Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 2.4.1.4.; 2.5.15.; 2.1.2.6.; 2.6.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei D. V., atsakovams D. Z., B. Z. ir jų atstovei advokatei B. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams D. Z. ir B. Z., trečiuoju asmeniu byloje esant Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarei R. I., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2015-04-28 priimtas ieškovo A. S. ieškinys atsakovams D. Z. ir B. Z., trečiuoju asmeniu byloje esant Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei R. I., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Teismui pateiktas ieškovės ieškinys (b.l. 3-9), atsiliepimas į ieškinį (b.l. 53-56) ir patikslintas ieškinys (b.l. 93-99).

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. palaikė savo patikslintą ieškinį ir prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine B. K. nuosavybe. Nurodė, kad 2014 m. jis sužinojo, jog B. Z. paveldėjo buto dalį. Kad butas buvo B. K. asmeninė nuosavybė jis sužinojo tik 2014 m. Jis yra sūnėnas. B. K. yra mamos sesuo. Kol buvo gyvas S. K. bute dažnai nesilankydavo. B. Z. niekada nėra matęs. Po B. K. mirties butas liko be šeimininko. Žinojo, kad buvo parašytas testamentas. Per 3 mėnesius kreipėsi į notarinę kontorą, pateikė visus dokumentus. Po tetos mirties rūpinosi laidotuvėmis, viską tvarkė. Butas buvo išnuomotas. 2011 m. rudenį D. Z. įsiveržė į butą, sumušė nuomininkę ir jai buvo pasakyta per 2 savaites išsikelti. Nuomininkė paliko butą su skolomis. Tą kartą jis buvo išvykęs į kaimą, jam paskambino gretimo buto savininkė ir pasakė, kad bute yra policija. Savo sutuoktinės paprašė nuvykti į butą. Bute rado D. Z. ir dar vieną žmogų, buvo ir policijos pareigūnai. Tada jis pats skambino į Kauno PK, po 15 min. atvyko policijos pareigūnai. D. Z. su draugu buvo paprašyti išeiti iš buto. Jis pašto dėžutėje rado raštelį, buvo prašoma susitikti. Susitiko su atsakovais, jie pareiškė, kad yra jų buto dalis. Buvo pakeista spyna, ar mokami mokesčiai jis nežino. Nuo 2014-09-24 į butą negali įeiti. 2015 m. kreipėsi į policijos komisariatą. Butas priklausė B. K.. Po S. K. mirties teta gyveno bute. Iki tetai ištekant už S. K. ji yra sakiusi, kad butas jau išmokėtas. K. pas K.atėjo gyventi be jokio turto. B. Z. laidotuvėse nedalyvavo, jos niekada nėra matęs. Kad butas yra išmokėtas sprendžia iš pažymų. Pajus 1975 m. buvo įmokėtas pilnai, 1977 m. K. apsivedė. Komunalinius mokesčius gal ir kartu mokėjo. Jis iki buto spynos pakeitimo mokėjo už butą, gali pristatyti kvitus.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. Z. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad mama jam padovanojo buto dalį. Tuo metu ieškovo jis nepažinojo. 2011 m. važiavo pažiūrėti į butą. Duris atidarė nuomininkė. Jis paprašė nuomos sutarties, tačiau neturėjo. Atvažiavo policijos pareigūnai, norėjo nuomininkę išprašyti. Kitą dieną susitiko su ieškovu. A. S. viską filmavo. Jie diskutavo kas parduos, o kas pirks buto dalį. Susitarti nepavyko. Mama pateikė pažymą iš Registrų centro apie nuosavybę, o jis jokių dokumentų neparodė. Nežinojo ką daryti su butu. 2014 m. vėl kvietė policiją, buvo kiti nuomininkai, kuriuos iškraustė. 2011 m. buvo kviesta Žaliakalnio policija, o 2014 m. 6-ojo forto PK. Jam buvo žinoma, kad ieškovas yra vienintelis giminaitis. Jis nežinojo, kad ieškovas yra savininkas. Mama žinojo, kodėl viskas taip įvyko.

Teismo posėdžio metu atsakovė B. Z. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad jos tėvas S. K. su B. K. santuokoje išgyveno 30 metų. Po tėvo mirties ji paveldėjo buto dalį. B. K. po tėvo mirties dar gyveno 5 metus. Ją lankė. Paskui pasakė, kad sūnėnas (ieškovas) jai neleidžia susitikti. 2011 m. spalio mėn. sužinojo, kad B. K. mirusi. Turėjo nuosavybės dokumentus į buto dalį, tačiau į butą negalėjo įeiti, nes su tokiu žmogumi neina susitarti. B. K. jai buvo kaip antra mama, o vaikams močiutė. Jos tėvas dirbo, gavo gerą algą, kartu mokėjo už butą. Po insulto tėvas prižiūrėjo B. K. ir ją globojo iki savo mirties. Tuo metu B. K. giminės nelankė. Radę bute nuomininkus iškvietė policiją. Sekančią dieną susitiko su A. S., jis dokumentų nerodė, su juo susitarti neįmanoma. Ieškovas laiko save vieninteliu savininku. Po tėvo mirties dar buvo likę pinigų, statė paminklą. B. K. pasakojo, kad A. S. sužinojęs jog buto dalis priklauso B. Z. daužė sienas. Po B. K. mirties už butą ji mokesčių nemokėjo, nes ieškovas neįleido į butą. Butas nepadalintas, todėl neaišku kam kiek mokėti. Tėvai išsiskyrė 1973 m., paskui tėvas išėjo gyventi pas B. K.. Apie pajaus išmokėjimą notarė jai nieko nesakė. Kas ir kaip išmokėjo pajus jai niekas tuo metu nepasakojo, ji dar buvo vaikas. Po mokyklos baigimo su B. K. bendravo, jos mezgė, kepė pyragus. Paveldėjimo metu jokio konflikto nebuvo. Buto dalį padovanojo sūnui. Ieškovas neįleido į butą, jai tiesiog neliko kantrybės. Tėvo dalį ji paveldėjo 2006 m., po 5 m. mirė B. K..

Liudytoja L. A. parodė, kad B. K. pažinojo daug metų. 1977 m. ji ištekėjo už S. K.. Kartą atvežė jai vaistus, S. K. atidarė duris ir pasakė, kad vaistų nereikia, nes teta „nurašyta“. B. K. sergant ji rūpinosi teta, skalbė, pirko vaistus, vežė pas gydytojus. Pagalbos kreipdavosi ir į A. K., ši jai padėdavo. Teta sakydavo, kad sunkiai dirbo ir nori parašyti testamentą sūnėnui. Atvežė į namus notarą. B. K. reikėjo pasirašyti, notaras pasakė, kad reikia liudininkų. Dalyvavo 6 žmonės. Po testamento surašymo sakė, kad įsigijo butą, tačiau padarė klaidą, kad ištekėjo už S. K.. Jis su lagaminu atėjo, daugiau nieko neturėjo. Paklausus kodėl nesiskyrė, sakė, kad yra seno sukirpimo. Jai buvo žinoma, kad butas yra B. K.. Ji visiems sakydavo, kad butą paliko sūnėnui. Po B. K. mirties butas buvo išnuomotas, nuomininkė pridarė skolų. Vėliau butą išnuomavo bendrijos pirmininko giminaičiui. 2014 m. rugsėjo mėn. jai paskambino nuomininkas ir pasakė, kad į butą įsiveržė du vyriškiai. Iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau buvo pakeista buto spyna. Gretimo buto kaimynė Ž., namo buhalterė, pranešė, kad gręžiamos durys. A. S. po 2014 m. negali patekti į butą, jis neturi raktų. Su Ž.B. K. esant gyvai buvo susitikusios kelis kartus. Ieškovas buvo pas tyrėją, susiskambino su D. Z., tada A. S. turėjo galimybę po 1 m. pertraukos apžiūrėti butą, dalyvavo ir ji. K. jai paskolino 500 litų skolai už energiją sumokėti. Paskui ieškovas jai pinigus grąžino. B. K. apie 2000 m. buvo ištikęs insultas, paralyžavo vieną pusę. Tvarkyti paveldėjimo dokumentus buvo įgaliota kaimynė Ž.. Surašant testamentą dalyvavo liudininkai, kadangi B. K. negalėjo pasirašyti.

Liudytoja A. K. parodė, kad B. K. pažinojo 2010-2011 m. Supažindino L. A. ir prašė padėti slaugyti. Padėjo kaip draugams. Dažniausiai savaitgaliais tvarkė namus, jos kalbėdavosi. B. K. sakydavo, kad daug dirbo, nusipirko butą, tik dievas sumaišė protą ištekėti už S. K.. Jis buvo grubus, gėrė, bendrų vaikų neturėjo. Sakė, kad butą paliko S.. Po B. K. mirties ieškovas sakė, kad reikia išnuomoti butą. L. A. surado nuomininkę, kuri pridarė skolų ir pabėgo. Paskui butas buvo išanuotas V.. Skolino L. A. 500 litų sumokėti mokesčiams. Kartą su L. A. važiavo į butą. D. Z. ir dar vienas vaikinas buvo įsiveržę į butą. D. Z. sakė, kad tai jo butas, rodė dokumentus. Iškvietė policiją. Vaidas išsigando ir išsikraustė. Po savaitės buvo išlaužtos durys ir pakeistas raktas. B. K. buvo sveiko proto. Tvarkant namus buhalterės Ž. ji nematė nei vieno karto.

Liudytoja J. J. parodė, kad su B. K. gyveno viename name nuo jo pastatymo. Buvo kaimynės. 1975 m. išsimokėjo už butus, o 1977 m. ji ištekėjo. Po vyro mirties parašė testamentą A. S.. Testamentas buvo surašytas namuose, ją pakvietė kaip kaimynę paliudyti. Butas buvo kooperatinis. Prieš perkant reikėjo įnešti sumą, o paskui mokėti kiekvieną mėnesį. K. pažinojo. Po jo mirties butu rūpinosi S.. Paskui įvyko nesusipratimas, atsirado pretendentas į butą. B. K. rašė testamentą 2008 m. pavasarį. S. K. gyveno bute iki savo mirties 2006 m. Kad jis turi dukrą buvo tekę girdėti, tačiau jos niekada nematė. Testamento sudarymo metu B. K. buvo po insulto, sunkiau kalbėjo, bet savo valią galėjo išreikšti.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis tvirtino testamentą 2008 m. Nekiekvieną kartą tenka testamentą keisti, kai testatorius negali pasirašyti. Kas užsakė tą kartą vykimą į namus jis negali pasakyti. Nuvežė į namus, nustatė asmenybę. Pradėjo kalbėti su testatore. Ši sakė, kad visą savo turtą nori palikti giminaičiui. Sakė butą ir visus daiktus. Sakė, kad butas yra jos. Pradėjus jai pasirašyti paaiškėjo, kad neišeina pasirašyti. Pasakė, kad testamentą reikės perrašyti. Buvo pakviesti liudytojai. Surašė testamentą, perskaitė ir patvirtino. Testatorė suprato savo veiksmus, ji tik nesugebėjo pasirašyti Jo kaip notaro įgaliojimai yra pasibaigę. Jei testatorius pageidauja palikti konkretų turtą tada aiškinasi koks turtas. Šiuo atveju pageidavo palikti visą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad 1966-03-31 B. Š. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį Nr.1173, kuriuo suteikė teisę apsigyventi vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Iš 2014-12-08 Butų savininkų bendrijos „Raketa“ (buvusi Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Raketa“) pažymos matyti, kad pirmasis įnašas už butą 1088,78 rub. buvo sumokėtas 1965 m., mokėtojas B. Š.. Likusiai sumai 1607,07 rub. suteikta paskola 15-os metų laikotarpiui iki 1980 m. Iš kitos 2014-12-22 Butų savininkų bendrijos „Raketa“ pažymos matyti, kad paskola išmokėta iki 1975 m. B. Š. 1977-05-26 ištekėjo už S. K. ir jos pavardė pakeista į K.. 1992-09-28 Valstybės įmonė „Registrų centras“ įregistravo B. K. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas 1991-11-26 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 122. 2006-04-04 S. K. mirė. Po S. K. mirties, 2006-07-19 Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R. I., nuosavybės teisės liudijime nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo sutuoktinė B. K. paveldėjo ¼ dalį, o mirusiojo dukra B. Z. ¾ dalis buto. 2008-03-17 B. K. Kauno m. 5-ajame notaro biure surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnėnui A. S.. 2011-07-22 B. K. mirė. Ieškovas A. S. 2011-09-12 kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui A. S. išduotas 2014-10-13, iš jo matyti, kad ieškovas paveldėjo 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2012-11-09 dovanojimo sutartimi Nr. IR-7703, atsakovė B. Z., jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį padovanojo savo sūnui D. Z.. 2014-09-24 atsakovas D. Z. siuntė pareiškimą ieškovui A. S., pranešdamas apie ketinimą parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto.

Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad B. Z. paveldėjo 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovui tapo žinoma tuomet, kai Kauno miesto 17-asis notaro biuras išdavė 2014-10-13 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. RI-9984 ir kai šis ėmė faktiškai paveldėtu turtu naudotis. Apie tai, kad dalis buto priklauso D. Z. ieškovui tapo žinoma iš 2014-09-24 pranešimo Nr. IR- 9512, kuriuo atsakovas pranešė apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė B. K. nuosavybė.

Nustatyta, kad ginčo butas 1966-03-31 buvo suteiktas B. Š., Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr.1172. Pirmasis įnašas ir 15-os metų laikotarpiui paimta paskola, turėjo būti išmokėta iki 1980 m. gruodžio mėn., tačiau paskola buvo sumokėta iki 1975 m., t.y. iki santuokos sudarymo su S. K.. Tokios aplinkybės nurodytos butų savininkų bendrijos „Raketa“ pažymose yra rašytose 2014-12-08 ir 2014-12-22 (pasirašytos pirmininko V. L.). Pažymose nurodoma, kad įnašai buvo mokėti B. K.. Šios pažymos neabejotinai patvirtina, kad už butą buvo sumokėta visa suma, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie mokėjimų kvitai, iš kurių būtų galima nustatyti, kada konkrečiai buvo sumokėti paskutiniai įnašai ir kas tiksliai juos sumokėjo. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo butas B. K. vardu buvo įregistruotas nuo 1992-09-28 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos 1991-11-26 pažymos Nr. 122 pagrindu, t.y. po santuokos su S. K. sudarymo. Minėtoje pažymoje (pasirašytoje gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Raketa“ pirmininko (pavardė neaiški)) nurodyta, kad už butą pajus sumokėtas 100 procentų, sumoje 2592 rub, tačiau paskutinio įnašo data ir mokėtojas nenurodytas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K., L. A. patvirtino, kad B. K. būdama gyva kalbėdavo, kad ji sunkiai dirbo, turėjo savo butą, tačiau padarė klaidą, kad ištekėjo už S. K.. Liudytoja J. J. patvirtino, kad buvo B. K. kaimynė nuo namo pastatymo. Butas buvo kooperatinis, kad už butus išsimokėjo iki 1975 m., o 1977 m. K. ištekėjo. Surašant testamentą ji dalyvavo kaip liudininkė. Liudytojas R. P., notaras surašęs testamentą, parodė, kad jis tvirtino testamentą. Testatorė pageidavo visą savo turtą palikti giminaičiui.

1990 m. spalio16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Šiame įstatymo straipsnyje buvo nustatytas narystės kooperatyve pabaigos pagrindas ir nuosavybės teisės pagal įstatymą atsiradimo sąlygos. Narystės kooperatyve santykiai transformuodavosi į nuosavybės teisės santykius, jeigu, galiojant įstatymui, egzistavo šios sąlygos: 1) asmuo buvo kooperatyvo narys; 2) jis buvo visiškai išmokėjęs pajų už kooperatinį butą; 3) nuosavybės teisės atsiradimo (įforminimo; įregistravimo) metu jis nebuvo praradęs nuosavybės teisės į pajų: nepardavęs, nepadovanojęs ar neperleidęs jo kitu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Kooperatyvui „Raketa“ 1991-11-26 išduodant pažymą Nr. 122 (b. l. 64) nuosavybės teisei į ginčo butą įforminti, buvo sąlygos: B. K. buvo kooperatyvo nare ir buvo aišku, kad visas pajus už butą yra sumokėtas. Tačiau kuriais metais buvo atlikti paskutiniai mokėjimai ir iš kokių lėšų, 1991-11-26 pažymoje Nr. 122 nenurodyta. Nuo 1977-05-26 B. K. santuokoje gyveno su S. K., ir gyveno ginčo bute apie 30 metų, t. y. 2006-04-04 iki sutuoktinio mirties. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, aukščiau nurodytą antrą aplinkybę, kad B. K., būdama kooperatyvo nare, visą pajų už butą buvo sumokėjusi iki santuokos sudarymo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir ieškovas, taip pat negalėjo konkrečiai patvirtinti tokio fakto.

1992-09-28 Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta teisinė buto registracija B. K. vardu. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, priklausė abiem sutuoktiniams, nors buvo įformintas vieno iš jų vardu. B. K. įregistravusi nuosavybės teises į butą, žinojo ar turėjo žinoti, kad šis tapo bendrąja jungtine jos ir jos sutuoktinio S. K. sutuoktinio nuosavybe. Būdama įsitikinusi, kad pajus yra jos asmeninė nuosavybė, nes sumokėtas už jos asmenines lėšas, per trejų metų ieškinio senaties terminą (1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis) galėjo susitarti su sutuoktiniu ir įregistruoti visą butą viešame registre savo asmenine nuosavybe arba pareikšti teisme ieškinį dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe (Santuokos šeimos kodekso 22 straipsnis), tačiau tokių veiksmų per nurodytą ieškinio senaties terminą neatliko, į teismą dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ji nesikreipė. Kadangi butas įgytas santuokos metu, todėl sutuoktinių jų dalys bendrojoje jungtinėje šio buto nuosavybėje yra lygios (Santuokos šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine B. K. nuosavybe, atmestinas.

Kadangi ieškovo reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine B. K. nuosavybe yra atmestinas, o visi kiti ieškinio prašymai yra išvestiniai iš pastarojo, todėl jie yra netenkintini ir teismas dėl to plačiau nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, todėl atsakovų naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., 3.88 str., 3.89 str., 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str., 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) atsakovui D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 14,17 Eur (keturiolika eurų 17 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės pajamas. (VMI biudžeto pajamų surarenkamoji sąskaita Nr. LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.