, sąmokslo prieš jį, kliedėjimo idėjos, savo būklei nekritiškas, nurodyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, ūmios psichozės būklė, stebimas dėl kitų įtariamų ligų ir būklių. Teismo sprendimu atsižvelgiant į gydytojų komisijos išvadą, kurioje yra motyvuotas V. P. gydymo būtinumas ir kurioje patvirtinta, kad V. P. dėl psichikos sveikatos būklės gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių gyvybei, sveikatai ir (ar) turtui, buvo pratęsta V. P. hospitalizacija ir gydymas vienam mėnesiui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ekspertizės aktus ir neatsižvelgė į Padvarių socialinės globos namų, kuriuose dabar gyvena, nurodytas aplinkybes, neanalizavo pareiškėjo realių galimybių naudotis savo teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be medicininės diagnozės, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turi spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas V. P. prašė pripažinti jį visiškai veiksniu, teigė, kad atsako už save ir savo veiksmus; anksčiau gyveno savarankiškai ir dabar nori gyventi savarankiškai savo bute, grįžti į savo gimtas vietas, arčiau giminaičių. Nurodė, kad jo sveikata šiuo metu yra gera, pas gydytojus nueina pats, liga jam diagnozuota paviršutiniškai, jeigu yra liga - tai tik bendras susirgimas, vaistus (porą tablečių) geria prieš eidamas miegoti. Šiuo metu jaučiasi suvaržytas, nori jaustis laisvai, grybauti, uogauti, žvejoti. Gali atlikti padienius darbus: medžius sodinti, genėti, pajėgus dirbti fizinės jėgos reikalaujančius darbus; yra radęs darbdavio skelbimą, galėtų dirbti po 3 valandas, atlyginimą gautų maistu. Gyvendamas savarankiškai, kaip viengungis, maistą nusipirktų parduotuvėje, žino, kiek gauna pensijos ir kiek kainuoja dujų balionas, kiek reikia mokėti už elektrą, vandens tiekimą. Yra įsitikinęs, kad gali gyventi savarankiškai, taip pat pasikliautų giminėmis, su kuriais bendrauja telefonu, nes giminaičiai yra seni arba gyvena toli ir objektyviai negali artimiau bendrauti.
Socialinis darbuotojas, būdamas šalia tiriamo žmogaus mato kasdienines asmens gyvenimo aplinkybes. Socialiniai darbuotojai teikia teismui savo išvadas ir informaciją apie konkrečius kasdienius vertinamo asmens gebėjimus buityje. Pažymėtina, kad socialinio darbuotojo išvados tikslas, kaip ir numatyta CPK 465 straipsnyje, yra įvertinti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, t. y. pateikti ne medicininį, bet asmens praktinių gebėjimų vertinimą,
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos socialinės globos namų atstovės nuomone, pareiškėjas V. P. gali gyventi savarankiškai, tačiau jam reikėtų pagalbos savarankiško gyvenimo įgūdžiams atstatyti. Nurodė, kad pareiškėjas savarankiškai susitvarko kambaryje, atlieka buities darbus, maisto gaminimui dėmesio skiria mažiau, valgo valgykloje. Taip pat nurodė, kad pareiškėją konsultuoja į globos namus atvykstanti gydytoja psichiatrė, pareiškėjas pats pasiprašo priėmimo pas psichiatrę dėl vaistų pakeitimo, dėl geresnės savijautos. Papildomai socialinės globos namų atstovė nurodė, kad pareiškėjas yra komunikabilus, dalyvauja globos namų organizuojamoje užimtumo veikloje, su socialine darbuotoja sprendžia dėl gaunamų lėšų panaudojimo, pageidauja įsigyti buities daiktų, perka maisto, buityje galėtų tvarkytis pats, tačiau sandorių sudarymui (lizingas, hipoteka) reikėtų pagalbos. Pažymėjo, kad pareiškėjas žino, kur reikia kreiptis ir gauti pagalbą teisiniais klausimais, pats kreipiasi į valstybines institucijas ir gydymo įstaigas.
1. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs ir kitus bylos duomenis, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, peržiūrėjęs pareiškėjui V. P. pritaikytus veiksnumo apribojimus sprendžia, kad teismas pernelyg formaliai nustatė, jog pareiškėjas V. P. yra neveiksnus turtinių santykių srityje: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo psichinis sutrikimas nėra pakankamas veiksnumui atkurti visa apimtimi, tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V. P. esant stabilios būklės, jis visiškai nesuprastų savo veiksmų prasmės šiose srityse. Nesant pagrindo nustatyti visišką neveiksnumą nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pareiškėjas V. P. jose pripažintinas ribotai veiksniu, o šioje dalyje vietoje globos pareiškėjui V. P. paskirtina rūpyba (CK 2.10 straipsnio 3 dalis, 2.11 str.). Ribotas pareiškėjo teisių suvaržymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio reikalavimus ir tikslus, nagrinėjamoje byloje sprendimas priimamas vadovaujantis pareiškėjo interesų apsaugos tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. P. nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuota liga, kuri reguliariai pablogėja – ypatingai nutraukus gydymą, į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus atliktame ekspertizės aktą, į pareiškėjo V. P. kritikos jam diagnozuotam psichikos sutrikimui stoką, taip pat ir į socialinės globos namų atstovės paaiškinimus, jog pareiškėjui V. P. yra reikalinga vaistų vartojimo kontrolė bei pagalba priimant sprendimus dėl disponavimo turtu, sprendžia, kad pareiškėjas V. P. dėl jam diagnozuotos ligos nėra pajėgus integruotis į socialinį gyvenimą tiek, jog jam būtų galima visiškai sugrąžinti teisinį veiksnumą, todėl pareiškėjo V. P. veiksnumas yra pagrįstai apribotas turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmens teisė gauti ir (ar) disponuoti piniginėmis lėšomis bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
Teismo vertinimu, nenustačius veiksnumo ribojimo šeimos santykių, darbo teisinių santykių srityse nebūtų užtikrinta ribotai veiksnaus asmens gerovė, kadangi kiti asmenys galėtų pasinaudoti jo sveikatos būklę, o tai sukeltų ribotai veiksniam asmeniui papildomas negatyvias pasekmes. Nors pareiškėjas šiuo metu yra pajėgus pats kreiptis į teismą, gydymo įstaigas ir viešojo administravimo institucijas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, jis nėra pasveikęs, teismo vertinimu tikslinga palikti veiksnumo ribojimą ir asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nustatyti apribojimai V. P. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jo žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jo psichine būkle. Priešingos teismo išvados prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei pareiškėjo interesams.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl pareiškėjo V. P. siekio savarankiškai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir nurodo, kad tai būtų galima su rūpintojo pagalba, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiai dienai nėra rasta fizinio asmens, sutinkančio būti pareiškėjo rūpintoju, o pareiškėju rūpintis gali tik institucija.
Dėl bylos procesinės baigties
2. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pareiškimą dėl veiksnumo apribojimo peržiūrėjimo, neišaiškino esminių faktinių bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog V. P. yra visiškai neveiksnus tam tikrose srityse. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, pripažįstant V. P. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, ir turtinių santykių srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 2.10 straipsnio 3 dalį išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje ir asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria V. P. pareiškimas dėl veiksnumo ribojimo peržiūrėjimo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
„Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėją V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; turtinių santykių srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šio sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.