Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. D., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., nukentėjusiajai V. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, bedarbio, neteisto, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. M. 2014-07-14 apie 6.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas I. M. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kaire galine dalimi kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Šiais veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. prisipažino, kad galėjo padaryti eismo įvykį, tačiau nepripažino savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Parodė, kad Alytuje turi draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Draugė apie 6.00 val. ryte išvažiuoja į darbą, o jis tuo metu išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Tą rytą jo vairuojamas automobilis aikštelėje stovėjo atbulas, priekiu atsuktas į namą. Apie 6.00 val. ryte sėdo į automobilį, suko į kairę pusę išvažiuoti iš aikštelės. Matė, kad šalia jo automobilio stovėjo kitas automobilis, tačiau nepastebėjo, kad sukdamas į kairę galėjo jį užkabinti. Išvažiuodamas iš aikštelės, tikrai jokio pašalinio garso negirdėjo ir nejautė, kad kliudė kitą automobilį. Jei būtų pajutęs, būtų tikrai sustojęs. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), pastatė mašiną kieme ir išėjo pasišnekėti su kaimo gyventojais. Susitiko pažįstamus, o 8.00 val. atidarė parduotuvę, jie nusipirko alkoholio ir gėrė. Namo grįžo apie 9 val., atsigulė miegoti. Netrukus atėjo mama ir pasakė, kad atvažiavo policija, iš kurių sužinojo, kad apgadino H. A. markės automobilį. Nurodė, kad ant jo automobilio yra du įbrėžimai, tą juodą brūkšnį su nagu nuvalė, automobilio nepoliravo. Pripažino, kad galėjo kliudyti ir apgadinti stovintį automobilį, tačiau tikrai neturėjo tikslo pasišalinti. Sutinka nukentėjusiajai sumokėti 200,00 Lt žalos skirtumą. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji V. D. parodė, kad ryte, apie 8.20 val., už savo automobilio H. A. langų valytuvo rado lapelį, kur buvo parašyta, jog į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, nurodytas jo numeris, spalva ir namas. Tą lapelį perdavė policijai. Paskambino į draudimą, kadangi automobilis draustas KASKO draudimu. Policija susisiekė su automobilio savininku. Pareigūnai nufotografavo mašiną, paėmė jos paaiškinimą. Automobiliui padarytas pažeidimas nėra didelis, todėl mano, kad G. M. galėjo nejausti. Draudimas jai išmokėjo dalį išmokos. Bendra žala – 418, 92 Lt, draudimas pravedė 218,92 Lt.

Liudytojas V. L., policijos pareigūnas, parodė, kad su kolege I. A. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti prie (duomenys neskelbtini). Nuvykę nurodytu adresu, rado moterį, stovinčią prie savo automobilio, kuri parodė lapelį su kito automobilio numeriu. Apžiūrėjus nukentėjusiosios automobilį, matėsi kliudytas priekinis dešinys sparnas, nestipriai perbraukta, įlenkta. Automobilis buvo užkabintas virš rato. Mano, kad vairuotojas turėjo jausti, jog kliudė kitą automobilį. Nustatė automobilio savininką. Savininkė paaiškino, kad jos automobilis stovi namuose, ir ji nieko nežinanti apie jokį eismo įvykį. Jie įformino eismo įvykį ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) kur gyvena automobilio savininkė. Namo kieme rado minėtą automobilį. Apžiūrėjus kartu su savininke, matėsi ant galinio kairio sparno tamsūs mėlyni dažai. Paklausus, ką ji gali papasakoti apie tos dienos įvykius, savininkė pasakė, kad automobiliu naudojosi jos sūnus. Paprašė pakviesti sūnų. Sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus. Pažeidėjas nurodė, kad ryte buvo Alytuje prie namo, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Asmenį pristatė į Alytaus apskrities VPK, buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas.

Liudytoja I. A., policijos pareigūnė, parodė, kad buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio priekinis sparnas, matėsi raudonas įbrėžimas, labai žymių įlenkimų nebuvo. Nustatė, kam tas automobilis priklauso ir per nepilnai valandą laiko nuvažiavo pas automobilio savininką, į Santaikos kaimą. Rado moterį, ji pasakė, kad jos sūnus vairavo. G. M. buvo neblaivus. Jis prisipažino, kad tą rytą buvo prie (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje, bet nesutiko, kad padarė pažeidimą. G. M. sakė, kad gėrė kaime, sugrįžęs iš miesto. Pažeidėjui atsisakius pasitikrinti girtumą pristatė jį į Alytaus apskrities VPK, kur jam buvo surašytas dar vienas protokolas.

Liudytoja I. M. parodė, kad jai priklauso automobilis Audi 80, tačiau duodavo sūnui važinėti. Iš namų jis išvažiavo iš vakaro, grįžo ryte. Rytą jai paskambino iš policijos ir paklausė, ar jos mašina stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji atsakė „mano“. Tada klausė, ar ji gali ateiti prie jos, pasakė, jog ateiti negali, kadangi ji kaime. Paklausus, kas vairavo mašiną, nurodė, kad sūnus. Tada jai pasakė, kad jis padarė avariją, ar nubrėžė kažką, ji pažadėjo paskambinti sūnui ir pažadėjo, kad jis atvažiuos. Sūnui neprisiskambino, nes buvo išsikrovęs jo telefonas. Kai sūnus sugrįžo, ji jam pasakė, kad skambino iš policijos, bet jis persirengė ir išėjo. Vėliau atvažiavo policija. Jeigu būtų žinojusi, kad čia ne apgaulė, pati būtų nuvariusi mašiną į Alytų, bet ant jos mašinos nebuvo jokio įbrėžimo. Nežino, kada buvo tas įvykis, bet prieš 7 val. sūnus jau buvo (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus sūnus grįžo blaivus, paskui prisigėrė.

Liudytojas D. L. parodė, kad į barą M. atėjo ryte apie 8.00 val., kai tik baras atsidarė. D. atėjo iš namų, buvo blaivus. Tą rytą maždaug iki 9.00 val. - 9.30 val., vartojo ir alų, ir degtinę. Kalbėjo kaip sekasi dirbti, apie įvykį nieko nežinojo, tik vėliau G. M. pasakė, kad jį grįžusį išsivežė policija.

Motyvuojamoji dalis

Be G. M. paaiškinimo, jo kaltę dėl eismo įvykio patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, fotonuotraukomis, autoįvykio vietos apžiūros planu, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, kitais duomenimis.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad G. M. vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. M. skirtina pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą G. M. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tai yra kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio, parodė, kad nepajuto kliudęs kitą automobilį, negirdėjo jokio pašalinio garso, apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Kad vairuotojas galėjo nejausti kliudęs kitą šalia stovintį automobilį paliudijo ir pati nukentėjusioji, kadangi jos automobilis apgadintas nežymiai. Iš fotolentelės matyti, kad ant G. M. vairuojamo automobilio Audi 80 galinio kairio sparno matosi tik nežymaus braukimo pėdsakas ir mėlynos spalvos dažai. Tai leidžia daryti išvadą, kad abiejų automobilių kontaktas buvo nestiprus.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, tai yra sukėlęs eismo įvykį asmuo turėjo tai suprasti ir tikslingai, siekdamas už savo neteisėtus veiksmus išvengti atsakomybės, tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009). Šiuo atveju tokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog padarė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalino, byloje nėra. Visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, fotonuotraukas, pažeidėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad G. M. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, laikytina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad G. M. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. M. atžvilgiu nutrauktina, kadangi jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nutaria:

G. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt (vieno šimto) litų (28 eurų) baudą.

G. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.