Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lie­tuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 17 d. savo gyve­na­mo­joje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir interneto ryšiu, iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo platinti neteisėtai įgijo psi­cho­tropinę medžiagą – 8,3850 g džiovintų Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, užsakė šią psi­chotropinę medžiagą atsisiųsti paštu, siuntos pristatymui nu­rodė savo vardą, pavardę ir adresą – (duomenys neskelbtini), o nenustatytam asmeniui šią psi­cho­tro­pinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus nurodytu adresu, taip atgabeno siuntą iš Nyderlandų Ka­ralystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Res­publikos valstybės sieną. (duomenys neskelbtini) teritorinės mui­tinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 17 d., apie 13 val. 33 min., siuntą patikrinę (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės parei­gū­nai psichotropinę medžiagą surado. Tokiu būdu G. D., neteisėtai įgijo ir neturėdamas lei­dimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 8,3850 g psichotropinės medžiagos – džio­vintų Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, neturėdamas tikslo par­duoti ar kitaip platinti, t. y. pa­da­rė nusi­kals­tamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 da­ly­je ir 199 straips­nio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis G. D. dėl nusikalstamų veikų kaltu visiškai prisipažino. Parodė, kad turėjo susikaupęs virtualių pinigų Bitcoin. 2017 m. apie balandžio mėnesį iš savo namų (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo asmeniniu kompiuteriu „HP“ ir internetiniu ryšiu, naudodama­sis anonimine naršykle „(duomenys neskelbtini)“ rado svetainę, kurioje už virtualią valiutą buvo parduodami haliu­ci­no­ge­ni­niai grybai. Suprato, kad tai yra psichotropinė medžiaga, kuri yra draudžiama. Nusprendė jų užsi­sa­ky­ti už tuos pinigus, kuriuos turėjo sąskaitoje. Užsakyme nurodė savo adresą ir pavardę. Už psi­cho­tro­pinę medžiagą sumokėjo virtualia valiuta. Šiuos grybus užsisakė savo asmeniniam vartojimui, neturėjo tiks­lo platinti. Psichotropinę medžiagą norėjo pabandyti pirmą kartą. Apie atsiųstą siuntą sužinojo iš at­vy­ku­sių muitinės pareigūnų. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis G. D. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, pri­si­pa­žino esąs kaltas, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų vei­kų pa­da­rymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei sutikus, įrodymai buvo ištirti su­trum­pintai (Lietuvos Res­publikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str.).

G. D. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtinama šiais įro­dymais.

Iš 2017-04-17 prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Olandijos, įtariant. kad joje esantys grybų vaisiakūniai yra Psilocybe genties gry­bai. Pre­kių gavėjas: „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad grybų vaisiakūniai yra psi­cho­tro­pi­nė medžiaga – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų vaisiakūniai su sporomis, tirti pateikta 8,3850 g sausų grybų vaisiakūnių. Šių grybų sporos, grybiena yra įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Svei­katos apsaugos ministro įsakymų Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (b. l. 14-15).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad siunta (duomenys neskelbtini) yra 23x14 cm. Ant siun­tos užklijuotas lapelis su numeriu „(duomenys neskelbtini)“ bei lapelis „(duomenys neskelbtini)“, „Return Address: (duomenys neskelbtini) (lietuvių k. – atgalinis adresas: (duomenys neskelbtini)“, taip pat užklijuotas pašto ženklas su užrašu „Nederland 2014“. Apžiū­rė­tas ir LTEC vokas, ant kurio užklijuotas lapas su užrašu: „(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pa­va­du­otoja E. Š. Pagal raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) priedas 1. Psilocybe grybų vaisiakūniai, 6,5767 g. 2. Pakuotė LTEC specialistė /parašas/ R. J.“. Vokas užantspauduotas spaudu su užrašu „PAKETAMS * (duomenys neskelbtini) * LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRAS“. Voko viduje yra praplėštas skaidraus plastiko pakelis, kurio mat­menys 19x13 cm, A4 dydžio lapas, taip pat yra užspaudžiamas skaidraus plastiko pakelis, mat­me­nys 11x7 cm, kurio viduje augalinės kilmės medžiaga (b. l. 17-22).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2017 m. gegužės 18 d. kratos metu iš G. D. namų paimti nešiojamas kompiuteris „Asus“, sisteminis blokas „HP“, mobiliojo ryšio telefonas „Asus“, SIM kortelė „Pildyk“, planšetinis kompiuteris „Samsung“ (b. l. 40-46).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu paimtame sisteminiame bloke „HP“, seri­jos Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtame prie monitoriaus „HP EliteDisplay E221c“, įvedus G. D. nurodytą slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, atidarius kompiuterio darbalaukį nustatyta, kad kompiuteryje įdieg­tos dvi internetinės naršyklės „Mozilla Firefox“ ir anoniminė naršyklė „TOR“. Mobiliojo ryšio te­le­fonas ASUS yra su PILDYK SIM kortele. Mobiliojo ryšio IMEI: (duomenys neskelbtini). Aplanke „Kon­taktai“ yra kontaktas užvardintas „Mano Asus“, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-51).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad su įtariamuoju G. D. apžiūrėtas iš jo kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas ASUS, kuriame rastas kontaktas „Mano Asus (duomenys neskelbtini)“, kuris sutampa su ant siuntos nurodytu telefono numeriu. G. D. paaiškino, kad tai senas jo te­le­fo­no numeris. Atlikus kontrolę pagal telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei IMEI: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad paskutinį kartą numeris buvo aktyvus 2017 m. gegužės 9 d. Pagal IMEI kontrolę matyti, kad pas­kutinį kartą SIM kortelė, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta į G. D. ASUS telefoną, IMEI: (duomenys neskelbtini) (b. l. 52, 54).

Iš Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktų dokumentų bei siuntos (duomenys neskelbtini) kor­te­lės matyti, kad (duomenys neskelbtini) logistikos centre registruota žemės siunta iš Nyderlandų gauta 2017-04-17, siuntos ga­vė­jas (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo – balandžio mėn. G. D. adresu buvo gautos ir kitos siuntos iš užsienio (b. l. 58-66).

Iš Lietu­vos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psi­chotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų šių medžiagų sąrašų turinio matyti, kad G. D. inkriminuota psichotropinė medžiaga yra įtraukta į „Nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą.

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusi­kals­ta­mos veikos yra padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiai kaltės formai konstatuoti kaltininkas turi bent ben­drais bruožais suvokti, jog medžiagos, su ku­riomis susiję jo veiksmai, yra psi­chotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina nus­ta­ty­ti ar G. D. suvokė ir turėjo tikslą už­sakyti būtent psichotropinę medžiagą. Pats kal­ti­na­masis pa­ro­dė, kad jis suprato, kad jo užsakyta me­džia­ga grybai yra haliucinogeniniai, pris­ki­ria­mi prie Lietuvoje uždraustų psichotropinių me­džia­gų, ir turėjo tikslą užsakyti būtent tokią medžiagą, kad užsisakė ją sau vartoti. Teismas nemato pagrindo abejoti šiais kaltinamojo pa­ro­dy­mais. Jo su­vokimą apie tokias psichotropines me­džiagas netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad kratos metu jo namuose rastame sisteminiame bloke „HP“ įdieg­ta inter­ne­tinė anoniminė naršyklė „(duomenys neskelbtini)“, skirta nuslėpti prisijungimą prie psichotropinių medžiagų pardavėjo interneto svetainės. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, lei­džiančių konstatuoti, kad G. D., užsisakydamas kaltinime nurodytus grybus, akivaizdžiai suvokė jų pobūdį ir turėjo tikslą pagal užsakymą gauti būtent psichotropinę medžiagą, t. y. medžiagą užsisakė ir siuntė esant jo veiksmuose tiesioginei tyčiai.

Kaltinamojo parodymais ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymų šaltiniais nustatytos faktinės ap­linkybės patvirtina, kad G. D. suvokė pavojingą pobūdį savo atliktų veiksmų, susijusių su kon­tra­bandos dalyko gabenimu iš užsienio per Lietuvos Respublikos sieną, norėjo taip veikti ir taip veikė. Jis žinojo, kad jo užsakyti grybai yra psichotropinė medžiaga, ir ją parsisiuntė iš užsienio.

Byloje nustatyta, kad G. D. neturėjo leidimo nei disponuoti, nei per Lietuvos Res­pu­b­likos valstybės sieną gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas, užsisakęs psichotropinę me­džia­gą internetu par­si­siųsti paštu, tokiu būdu gabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokie jo veiksmai pripažįstami baigtu nusikaltimu.

BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip ne­tei­sėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų trans­por­ta­vi­mas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paš­tu, ne­šimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. G. D. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kal­tinamas psichotropinės medžiagos – 8,3850 g džiovintų Psilocybe S. (glotniagalvių) gen­ties grybų vaisiakūnių su sporomis neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaip matyti iš kal­tinimo, uždraustos psichotropinės medžiagos neteisėtas gabenimas per vals­ty­bės sieną pasireiškė tuo, kad G. D. pagal užsakymą jas atsisiuntė iš Nyderlandų Karalystės kaip pašto siun­tą savo gyvenamosios vietos adresu. Nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinės medžiagos atsi­siun­timas per Lie­tu­vos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 199 straips­nio 3 dalį psichotropinės me­džia­gos kiekis nėra reikš­min­gas. Taigi, nustačius psichotropinės medžiagos gabenimo per valstybės sie­ną faktą, G. D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalies požy­mius.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

G. D. inkriminuotas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 str. 3 d.), ir BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą pris­ki­riamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trijų iki de­šimties metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kva­li­fi­kuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji pre­vencija, nubaudimas, kelio nau­jiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisin­gu­mo tikslą. Bausmės teisingumas yra vie­nas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teis­mo paskirta bausmė turi ati­tik­ti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­nin­ko as­me­nybės pa­vo­jingumą. Įstatymų lei­dėjas, for­mu­luo­da­mas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sank­ci­ją už nu­si­kal­timą, įvertina tipinį (rū­šinį) nu­si­kal­ti­mo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis ap­linkybėmis pa­darytas nusikal­timas, for­ma­liai ati­tinkantis rūšinius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nu­sikaltimo po­žymius, iš tikrųjų gali neati­tikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusi­kal­ti­mus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmo­nės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straips­nio 1 dalis nus­tato, kad teis­mas skiria baus­mę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, nu­matančio atsa­komybę už pada­ry­tą nusikalstamą veiką, sank­ci­ją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įsta­ty­mų leidėjas nu­ma­tė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo tai­syk­lių, t. y. galimybę atskirais atve­jais pas­kir­ti bausmę, nenu­matytą bau­džiamojo įstatymo, pagal kurį kva­li­fikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Teismas, skirdamas bausmę G. D., atsižvelgia į nusikalstamų vei­kų pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį, į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tyčia padaryti nu­si­kals­tamas veikas G. D. kilo iš smalsumo. Kaltinamasis asmeniniams poreikiams užsisakė par­si­siųsti psichotropinės me­džia­gos, kurios kiekis artimas nedi­de­liam pagal minėtas Lie­tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas. Nors viena iš kal­ti­na­mojo padarytų nusikalstamų veikų priskirta sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau jo padarytos veikos pasekmių nesukėlė, siunčiama psichotropinė medžiaga pas kaltinamąjį faktiškai nepateko, buvo sulaikyta muitinės pareigūnų ir nebuvo panaudota. Šiomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis.

G. D. yra jauno amžiaus, anks­čiau nebu­vo teistas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (b. l. 74), administracine tvarka nebuvo baustas (b. l. 73), psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 72), nedirba. Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad G. D. nėra linkęs nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. D. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų sava­noriškai pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pra­džios, nuosekliai išdėstė visas savo nu­si­kalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl nusikalstamų veiksmų ap­gailestavo. Teisme visas aplinkybes G. D. taip pat patvirtino ir pri­pažino savo kaltę dėl psichotropinės medžiagos užsakymo, apmokėjimo už ją ir parsisiuntimo, ką teismas pri­pa­žįsta visiškai atitinkant visus by­los įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet išreiškė nuoširdų apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą G. D. atsakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo G. D. as­menybę, teismas daro iš­va­dą, kad BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numa­ty­tos laisvės atė­mimo bausmės paskyrimas, net ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų proporcingas padarytos nusikalstamos veikos (BK 199 str. 3 d.) pobūdžiui, aiškiai prieštarautų tei­singumo principui. Teismo vertinimu, G. D. ski­riamos baus­mės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam šios normos sank­ci­jo­je numatytos bausmės. G. D. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant jam švel­nesnę bausmės rūšį nei nu­ma­tyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes G. D. už abi nusikalstamas veikas skirtinos baudos. Atsižvelgiant aukščiau pa­mi­nėtą nusikaltimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad G. D. šiuo metu nedirba, baudų dydis nustatomas mažesnis už vidurkį, artimesnis minimaliam. Kadan­gi abi nusi­kals­tamos veikos buvo padarytos esant idealiajai jų sutap­čiai, be to labai skiriasi pagal pavojingumą, pas­kir­tos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 ir 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir G. D. skiriamą bausmę mažina vienu trečdaliu.

Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, pajamas, atsi­žvel­giant į tai, kad šiuo metu G. D. nedirba, jam nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

G. D. šioje byloje 2017 m. gegužės 18 d. paskirta kar­domoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91). Kadangi kaltinamajam ski­ria­ma su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kardomoji priemonė panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotė – vokas ir po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos pagal Lietuvos teismo eks­per­tizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6,5769 g Psilocybe S. (glotniagalvių) gry­bų vaisiakūnių su sporomis, saugomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), buvo nusikaltimo priemonės, baigus nagrinėti bylą jie tapo nereikalingi, yra mažaverčiai, psichotropinės medžiagos apyvarta yra ribojama, todėl jie su­naikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sisteminis blokas „HP“, S/N: (duomenys neskelbtini), saugomas Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), buvo paimtas iš G. D., baigus nagrinėti bylą jis nebe­reikalingas, todėl grąžinamas savininkui G. D. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje yra proceso išlaidos – psichotropinių medžiagų ty­ri­mo vertė – 323,94 Eur (b. l. 13). Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo pro­ceso išlaidas (BPK 105 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad išlaidų nurodytam ty­rimui atlikti nėra pa­grin­do pri­pažinti pro­ce­so išlaidomis BPK 103 straipsnio 3 punkto prasme, kuris nus­tato taisyklę, kad pro­ce­so išlaidas su­da­ro eks­per­tams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos at­ve­jus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šį tyrimą ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva atliko Lietuvos teismo eksper­tizės cen­tro ekspertė, kuri šį darbą atliko kaip tar­nybinę užduotį, vyk­dydama savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš kal­ti­namojo nėra pagrindo. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nu­ken­tėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atly­gi­na­mos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straips­nio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį:

pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda,pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 ir 2 punktus paskirtas bausmes subendrinus apė­mimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, nubausti G. D. 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bau­da.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę nus­tatyti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuos­prendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. D., kad jis privalo sumokėti teismo paskirtą baudą į Valstybinės mo­kes­čių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę G. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotę – voką, ir po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – 6,5769 g Psilocybe S. (glot­nia­gal­vių) gry­bų vaisiakūnių su sporomis – su­naikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sisteminį bloką „HP“, S/N: (duomenys neskelbtini) – grąžinti savininkui G. D. arba jo įgaliotam asmeniui.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.