Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 129 straipsnio 2 dalies, 2, 11 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pirmus dešimt metų kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. S. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Priteista iš A. S. nukentėjusiajai V. A. 2000 Lt ir Valstybinei ligonių kasai 2390 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui ir tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, o būtent:

2008 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 val. 30 min., V. K. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) savivaldybėje, prieangyje, A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po kilusio konflikto, iš pykčio jis pasivijo iš namų išeinantį nukentėjusįjį L. A. ir tyčia dūrė pastarajam peiliu į pilvo sritį tuo padarydamas jam durtinę pjautinę žaizdą su kepenų, dvylikapirštės žarnos, dešinės pusės IX šonkaulio sužalojimu ir tuo nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. S., siekdamas nuslėpti L. A. atžvilgiu padarytą nusikaltimą, sugrįžęs į gyvenamąjį namą, priėjo prie lovoje gulinčio ir miegančio V. K. A. ir tyčia peiliu keturis kartus dūrė pastarajam į krūtinės ir nugaros sritis tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę pjautinę kiaurinę krūtinės kairės pusės žaizdą su krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinę pjautinę žaizdą virš dešinio raktikauklio, krūtinės kairėje pusėje ir nugaroje su odos bei minkštųjų audinių pažeidimu ir nukraujavimu į išorę, ko pasekoje dėl durtinės pjautinės kiaurinės krūtinės kairės pusės žaizdos bei padarytų krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimų, nukraujavimo į krūtinplėvės ertmę nukentėjusysis mirė.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą, teisingai įvertinti jo atliktus nusikalstamus veiksmus ir sumažinti jam teismo paskirtos bausmės dydį, paskiriant ją visą atlikti kalėjime. Pagrindinės aplinkybės, kurios, apelianto nuomone, turėtų būti iš naujo įvertintos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir, kurios būtų pagrindas tenkinti jo skundą bei keisti teismo dėl jo priimtą sprendimą, skunde yra nurodytos kelios. Viena iš jų būtų ta, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies tik dėl to, kad nužudyti V. K. A. nenorėjo ir nusikaltimui iš anksto nesiruošė; antra, jog jis tą faktą, jog nužudė V. K. A., visada pripažino ir dėl nužudymo, kaip ir dėl kito padaryto nusikaltimo, labai gailėjosi. Apeliantas yra įsitikinęs, kad visos šios jo nurodytos aplinkybės teismo buvo netinkamai įvertintos, išimtinai remiantis tik kaltinimo pateiktais duomenimis, kas lėmė, jog teismas, vertindamas jo veiksmus ir skirdamas jam bausmę, padarė klaidų. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir sukurti šeimą, ir dėl šios priežasties sutinka visą bausmę atlikti kalėjime, kad tik ji būtų sumažinta.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad A. S. tyčia sunkiai sutrikdė L. A. sveikatą ir tyčia nužudė bejėgiškos būklės V. K. A., siekdamas nuslėpti nusikaltimą. Pagal nustatytas aplinkybes, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus. Kolegija pažymi, kad baudžiamieji įstatymai buvo pritaikyti tinkamai, taip pat nebuvo pažeistos ir bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatos, paskiriant nuteistajam bausmę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo tokias aplinkybes: A. S. padarė du nusikaltimus, priskiriami prie sunkių ir labai sunkių, vienas sukėlė negrįžtamus padarinius, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta), nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nes jis niekur nedirbo, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą (tyčinį nužudymą), kas rodo žymiai didesnį A. S. pavojingumą visuomenei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinant tai bei nusikaltimo padarymo aplinkybes, A. S. pripažino pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas, apelianto nuomone, nulėmė jam tokios griežtos bausmės paskyrimą. Prašydamas paskirti jam mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, apeliantas teigia, kad prisipažįsta visiškai ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nieko nenorėjo žudyti, V. K. A. mirties neplanavo iš anksto. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikiteisminio bylos tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamoje byloje A. S. nuteistas už tyčinį nužudymą nustačius dvi veiką kvalifikuojančias aplinkybes: nužudė žmogų bejėgiškos būklės ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje jis prisipažino kaltu dėl V. K. A. nužudymo iš dalies: nesiekė nukentėjusiojo mirties, nežino, kokiu tikslu žalojo ir nužudė jį, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad V. K. A. nužudė siekdamas nuslėpti L. A. sužalojimą (t. 2, b. l. 123). Gi ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus tyrėjui ir teisėjui, parodė, kad po dūrio L. A. į nugarą, šis greitai išbėgo į kiemą ir pabėgo. Jis pradėjo galvoti, kad L. A. dėl šio dūrio pasiskųs tėvui ir gali išaiškėti, kad būtent jis peiliu sužalojo. Nenorėjo dėl to turėti jokių problemų nei su policija, nei su kuo nors kitu, todėl sugalvojo subadyti lovoje miegantį V. K. A. , kad būtų kuo mažiau liudytojų ir jo nusikaltimas neišaiškėtų. Jis priėjo prie lovos, kurioje miegojo V. K. A., ir tuo pačiu peiliu dūrė jam į krūtinę. Dūrė tris ar keturis kartus. Dūrė, nes norėjo jį nužudyti (t. 2, b. l. 22-23, 29-31, 56). Kadangi nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, A. S. pradėjo neigti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. keitė parodymus, duodamas tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė pagrįstai nepripažinta lengvinančia. Pažymėtina ir tai, kad vien kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką nepakanka, jog ši aplinkybė būtų laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Reikalingas nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kuris, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, nematyti A. S. nuoširdaus gailėjimosi, kadangi jis negrindžiamas pozityviais veiksmais (atgaila, noru išvengti sunkesnių padarinių, siekiu bent dalį atlyginti turtinės žalos nukentėjusiajai V. A.). Nepakanka bendro pareiškimo dėl kaltės pripažinimo. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepaaiškėjo. Sušvelninti bausmę nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo (sugriežtinimo). Teismas laikėsi BK 50 straipsnio 3 dalyje numatytos normos, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Negali būti pabloginta nuteistojo padėtis pagal jo paties apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliacinį skundą tenkinti tiek, kiek prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.