Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-494-814/2016 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos” ir akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti subrogacijos tvarka iš atsakovo D. K. 2044,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2013-10-07 sudarė su draudėju G. T. Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjui nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2014-05-10 dėl atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vykusios avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjui G. T. priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjo buto. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir jo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apdraustas butas yra pirmame aukšte ((duomenys neskelbtini)), o butas kuriame gyvena atsakovas yra ketvirtame aukšte ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra surinkta įrodymų, kad būtent 2014-05-10 iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apliejimas. Be to, ir pats apdraustasis G. T. nėra informacijos šaltinis, nes jis tik girdėjo kaimynų kalbas. Trūkęs „gyvatuko“ vamzdis laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, nes tarnauja užtikrinti viso namo karšto vandens cirkuliacijai. Panašiai ieškovės nurodytu laiku buvo trūkęs ir bendro naudojimo vamzdžio stovas. Taip pat ieškovės nurodytas nuostolio dydis neatitinka pateiktų įrodymų, nes nėra pateikta paskaičiavimų išklotinės, todėl neaišku už ką ir kiek sumokėjo ieškovė savo klientui. Paskaičiavimuose pasireiškia disproporcijos, nes ieškovė padengė nepagrįstas ir nesusijusias su buto remontu išlaidas. Be to, namas yra (duomenys neskelbtini) m. statybos, todėl nusidėvėjimas yra ženklus.

Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ avarinėje tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo. Nuvykus minėtu adresu buvo nustatyta, kad apipylimas įvyko dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) lūžusio plastikinio karšto vandens stovo. Plastikinis karšto vandens stovas galėjo nulūžti tik veikiant jį mechaniniu būdu. Jokie karšto vandens sistemų remonto ar keitimo darbai, galėję įtakoti stovo pažeidimą, (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami. Tą pačią dieną UAB „Jonavos paslaugos“ darbuotojai užsuko karšto vandens tiekimą stove ir perdavė informaciją apie gedimą AB „Jonavos šilumos tinklai“, kurie avariją likvidavo. Nurodė, jog palaiko ieškovo ieškinį, kadangi atsakovo veiksmai galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui.

Trečiojo asmens AB „Jonavos šilumos tinklai“ atstovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes žalą privalo atlyginti kalti asmenys. Paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai (savarankiškai) pakeistos konstrukcijos, nes nebuvo gauta prašymų dėl tokių konstrukcijų pakeitimo, be to, šios konstrukcijos nebuvo keičiamos AB „Jonavos šilumos tinklai“ jėgomis ir sąnaudomis. Konstrukcija galimai buvo padaryta nesilaikant techninių reikalavimų, nes ji greitai nulūžo. (duomenys neskelbtini) dispečerinė tarnyba jau turėjo informaciją, kad reikia atlikti remonto darbus. (duomenys neskelbtini) AB „Jonavos šilumos tinklai“ darbuotojai pakeitė sutrūkusį vamzdį. AB „Jonavos šilumos tinklai“ turi pareigą prižiūrėti (duomenys neskelbtini) namą. Kadangi atsakovo bute buvo neteisėtai pakeista šilumos tiekimo konstrukcija, todėl asmuo įgijęs šį butą ir pakeitęs konstrukciją prisiėmė atsakomybę dėl žalos. AB „Jonavos šilumos tinklai“ šio namo administravimą atlieka tik nuo (duomenys neskelbtini). Likvidavę avariją darbuotojai nurodė, kad vamzdis buvo pažeistas mechaniškai, t. y. buvo nulaužtas. Jei tai nebūtų mechaninis pažeidimas tuomet reikėtų aiškintis, ar asmuo elgėsi rūpestingai, nes vamzdis pats savaime netrūksta, o pirmiausia pradeda varvėti, ir asmuo turi pareigą apie tai pranešti tarnyboms. Trečiasis asmuo techninę priežiūrą atlieka pagal poreikį

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo D. K. 2044,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (2044,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo D. K. 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo apdraustas Ergo Insurance SE gyventojų turto draudimu (draudiminis laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). D. G. T. Pranešime apie žalą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. išgirdo vonioje tekantį vandenį, vėliau vanduo pradėjo tekėti svetainėje ir kituose kambariuose iš lubų. Draudikas, t. y. ieškovė, apžiūrėjęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) defektinių aktų, pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2044,78 Eur draudimo išmoką, t. y. (duomenys neskelbtini)– 4000 Lt avansinį mokėjimą, (duomenys neskelbtini) likusią sumą – 3060,25 Lt (viso 7060,25 Lt). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis adresu, Kosmonautų g. 48-10, Jonavoje, priklauso atsakovui D. K.. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.), todėl ieškovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, nustačiusi, kad už žalą atsakingas atsakovas D. K., kreipėsi į jį su pretenzija dėl draudimo išmokos išieškojimo. Atsakovui neatsakius į pretenziją dėl žalos atlyginimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas sprendime nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-304/2009 ).

Sprendime teismas taip pat nurodė, kad byloje išnagrinėtu atveju remiantis teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo D. K. buto vonioje trūko karšto vandens gyvatuko stovas. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtino UAB „Jonavos paslaugos“ santechniko Z. L. pranešimas, kuriame nurodytas aplinkybes jis patvirtino ir teismo posėdyje. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų ir nurodytos vamzdžio trūkimo vietos taip pat matyti, kad vandens nutekėjimas kilo iš karšto vandens gyvatuko stovo. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas D. K. savo neteisėtais veiksmais karšto vandens gyvatuko stovui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis buvo nulaužtas. Todėl teismas, nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), konstatavo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, buvimą, pripažino kad atsakovas atsakingas už ieškovės reikalaujamą žalą.

Nuspręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas pripažino nustatytu, kad ieškovė draudėjui G. T. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 4000 Lt avansinį mokėjimą, (duomenys neskelbtini) likusią sumą – 3060,25 Lt (viso 7060,25 Lt (2044,78 Eur)). Teismas nurodė, kad iš pateiktų (duomenys neskelbtini) defektinių aktų ir fotonuotraukų matyti, jog buvo aplietos draudėjo G. T. kambarių grindys, lubos, sienos, todėl išsikilnojo grindys, atšoko tapetai, atšoko dažai ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog prašoma priteisti suma buvo apskaičiuota remiantis pateikta lokaline sąmata, kurią sudarė ekspertas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką su sąmatos skaičiuokle „Sistela“, patvirtino, kad darbų atlikimo ir medžiagų kainos buvo skaičiuojamos pagal galiojančias rinkoje kainas. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas toks žalos dydis, kad sugrąžinti draudėją G. T. į iki vandens avarijos buvusią padėtį, t. y. 10551,20 Lt (3055,84 Eur), tačiau ieškovė šią sumą sumažino ir ieškiniu prašo priteisti mažesnę sumą – 2044,78 Eur. Prašomas priteisti sumažintas žalos dydis, nes draudėjas G. T. nusprendė organizuoti remontą ūkio būdu. Atitinkamai, už medžiagas draudėjui buvo sumokėta – 3597,25 Lt, už darbus – 3000 Lt, taip pat 363 Lt už drėgmės surinkėjo nuomą ir 100 Lt už papildomas medžiagas, t. y. iš viso 7060,25 Lt (2044,78 Eur).

Atsakovas, nesutikdamas su visa ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, nurodė, jog prašoma priteisti suma yra pagrįsta tik abstrakčiais skaičiavimais, nėra aišku kokiu pagrindu buvo mažinama lokalinėje sąmatoje nurodyta suma nuo 10551,20 Lt iki 7060,25 Lt (2044,78 Eur). Taip pat nurodė, jog atlikus ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos reviziją paaiškėjo, jog lokalinėje sąmatoje surašyti nerealūs darbai, todėl ieškovės lokalinė sąmata ženkliai viršyta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nesutikimą su žalos dydžiu, nurodė, kad atsakovas, siekdamas patvirtinti savo nurodytas aplinkybes dėl nepagrįsto žalos dydžio, pateikė UAB „Skena“ eksperto A. Z. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokalines sąmatas. UAB „Skena“ eksperto ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), kilusiai žalai likviduoti remonto darbus atliekant rangos būdu buvo reikalinga 6013,83 Lt arba 1741,73 Eur tiesioginių išlaidų, nevertinant aplietų patalpų apdailos nusidėvėjimo. Teismas vertino, kad UAB „Skena“ eksperto A. Z. pateikta ataskaita ir lokalinės sąmatos yra surašytos tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik dvejiems metams po vandens avarijos bute adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Skena“ ekspertas A. Z. skaičiavimus atliko pagal ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytus kiekius ir 2014 m. kainas bei užsakovės pateiktas fotonuotraukas, atsižvelgė į tai, kad UAB „Skena“ atlikto lokalinės sąmatos patikrinimo užsakovė yra atsakovo žmona R. K., kuri yra suinteresuota teigiama bylos baigtimi savo vyro atsakovo D. K. atžvilgiu. Be to UAB „Skena“ pateiktus dokumentus teismas vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus, kurie nėra pripažįstami kaip turintys didesnę įrodomąją galią, o ekspertizės skirti nagrinėjant bylą atsakovas neprašė. Teismas vertino, kad atsakovas, gavęs pretenziją iš ieškovės ir nesutikdamas su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Todėl teismas pripažino, kad reikalaujamos priteisti žalos dydis ieškovės yra paskaičiuotas pagrįstai.

Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-494-814/2016 priimtą naują sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šis sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisingai nustatė atsakovą, kadangi trūkęs karšto vandens cirkuliacinis stovas yra bendro naudojimo objektas, kurį prižiūri ir eksploatuoja trečiais asmuo AB „Jonavos šilumos tinklai“. Atsakovas karšto vandens cirkuliacinį stovą atjungti neturi nei galimybės, nei teisinio pagrindo. AB „Jonavos šilumos tinklai“ vykdydama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą privalėjo prižiūrėti ir eksploatuoti bendro naudojimo objektą – karšto vandens cirkuliacinį stovą ir ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinti jo būklę. Bylos nagrinėjimo metu AB „Jonavos šilumos tinklai“ atstovas pripažino, jog eksploatuojamo ir prižiūrimo stovo būklės niekados nėra tikrinęs. Iš to darytina išvada, jog ne D. K. ar namo bendrija šioje byloje turėjo būti atsakovu, o AB „Jonavos šilumos tinklai“, kaip asmuo vykdantis bendro naudojimo karšto vandens stovo eksploataciją bei priežiūrą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepareiškė prašymo pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, todėl ieškinys atsakovui D. K. privalėjo būti atmestas.

12.2.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Ieškovė, pateikdama ieškinį nurodė, jog skaičiuodama žalą vadovavosi lokaline sąmata, tačiau teisme taip ir nepaaiškino kaip yra suskaičiuojama jo prašoma priteisti 2044,78 Eur (atitinkamai 7060,25 Lt) suma. Ieškovės teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje iš vis nėra tokios ieškovės prašomos priteisti sumos. Pareigą įrodyti žalos dydį turi būtent ieškovė. Esant civilinei atsakomybei neįrodžius žalos dydžio ieškinys negalėjo būti tenkintas. Atsakovas pateikė ieškovės lokalinės sąmatos vertinimą (tokių darbų ir medžiagų kurie ieškovo buvo pateikti teismui). Atsakovo dokumentas įrodantis ieškovo sąmatos klaidingumą, nebuvo nuginčytas. Atsakovo pateiktą sąmatą sudaręs asmuo atvyko į teismą, prisiekė ir buvo apklaustas teisme. Jis davė išsamius parodymus. Ieškovė iš vis negalėjo paaiškinti nei jo sudarytos sąmatos nei jos ryšio su ieškinyje prašomos priteisti sumomis. Dėl to teismo teiginys, jog ieškovo sąmata pripažįstama teisinga, o atsakovo neteisinga, nes sudaryta neapžiūrėjus patalpų negali būti traktuojamas kaip teisėtas. Abi sąmatos buvo sudarytos remiantis tuo pačiu defektiniu aktu, abi jas sudarė asmenys nebuvę aplietame bute. Ieškovui neįrodžius žalos dydžio civilinė atsakomybė negalima, todėl konkrečiu atveju ieškinys buvo pilnumoje patenkintas nepagrįstai.

13. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikusi ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nurodė, kad ji prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-494-814/2016 nepakeistą. Ieškovės vertinimu, atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo nustatytos sąlygos atsakovo D. K. civilinei atsakomybei kilti. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą, todėl ir teisėtą sprendimą, pagrįstai nustatė, kad už žalą atsakingas atsakovas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas D. K. savo neteisėtais veiksmais karšto vandens gyvatuko stovui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis buvo nulaužtas. Teismas nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), teisingai konstatavo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, buvimą. Be to, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė žalos dydį bei konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydžio nepagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikta lokaline sąmata bei skaičiavimais, kurie pagrindžia ieškinio sumą.

14. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, vertina, jog Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje, yra teisėtas ir pagrįstas liudytojų parodymais, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir nebuvo paneigti, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais.

15. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos šilumos tinklai“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkui padaryta žala. Šis butas jo savininko buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, draudikas – ieškovė ERGO Insurance SE. D. G. T. apie žalą pranešė draudikui. Draudikas, t. y. ieškovė, apžiūrėjęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašė defektinį aktą, pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2044,78 Eur draudimo išmoką, t. y. (duomenys neskelbtini) – 4000 Lt avansinį mokėjimą, (duomenys neskelbtini) likusią sumą – 3060,25 Lt (viso 7060,25 Lt). Draudikas, vertindamas, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo kaltas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. D. K., o draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kreipėsi į D. K. su pretenzija dėl draudimo išmokos išieškojimo. Pastarajam neatsakius į pretenziją ieškovė 2016 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškinį 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pilnai patenkino. Atsakovas D. K. dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog Jonavos rajono apylinkės teismo apskųstas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimas laikytinas neteisingu ir neteisėtu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakingas už padarytą žalą yra atsakovas D. K., o ne trečiasis asmuo UAB „Jonavos šilumos tinklai“, taip pat, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, dėl ko civilinė atsakomybė yra negalima. Bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog žala ieškovei priteistina iš atsakovo D. K., teismas privalėjo pripažinti, jog atsakinga už žalą yra trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti AB „Jonavos šilumos tinklai“, kuri vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Taip teigdamas atsakovas nurodo, jog AB „Jonavos šilumos tinklai“ savo pareigas tinkamai prižiūrėti namo šildymo ir karšto vandens sistemas atliko netinkamai. Tačiau jis nepateikė įrodymų, kad būtent dėl šio trečiojo asmens netinkamo pareigų atlikimo (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp trečiojo asmens AB „Jonavos šilumos tinklai“ veiksmų, nurodytų atsakovo, ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu negalima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakingas už žalą, padarytą dėl fizinio poveikio nulaužus atsakovo D. K. bute buvusį karšto vandens gyvatuko stovo vamzdį, yra būtent atsakovas D. K..

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad byloje pareikštas ieškinys, neįrodžius žalos dydžio, negalėjo būti tenkinamas, teisėjų kolegija vertina taip pat kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovė kaip draudikė draudėjui G. T. pagal gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo už šio buto apgadinimus užliejus vandeniu kaip žalos atlyginimą 2044,78 Eur draudimo išmoką. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė paskaičiavo, jog reikalinga 10551,20 Lt (3055,84 Eur) suma, kad sugrąžinti draudėjo G. T. butą į iki vandens avarijos buvusią padėtį . Tačiau, kai draudėjas G. T. nusprendė pats organizuoti remontą ūkio būdu, ieškovė draudėjui mokėtiną sumą sumažino, išmokėjo draudėjui už medžiagas – 3597,25 Lt, už darbus – 3000 Lt, taip pat 363 Lt už drėgmės surinkėjo nuomą ir 100 Lt už papildomas medžiagas, t. y. iš viso 7060,25 Lt (2044,78 Eur). Šią sumą, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta, ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo. Dėl šios priežasties negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad byloje ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, dėl ko teismas negalėjo patenkinti ieškinio.

Negalima vertinti, jog ieškovė neįrodė reikalaujamos priteisti žalos dydžio ir dėl tos priežasties, kad atsakovas byloje pateikė ieškovės parengtos lokalinės sąmatos vertinimą, kuris, kaip teigia apeliantas, įrodo ieškovės sąmatos klaidingumą, ir kuris nebuvo nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas priėmė byloje kaip įrodymą atsakovo pateiktą UAB „Skena“ eksperto atliktą ieškovės žalos apskaičiavimo patikrinimo ataskaitą, tačiau priimtame dėl nagrinėjamo ginčo sprendime paaiškino, kad atliktu įvertinimu negali vadovautis, kadangi jis atliktas atsakovo sutuoktinės užsakymu, įvertinimas nėra padarytas teismo eksperto paskyrus teismo ekspertizę, todėl jo negalima laikyti įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas aptariamu klausimu tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovo pateikti įrodymai nelaikytini paneigiančiais dydį ieškovės nustatytos žalos, kurią priteisė iš atsakovo teismas.

Atmetus atsakovo D. K. apeliacinį skundą, šio apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.