- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-245-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- E. M., T. R.
- Advokatai
- Daiva Racevičienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir T. R. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 3 d. šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose;
T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 str. 1 d. trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Dėl kaltinimo pagal BK 189 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.
Solidariai iš E. M. ir T. R. priteisti civiliniai ieškiniai: J. J. 5 000 Lt neturtinės žalos, D. J. 180 Lt turtinės žalos, A. M. 5 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 3 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės r., iš J. S. įgijo 3000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad 2008 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., šis automobilis buvo pagrobtas iš A. A. , ir naudojosi šiuo automobiliu Šilutės rajone iki 2008 m. spalio 7 d. 17 val., kai jį sulaikė policijos pareigūnai.
T. R. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 3 d., apie 16.30 val., Šilutės r., Kukorų kaimo miške, grasindamas šaunamuoju ginklu, iš G. R. pagrobė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės migracijos tarnybos.
E. M. ir T. R. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. spalio 3 d., apie 16.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, automobiliu „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė G. R. į Šilutės r., Kukorų kaimo mišką, kuriame T. R. , grasindamas šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro dujiniu revolveriu „JAGUAR-80“, privertė G. R. išlipti iš automobilio, po to E. M. ir T. R. , pastarajam rankoje laikant į nukentėjusįjį nukreiptą šaunamąjį ginklą, reikalaudami atiduoti pinigus bei grasindami nušauti, prieš nukentėjusiojo valią apieškojo jo rūbus, rankinę ir pagrobė G. R. priklausantį 5 Lt vertės 2 litrų talpos sidro butelį, 10 pakelių cigarečių „Partner“ bendros 35,90 Lt vertės ir 50 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydami nukentėjusiajam 90,90 Lt turtinę žalą.
E. M. ir T. R. nuteisti ir už tai, kad jie 2008 m. spalio 6 d., apie 14.30 val., Šilutės r., Vilkyčių k., kelyje Vilkyčiai–Aisėnai, ties pervaža per geležinkelį, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą iš nepilnamečio J. J. , gim. 1992 m., ir mažamečio A. M. , gim. 1996 m., įsisodino juos į automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. R. atėmė iš J. J. 150 Lt vertės D. J. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5070“, nuvežė nukentėjusiuosius į Šilutės r. Kebelių kaimą, kur E. M. ir T. R. , grasindami stikliniu buteliu tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusius asmenis, pareikalavo atiduoti pinigus, išlaipino juos iš automobilio ir prieš jų valią apieškojo kuprines, rūbus bei suradę pagrobė iš J. J. 30 Lt vertės D. J. elektroninę skaičiavimo mašinėlę, o iš A. M. – D. M. priklausančius 7 litus. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, E. M. ir T. R. tuo pačiu automobiliu nuvežė nukentėjusiuosius į Šilutės r., Kebelių kaime esančią kryžkelę Vilkyčiai–Aisėnai–Aisė, kur siekdami išlaikyti prie savęs pagrobtą turtą, grasino sumušti nukentėjusius asmenis, taip palauždami jų valią siekti susigrąžinti pagrobtą turtą, ir tokiu būdu pagrobė iš J. J. 180 Lt vertės D. J. turto, o iš A. M. – 7 Lt vertės D. M. turto.
E. M. ir T. R. nuteisti ir už tai, kad jie 2008 m. spalio 6 d., apie 17 val., Šilutės r., Švėkšnos mstl., Bažnyčios g., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą iš S. Č. , įsisodino jį į automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. R. atėmė iš S. Č. 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6151“ su „Omnitel“ abonentine kortele, nuvežė nukentėjusįjį į Šilutės r., Kalkiškės kaimo mišką, kur, grasindami pagaliu tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusį asmenį, reikalavo iš jo pinigų, išlaipino nukentėjusįjį iš automobilio, prieš jo valią apieškojo rūbus ir pagrobė 23 Lt grynųjų pinigų, 3 Lt vertės cigarečių „Bond“ pakelį, 1,50 Lt vertės du riestainius, 2 Lt vertės du žiebtuvėlius, 2 Lt vertės loterijos bilietą „Teleloto“. S. Č. pareikalavus grąžinti mobilųjį telefoną su abonentine kortele, E. M. ir T. R. , siekdami išlaikyti prie savęs pagrobtą turtą, pagrasino pagaliu sumušti nukentėjusįjį, taip palauždami jo valią siekti susigrąžinti pagrobtą 631,50 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad apiplėšdamas G. R. , šaunamuoju ginklu negrasino, tik jam matant įsidėjo ginklą į kišenę. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti liudytoja, kuri nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu. T. R. taip pat nesutinka, kad apiplėšiant J. J. ir A. M. , jiems buvo grasinama. Nuteistasis neigia ir tai, kad jis atėmė iš J. J. mobiliojo ryšio telefoną. Nurodo, kad pats nukentėjusysis davė jam telefoną, nes jis, T. R. , norėjo paskambinti. Žadėjo mobiliojo ryšio telefoną grąžinti kitą dieną, tačiau to nepadarė. Dėl kitų nusikaltimų jis prisipažįsta ir gailisi. Pažymi, kad prieš sulaikymą jis turėjo darbą, su sugyventine buvo išsinuomoję butą Klaipėdoje, o 2008-12-02 gimė jo duktė I. L. , todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu ir mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad tiek Apylinkės teismas, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras aplaidžiai aiškinosi bylos aplinkybes, todėl ši baudžiamoji byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prašė atlikti akistatą su nukentėjusiuoju G. R. , nes jų parodymai iš esmės skyrėsi, tačiau prokuroras atsisakė tai daryti. Mano, kad G. R. davė melagingus parodymus, tačiau šiuo metu to negalima išsiaiškinti, nes jis yra miręs. Be to, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo atsisakyta surasti liudininkę, mačiusią šio įvykio aplinkybes. Taip pat nesutinka su tuo, kad apiplėšiant mažamečius J. J. ir A. M. , jis grasino jiems alaus buteliu. Tai, jog jokio butelio jis neturėjo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats nukentėjusysis A. M. . Nurodo, kad nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. ir A. M. patyrė stresą ar didelį išgyvenimą. Prašo peržiūrėti bylą iš naujo, iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiuosius bei liudininkus, pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 180 str. 3 d. į BK 180 str. 1 d. ir sušvelninti paskirtas bausmes.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuosprendį pakeisti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą dėl nuosprendyje nurodytų veikų, rėmėsi į bylą surinktų duomenų, kurie nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai, visuma.
Nuteistasis T. R., prašydamas skirti švelnesnę bausmę, kartu teigia, jog nukentėjusiajam G. R. įvykio vietoje ginklu negrasino, ginklą tik dėjo į kišenę. Nuteistasis E. M. dėl to prašo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Už šio nusikaltimo padarymą nuteistiesiems paskirtos šešerių metų ir šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės, kurios iš esmės lėmė galutinės subendrintos bausmės dydį. Kitaip kvalifikuoti nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindų nėra, teismo sprendimas dėl to yra tinkamai motyvuotas ir, kaip minėta, pagrįstas į bylą surinktų duomenų vertinimu. Nukentėjusiojo G. R. , kai jis buvo nuvežtas į mišką, turto užvaldymo fakto kaltinamieji neneigia, jų parodymų turinys tvirtina ir bendrininkavimą. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino svarbius nuteistųjų kaltės pripažinimui duomenis, kurie kaip įrodymai patvirtino ne tik kaltinamųjų dalyvavimą padarant plėšimą, bet ir šaunamojo ginklo panaudojimą plėšimo metu. Akivaizdu, kad konkrečios tiesos nustatymui svarbią reikšmę turėjo nukentėjusiojo parodymų turinys. Vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą reikšmės turėjo tai, kad iki įvykio nukentėjusysis nebuvo susijęs su nuteistaisiais, todėl nėra priežasčių manyti, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teismui, galėjo neteisingai ar suinteresuotai atpasakoti įvykio aplinkybes. Netrukus po įvykio nukentėjusysis nurodė įvykio vietą, kur jį prieš jo valią atvežė nuteistieji ir kur jis buvo apiplėštas – atimti daiktai, pinigai bei asmens dokumentas. Kad nukentėjusysis pats nesukūrė pasakojimo apie ginklo panaudojimą, rodo ir 2008-10-08 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš T. R. buvo paimtas dujinis revolveris JAGUAR-80, kurį specialistai pripažino šaunamuoju ginklu. Dėl ginklo panaudojimo (grasinimo juo nušauti) nukentėjusysis davė nuoseklaus turinio parodymus, kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje nustatyti duomenys, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad, atvažiavus į mišką, jis buvo nepaprastai išgąsdintas, vienas iš asmenų, kaip nustatyta, T. R. , revolverio vamzdį jam įrėmė į smilkinį ir tuo metu abu asmenys, ir tas, kuris sėdėjo prie automobilio vairo, pareikalavo atiduoti daiktus ir pinigus. Bijodamas, kad nebūtų nužudytas, nesipriešinęs, tuo metu iš jo buvo atimti minėti daiktai, 50 Lt pinigų ir pasas. Todėl nukentėjusiojo, nuteistųjų parodymai, ginklo kaip daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paėmimas, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys rodo kaltinamųjų padarytus objektyvią reikšmę turinčius veiksmus, kartu atspindinčius tų veiksmų subjektyviąją pusę, taip pat abiejų nuteistųjų jau iš anksto numatytą bendrininkavimą. Todėl bendrininkavimo tiek vykdant plėšimą apskritai, tiek panaudojant ginklą negali paneigti ta aplinkybė, kad nuteistasis E. M. savo rankose ginklo nelaikė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo yra visiškai teisingos, priimti kitokius sprendimus pagrindų nėra. Nuteistųjų aiškinimai, kad teismas neieškojęs ir neradęs kažkokios liudytojos (nei vardas, nei pavardė nenurodoma), kurios parodymai pakeistų įvykio aplinkybių vertinimą, yra visiškai nepriimtini, nes jei tokia liudytoja ir būtų, bet koks jos parodymų turinys negalėtų pakeisti kitų į bylą surinktų duomenų vertinimą.
Dėl nukentėjusiojo G. R. apiplėšimo nuteistieji padarė sunkų nusikaltimą, be to, šis nusikaltimas yra vienas iš tų kitų nusikaltimų, kuriuos padarė tomis dienomis. Tai rodo nuteistųjų neigiamas nuostatas į visuomenės saugumą, neigiamas asmens charakteristikas. Todėl teismo paskirta bausmė už šį nusikaltimą yra teisinga ir nešvelnintina.
Atmestini nuteistųjų skundų argumentai ir dėl nepilnamečių J. J. bei A. M. apiplėšimo: teismas, priimdamas sprendimą pripažinti nuteistuosius kaltais pagal BK 180 str. 1 d., pripažino įrodymais į bylą surinktus duomenis, kurie susiję su įvykio aplinkybėmis. Patys kaltinamieji pripažino, kad iš mokyklos grįžtančius vaikus įviliojo į automobilį ir juos nuvežė į mišką. Tą patį patvirtino nukentėjusieji, kurių parodymai dėl įvykio vietos, laiko ir dėl kitų aplinkybių atspindi tikrąją įvykio situaciją, tai rodo, jog nukentėjusieji negalėjo išgalvoti tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Svarbu ir tai, kad abu nukentėjusieji apie įvykio aplinkybes papasakojo savo motinoms. Todėl nukentėjusiųjų parodymų turinys yra logiškas ir nuoseklus. Nukentėjusysis J. J. detaliai parodė, kaip nuteistasis E. M. , reikalaudamas pinigų, grasino abiem nukentėjusiesiems suduoti į galvas rankoje turėtu buteliu. Situacijai tapus akivaizdžiai grėsmingai, nukentėjusieji realiai bijojo galimo gyvybei ir sveikatai pavojingo smurto pavartojimo, todėl buvo priversti atiduoti nuteistiesiems savo daiktus ir pinigus. Įvykio, susijusio su plėšimu, realumą tvirtina aplinkybių visuma – vaikų nuvežimas į mišką, grasinimai ir pan. Įvykio aplinkybės rodo nuteistųjų įvykdytų veiksmų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, abiejų išankstinį sumanymą įvykdyti visuomenės saugumui pavojingus veiksmus, kurie patvirtina ir abiejų nuteistųjų bendrininkavimą. Todėl teisės prasme neturi reikmės, kuris iš nuteistųjų grasino pavartoti realų smurtą, kuris iš kurio nukentėjusiojo atėmė daiktus ir pinigus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų gynybinio pobūdžio parodymus, kurie yra prieštaringi kitiems į bylą surinktiems ir įrodymais pripažintiems duomenims. Ši nuteistųjų įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai ir už ją paskirta teisinga – tiek veikos pavojingumą, tiek nuteistųjų asmenų bruožus atitinkanti – bausmė.
Nors nuteistasis E. M. nesutinka su priteistais ieškiniais dėl žalos atlyginimo, tačiau ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina. Neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas motyvavo tinkamai, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, kurios susietos su konkrečiomis įvykio aplinkybėmis. Kitaip vertinti šio teismo sprendimo tiek dėl pačių sprendimo motyvų, tiek dėl priteistų sumų dydžių jokių priežasčių nėra, nes nuosprendyje motyvuotai nurodyta, jog dėl įvykio nukentėjusiems vaikams buvo padaryta didžiulė ir akivaizdi dvasinė trauma, kuri turės reikšmės jų socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Kita vertus, įvertinus nuteistųjų kaip asmenų socialinius bruožus, yra nedidelė tikimybė, kad ir šios palyginti nedidelės sumos bus kada nors realiai išieškotos.
Todėl švelninti nuosprendį ar mažinti paskirtas bausmes nuteistiesiems jokių pagrindų nėra. Kaip minėta, galutinės subendrintos bausmės už padarytus nusikaltimus dydį lėmė bausmė, paskirta už sunkaus nusikaltimo padarymą. Prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį bausmių už kitus apysunkius nusikaltimus, nuteistiesiems galutinės bausmės dydis padidėjo nežymiai, o tai savaime sušvelnino nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę. Todėl dar daugiau švelninti atsakomybę būtų neteisinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų E. M. ir T. R. apeliacinius skundus atmesti.