Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1269-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
2A-1269-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06537-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Fortūna Travel“
Atsakovas
UAB „Rasmitas“
Civilinė byla Nr. 2A-1269-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06537-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 42.10; 42.11.1.; 45.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Romualda Janovičienė ir A. U. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Fortūna Travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fortūna Travel“ ieškinį atsakovui UAB „Rasmitas“ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Fortūna Travel“ 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė pripažinti 2013 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.13/10.24 nutraukta nuo 2014 m. vasario 14 d. ir priteisti iš atsakovo UAB „Rasmitas“ 13 500 Lt sumokėtų už prekę - automobilį C. A., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. ieškovas iš atsakovo už 13 500 Lt įsigijo automobilį C. A.. Sutartimi atsakovas įsipareigojo perduoti kokybišką, techniškai tvarkingą ir tinkamą eksploatuoti automobilį už sutartyje numatytą kainą, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes pardavė nekokybišką ir netinkamą eksploatuoti prekę (automobilis šaltu varikliu nuolat trūkčiodavo, užsidegdavo variklio lemputė, trūko traukos, kartais važiuojant tiesiog užgesdavo). Supratus, kad automobilį nėra saugu eksploatuoti, prekė 2013 m. gruodžio 5 d. buvo pristatyta atsakovui, kuris, pašalinęs gedimą, automobilį grąžino 2013 m. gruodžio 13 d. Vėl pradėjus naudotis automobiliu (2013-12-16) paaiškėjo, kad gedimas nebuvo pašalintas, todėl ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą (2013-12-18), kuris gedimą nustatė tik 2014 m. sausio 8 d. ir apmokėjimui pateikė 2258,53 Lt dydžio sąskaitą. Ieškovas 2014 m. sausio 14 d. įteikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo ir pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė apie sutarties nutraukimą ir atsakovo pareigą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą. Atsakovas 2014 m. sausio 20 d. nesutiko neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus ir nesutiko nutraukti sutartį. Netinkamos kokybės prekės pardavimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl sutartis turi būti pripažinta nutraukta nuo 2014 m. vasario 14 d. ir ieškovui grąžinti už automobilį sumokėti pinigai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Rasmitas“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas už 13 500 Lt įsigijo 2008 metų registracijos automobilį C. A., su papildomu ratų komplektu. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. pardavė ieškovui jo norimą automobilį, kurį pirkėjas (ieškovas) turėjo galimybę apžiūrėti. Ieškovas 2013 m. spalio 25 d. priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad pardavėjui pretenzijų neturi. Ieškovas žinojo, kad perka nenaują transporto priemonę, registruotą 2008 m. liepos 27 d., kurios rida – 54 464 km ir žinojo, kad automobiliui netaikoma gamyklinė garantija, nes ji jau buvo pasibaigusi 2011 m. vasario 26 d.. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad prekė atitinka visus kokybės reikalavimus. Atsakovas, prieš parduodant natūraliai nusidėvėjusią prekę, ją prieš pardavimą patikrino ir jokių esminių gedimų nenustatė, o rastus – pataisė. Dėl automobilio gedimo ieškovas į atsakovą kreipėsi praėjus pusantro mėnesio nuo pirkimo, t.y. 2013 m. gruodžio 5 d. Atsakovo darbuotojai, atlikę kompiuterinę diagnostiką, nustatė uždegimo ritės gedimą, kurį pašalino savo sąskaita (219,23 Lt). Dėl atsinaujinusio gedimo ieškovas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2013 m. gruodžio 17 d. Atlikus nuodugnesnį patikrinimą, ieškovo sutikimu nuėmus automobilio variklio galvutę, buvo nustatyta, kad išmetimo vožtuvų koteliai aplipę suodžiais. Tam galėjo turėti įtaką nepilnai sudegęs kuro mišinys ar neteisinga automobilio eksploatacija (netinkamas kuras ar važiavimas aukšta pavara žemais variklio sūkiais (mažu greičiu)). Ieškovui buvo pranešta gedimo priežastis ir preliminari remonto kaina (2 258,53 Lt), tačiau ieškovas atsisakė ją apmokėti. Automobilio gamyklinė garantija buvo pasibaigusi (2011-02-26), nes ji galiojo tris metus nuo automobilio įsigijimo (2008 m. vasario 27 d.), todėl atsakovas neturėjo pareigos gedimą šalinti nemokamai. Atsakovas su ieškovo 2014 m. sausio 14 d. pretenzija dėl netinkamos prekės pardavimo ir pranešimu dėl vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nesutiko, nes automobilis buvo pirktas iš ankstesnio savininko UAB „VanTra“ ir buvo pašalinti jame nustatyti išoriniai defektai, pakeisti tepalai ir skysčiai, patikrintas visų prietaisų veikimas ir automobilis parengtas pardavimui. Šalių sutartis buvo sudaryta dėl nenaujo automobilio pirkimo-pardavimo, nes pirkėjas įsigijo 5 metus eksploatuotą automobilį už nedidelę 13 500 Lt kainą, todėl jis negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio savininkas. Paslėptų defektų automobilis neturėjo. Atsakovas automobilį pardavė tokios būklės, kokios galima protingai tikėtis iš 2008 m. gamybos automobilio, įvertinto 13 500 Lt suma. Gamyklinė 3 metų garantija yra suteikiama tik naujam tokios markės automobiliui. Minėtas automobilis gali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Įstatymas nenumato, kad pardavėjas, pardavęs naudotą prekę, privalėtų savo sąskaita jį remontuoti iki prekės visiško susidėvėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad automobiliui buvo naudojamas tik kokybiškas kuras, o defektų priežastis - automobilio variklio gedimas, kurio ilgai negalėjo rasti ir atsakovo darbuotojai (nuo automobilio pristatymo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.), vėliau automobilis vėl sugedo (2013-12-16), o gedimas nustatytas tik 2014 m. sausio 8 d. Pagrindinė automobilio gedimo priežastis yra kuro mišinio nesudegimas. Pirkimo metu ieškovas negalėjo numatyti ir įvertinti galimo gedimo, kurio priežastis ne natūralus automobilio nusidėvėjimas ar jo eksploatavimo pasekmė, todėl atsakovas privalo atsakyti už nekokybiškos prekės pardavimą.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo parduota prekė, prieš tai atlikus pilną jos apžiūrą ir patikrą, kompiuterinę diagnostiką, kurių metu nusidėvėjusios detalės buvo pakeistos naujomis. Esminių gedimų nebuvo nustatyta. Automobilis buvo parduotas geros būklės, atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų nėra galimybės nustatyti naudoto kuro kokybės, be to nustatytam defektui galėjo turėti įtakos ir kitos atsiliepime nurodytos priežastys. Net iš esmės ir sutinkant, kad ieškovas (kaip ir atsakovas), pirkimo metu negalėjo numatyti ir įvertinti, jog ateityje gali įvykti toks variklio gedimas, bet visą riziką dėl galimų gedimų, kurie nebuvo nustatyti automobilio pardavimo metu, prisiima pirkėjas, perkantis panaudotą negarantinį automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl prekės kokybės trūkumų kaip pagrindo pirkėjui atsisakyti sutarties. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad prekė, kurios kokybę atsakovas garantavo, tapo netinkama naudoti ir yra neatitinkanti kokybės reikalavimų. Prekės gedimas atsirado ne iš karto, perdavus ją ieškovo nuosavybėn, bet praėjus beveik dviem mėnesiams nuo ieškovo eksploatacijos pradžios. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad prekė yra naudota (sutarties 6.3 p.), nenumatyta, kad parduotai nenaujai prekei gedimus atsakovas šalins savo sąskaita. Ginčo prekės defektas atsirado automobilį naudojant antram savininkui (ieškovui). Pirmasis savininkas automobilį įsigijo 2008 m. vasario 27 d. Kadangi byloje šalys nepateikė prašymų kreiptis dėl prekės galimo gamyklinio defekto kilimo priežasties nustatymo, nepateikė gamintojo išvados, todėl teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyti gedimai atsirado prekę naudojant ieškovui ir, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, į tai, kad pasibaigusi prekės gamyklinė garantija (2011-02-27), pirkimo metu ieškovas nepateikė dėl jos pretenzijų atsakovui, padarė išvadą, kad pardavimo metu ginčo prekė atitiko kokybės reikalavimus. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad iš „autoplius.lt“ portale esančio skelbimo buvo matyti, jog prekei yra teikiama garantija. Byloje nepateikta duomenų, kad po prekės įsigijimo ieškovas būtų reiškęs atsakovui pretenziją dėl garantijos. Teismas konstatavo, kad ginčo prekė buvo kokybiška, dėl ko nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Fortūna Travel“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė garantijos pagal įstatymą instituto teisės normas, visiškai neatsižvelgė į garantijos pagal įstatymą instituto reikšmę ir nepagrįstai suabsoliutino automobilio gamyklinės garantijos pasibaigimą. Taigi nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko priimtas neteisingas ieškovo atžvilgiu sprendimas. Taip pat teismas neteisingai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, neatsižvelgė, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovo nurodytų automobilio defektų. Šalys sutarė ir tuo aspektu, kad šie defektai išryškėjo vėliau, todėl ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įvykdė pilnai. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl nekokybiško daikto pardavimo, privalėjo įrodyti, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltų veiksmų, o tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra. Teismas nepagrįstai suabsoliutino pretenzijų dėl automobilio perdavimo metu atsakovui nepateikimą ir neteisingai nustatė jo defektų atsiradimo momentą. Nustatyti ieškovo nurodytų automobilio defektų pobūdį buvo galima tik išardžius automobilio variklį, su kuo sutiko ir atsakovas. Todėl, akivaizdu, jog ieškovas, įsigydamas automobilį, tiesiog negalėjo pastebėti tokio gedimo. Ieškovas jį apžiūrėjo ir patikrino tiek, kiek jo vietoje būtų tą padaręs eilinis protingas asmuo, tačiau neturėjo pareigos ardyti automobilio variklio ir niekaip negalėjo numatyti, jog automobilis turi paslėptų defektų. Automobilio kuro degimo sistemos blogas veikimas, neleidžiantis pilnai sudeginti kuro mišiniui, negali būti laikomas akivaizdžiu defektu. Atsakovas garantavo, kad automobilis atitinka visus kokybės reikalavimus, yra techniškai tvarkingas ir nereikalauja jokio remonto. Apie garantiją buvo kalbama net ir viešai patalpintame skelbime dėl automobilio pardavimo. Būtent dėl šios priežasties ieškovas, nebūdamas įspėtu apie tai, jog automobilis turi paslėptų defektų, neturėjo galimybės reikšti atsakovui jokių pretenzijų automobilio perdavimo momentu, bet turi teisę reikšti pretenzijas pardavėjui dėl daikto kokybės ir vėliau (LAT 2009-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2009). Atsakovas iš pradžių pripažino, jog automobilis buvo perduotas ieškovui su gedimu. Tą patvirtino ne tik ieškovo pakviestas liudytojas, kuris buvo atsakingas už bendravimą su atsakovu dėl automobilio, tačiau ir paties atsakovo elgesys – atsakovas savanoriškai ir neatlygintinai savo sąskaita pašalino kompiuterinės diagnostikos nustatytus defektus. Vėliau supratęs, jog automobilis reikalauja didesnio remonto, atsakovas kardinaliai pakeitė poziciją ir apkaltino ieškovą netinkamu automobilio eksploatavimu. Toks atsakovo elgesys kelia abejones jo sąžiningumu. Kadangi ieškovo įsigyto automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ieškovas nebūtų pirkęs automobilio (arba būtų pirkęs jį už mažesnę kainą), jei būtų žinojęs apie jo defektus ir gedimus, o netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo grąžinti sumokėtą kainą bei atsisakyti sutarties.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Rasmitas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas pardavė ieškovui naudotą, 2008 metų gamybos, pravažiavusį 54 464 km automobilį, kuris perdavimo metu atitiko naudotam automobiliui keliamus reikalavimus, buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių paslėptų defektų, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas P. B.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad, parduodant automobilį, jokia garantija nebuvo suteikta, apie jokius perkamo automobilio galimus gedimus ateityje pardavėjas pardavimo metu negalėjo žinoti. Automobilio gedimas atsirado maždaug po dviejų mėnesių eksploatacijos. Nuo to momento, kai automobilis buvo perduotas pirkėjui, garantija būtų galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei pirkėjas vėliau būtų pastebėjęs kokius nors neatitikimus automobilio komplektacijoje arba būtų paaiškėję kokie nors paslėpti automobilio defektai. Šiuo atveju automobilis neturėjo jokių paslėptų (atsakovui žinomų) trūkumų. Automobilio variklio gedimas nebuvo paslėptas daikto trūkumas. Kadangi ieškovas pirko ne naują automobilį, o penkerių metų, jis negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Fortūna Travel“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo nuo pirkimo-pardavimo sutarties, pardavus pirkėjui kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas UAB „Rasmitas“ viešame internetiniame transporto skelbimų portale (www.autoplius.lt) patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį C. A., skelbime nurodyta pagrindinė informacija apie transporto priemonę (kaina, pagaminimo data, rida, variklis, kuro ir kėbulo tipai ir kt.), o prie ypatumų pažymėta, kad parduodamam automobiliui taikoma garantija (b.l. 22). 2013 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13/20.24, kuria atsakovas ieškovui pardavė transporto priemonę, automobilį C. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 13 500 Lt sumą (b.l. 8-9). Minėta sutartimi pardavėjas garantavo, kad prekė yra naudota, atitinka visus kokybės reikalavimus (sutarties 6.3 punktas). Šalys sutartimi sulygo ir tai, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu prekė neatitinka priede nurodytos specifikacijos ar yra netinkama naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį (sutarties 8.1 punktas).

Byloje pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas tvirtina, kad ieškovas įsigijo naudotą transporto priemonę, kurios pagaminimo data 2008 m. vasario 27 d. (b.l. 9). Ieškovas už automobilį sumokėjo sutartyje nustatytą kainą – 13 500 Lt (b.l. 11-13), ginčo dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo byloje nėra. Šalys 2013 m. spalio 25 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina, jog pirkdamas naudotą automobilį, ieškovas atsakovui pretenzijų dėl prekės nepareiškė (b.l. 44). 2013 m. gruodžio 12 d. automobilis dėl gedimų buvo pristatytas atsakovui, kuris, nustatęs ritės gedimą, jį pašalino savo sąskaita (b.l. 48, 49). 2012 m. gruodžio 17 d. automobilis vėl buvo pateiktas pardavėjui (atsakovui) dėl gedimo (b.l. 50). Atsakovas, atlikęs nuodugnesnį automobilio patikrinimą, nustatė variklio galvutės gedimą ir pateikė ieškovui išankstinę sąskaitą-faktūrą 2258,53 Lt sumai (b.l. 15). Ieškovas 2014 m. sausio 14 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, informavo, kad atsisako sutarties, kadangi parduotą jam netinkamos kokybės daiktą laiko esminiu sutarties pažeidimu, ir prašo grąžinti sumokėtą kainą (b.l. 17-18). Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, 2014 m. sausio 20 d. pranešė ieškovui, jog nesutinka nei su jo pretenzija, nei su sutarties nutraukimu (b.l. 19-22). Todėl pirkėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2013 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.13/10.24 nutraukta nuo 2014 m. vasario 14 d. ir priteisti iš atsakovo sumokėtą kainą 13 500 Lt už prekę - automobilį C. A..

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ginčo prekė buvo kokybiška, dėl ko nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalį. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grįsdamas tokiais motyvais: pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai suabsoliutino gamyklinės garantijos reikšmę, ignoravo garantijos pagal įstatymą instituto reikšmę, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai vertino atsakovo poziciją ir šalių elgesį, nesilaikė įrodymų pakankamumo ir pusiausvyros principo, leidžiančio daryti prielaidą, jog labiau tikėtina ieškovo nurodytiems automobilio defektams jau buvus automobilio perdavimo ieškovui metu, neįvertino to, kad ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį, nes tai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, o automobilio gedimai nėra ir negali būti laikomi kaip normalaus nusidėvėjimo dėl eksploatavimo pasekmė, nepagrįstai netaikė ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo - grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš esmės sutinka.

Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyta CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnyje 1 dalyje nurodytų būdų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Fortūna Travel“, reikalaudamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, leidžiančiomis pirkėjui atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Taigi CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą – įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, o būtent: 2014 m. sausio 8 d. atsakovas, ieškovo prašymu, nuėmęs automobilio variklio galvutę, nustatė, jog šaltas automobilio variklis netolygiai dirba ir neturi traukos dėl to, jog suodžiais aplipę išmetimo vožtuvo koteliai, ką, atsakovo teigimu, galėjo įtakoti nepilnai sudegęs kuro mišinys ir neteisinga automobilio eksploatacija, nes, pasak atsakovo, normalus degimo procesas negali vykti, jei naudojamas ne tos markės kuras, kuras su priemaišomis bei važiuojant aukšta pavara ir žemais variklio sūkiais 2258,53 Lt (b.l. 14, 15). Atsakovo teiginius dėl galimai netinkamo kuro naudojimo ar neteisingos automobilio eksploatacijos paneigia ieškovo pateikti duomenys, kad automobilis buvo naudojamas ieškovo įmonės funkcijoms vykdyti, kuras pilamas Lietuvoje veikiančiose UAB „Lietuva Statoil“ degalinėse (b.l. 61-89). Atsakovas automobilio trūkumų buvimo iš esmės neneigė, o savo atsikirtimuose rėmėsi tuo, kad parduotas automobilis buvo ne naujas, gamintojo kokybės garantijos neturėjo, išsamiai tikrinti jo būklę prieš pirkimą turėjo pats pirkėjas, ką jis ir darė bei pretenzijų atsakovui nereiškė, todėl atsakovas už nustatytus trūkumus neatsako.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog, nors parduotas automobilis nebuvo naujas ir neturėjo gamintojo garantijos, jo pardavėjas privalėjo užtikrinti, kad parduodamo daikto kokybė atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Tai, kad pirkėjas automobilį įsigijo jau po jo gamyklinės garantijos laikotarpio ir dėl to automobilio perdavimo metu pretenzijų pardavėjui nepareiškė, neperkelia visos atsakomybės už aptiktus parduoto automobilio trūkumus tik jo pirkėjui. Ginčo automobilio techninė būklė buvo pareikšta internetiniame atsakovo skelbime, kuriame buvo skelbiama, jog parduodamai transporto priemonei taikoma garantija (b.l. 22), o pagal sutartį automobilio kokybė turi atitikti tokio automobilio komercinio pasiūlymo sąlygas. Tokiu būdu pirkėjas, pirkdamas, kad ir nenaują, bet išviešintą, kaip geros kokybės automobilį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis atitiks valstybinės techninės apžiūros reikalavimus (arba jis bus pripažintas atitinkančiu tokius reikalavimus po nedidelio remonto) ir jį bus galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Realiai buvo parduotas automobilis su gana dideliais techniniais trūkumais, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto su intervencija į pagrindinę automobilio dalį - variklį.

Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės teisingai nurodo, jog garantijos pagal įstatymą instituto pagalba yra siekiama apsaugoti sąžiningo pirkėjo, įsigijusio nekokybišką daiktą, teises ir teisėtus interesus. Jei egzistuotų tik gamyklinė arba sutartinė garantija, tai nekokybišką ir netinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą įsigijęs pirkėjas neturėtų jokių galimybių apginti savo pažeistų teisių. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, CK įtvirtinęs įstatyminės garantijos institutą, turėjo visai kitų tikslų. Juk labai dažnai civilines apyvartos, tame tarpe ir pirkimo-pardavimo teisinių santykių, objektu tampa naudoti daiktai, kuriems gamyklinė arba sutartinė garantija nėra taikoma ar yra pasibaigusi. Bet tai juk nereiškia, jog ir naudotą daiktą, kuriam gamyklinė arba sutartinė garantija nėra taikoma ar yra pasibaigusi, įsigijęs pirkėjas, išaiškėjus to daikto trūkumams, kurie pardavėjo su pirkėju aptarti nebuvo ir kurių pirkėjas daikto įsigijimo metu nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, nebeturi jokių galimybių savo pažeistoms teisėms apsaugoti. Tokia situacija pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į garantijos pagal įstatymą instituto reikšmę ir nepagrįstai suabsoliutino automobilio gamyklinės garantijos pasibaigimą.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, nes pirkėjas (ieškovas) privalėjo įrodyti daikto neatitikimo kokybės reikalavimams faktą, o pardavėjas (atsakovas) kokybės trūkumų atsiradimą dėl pirkėjo kaltės. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų automobilio defektų. Be to šalys sutarė, kad šie defektai išryškėjo vėliau, t.y. jų nebuvo galima pastebėti automobilio perdavimo ieškovui momentu. Tokiu būdu ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įvykdė pilnai. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl nekokybiško daikto pardavimo, privalėjo įrodyti, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltų veiksmų, o tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles. Kaip tvirtina bylos duomenys, nustatyti ieškovo nurodytų automobilio defektų pobūdį buvo galima tik išardžius automobilio variklį, su kuo sutiko ir atsakovas atsiliepime į ieškinį. Akivaizdu, jog ieškovas, įsigydamas automobilį, tiesiog negalėjo pastebėti tokio gedimo. Ieškovas jį apžiūrėjo ir patikrino tiek, kiek jo vietoje būtų tą padaręs eilinis protingas asmuo, tačiau neturėjo pareigos ardyti automobilio variklio ir niekaip negalėjo numatyti, jog automobilis turi paslėptų defektų, apie kuriuos galima sužinoti tik išardžius jo variklį. Automobilio gedimas paaiškėjo tik šiek tiek vėliau, atšalus orams ir nuvažiavus su automobiliu vos 669 km. Automobilio kuro degimo sistemos blogas veikimas, neleidžiantis pilnai sudeginti kuro mišiniui, negali būti laikomas akivaizdžiu defektu. Tai tikrai nėra natūralus automobilio nusidėvėjimas ar jo eksploatavimo pasekmė. Atsakovas garantavo, kad automobilis atitinka visus kokybės reikalavimus, t.y. yra techniškai tvarkingas ir nereikalauja jokio remonto. Apie garantiją buvo kalbama net ir viešai internetiniame tinklalapyje patalpintame skelbime dėl automobilio pardavimo. Būtent dėl šios priežasties ieškovas, nebūdamas įspėtu apie tai, jog automobilis turi paslėptų defektų, neturėjo galimybės reikšti atsakovui jokių pretenzijų automobilio perdavimo momentu, tačiau pirkėjas turi teisę reikšti pretenzijas pardavėjui dėl daikto kokybės ir vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai buvo neakivaizdūs (paslėpti), juos buvo galima aptikti tik išardžius automobilio variklį. Atsakovas iš pat pradžių pripažino, jog automobilis buvo perduotas ieškovui su gedimu. Tą patvirtino ne tik ieškovo pakviestas liudytojas, kuris buvo atsakingas už bendravimą su atsakovu dėl automobilio, tačiau ir paties atsakovo elgesys. Atsakovas, pripažindamas savo kaltę, savanoriškai ir neatlygintinai savo sąskaita pašalino kompiuterinės diagnostikos nustatytus defektus. Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas, būdamas savo srities specialistu, suprato, jog ieškovo nurodyti automobilio gedimai negalėjo atsirasti tiesiog savaime ir jau buvo automobilį perduodant ieškovui. Ir tik vėliau supratęs, jog automobilis reikalauja didesnio remonto, atsakovas pakeitė poziciją ir nepagrįstai apkaltino patį ieškovą neva netinkamu automobilio eksploatavimu. Toks atsakovo elgesys kelia abejones jo sąžiningumu. Kadangi ieškovo įsigyto automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį, o netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo grąžinti sumokėtą kainą bei atsisakyti sutarties.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti, teisėjų kolegija jį tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą (CPK 178, 185 str.), t.y. nustačius, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkinamas, pripažįstant pirkimo pardavimo sutartį nutraukta nuo 2014 m. vasario 14 d. (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovo, ieškovo UAB „Fortūna Travel“ naudai priteisiama sutartyje nuodyta automobilio kaina – 13 500 Lt (3 909,87 EUR), o iš ieškovo atsakovui priteisiamas automobilis, kurį ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovui.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimą ir priėmusi naują sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 549 Lt žyminio mokesčio, ieškovo nurodytos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2 000 Lt (b.l. 25-27, 95-97). Už apeliacinį skundą ieškovas (apeliantas) sumokėjo 549 Lt žyminį mokestį (b.l. 124), jo turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 850 Lt (b.l. 122, 123), todėl, apeliacinį skundą patenkinus ir byloje priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui priteistina iš atsakovo 3 948 Lt, kas atitinka 1 143,42 EUR, bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 93 str. 5 d., 98 str.). Iš atsakovo taip pat priteistina 26,78 Lt, t.y. 5 EUR, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 24 d. tarp UAB „Fortūna Travel“ ir UAB „Rasmitas“ nutraukta nuo 2014 m. vasario 14 d., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Rasmitas“ 3 909,87 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 87 ct) ieškovo UAB „Fortūna Travel“ naudai, įpareigoti ieškovą UAB „Fortūna Travel“ perduoti atsakovui UAB „Rasmitas“ automobilį C. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo UAB „Rasmitas“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 909,87 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Fortūna Travel“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rasmitas“ 1 143,42 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Fortūna Travel“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rasmitas“ 5 EUR (5 eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėjai Henrichas JaglinskisRomualda JanovičienėA. U.