Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-321-867/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-24
Bylos Nr.
2-321-867/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02140-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
UAB „Rudvilita“
Atsakovas
T. N., A. B., E. I.
Trečiasis asmuo
R. N., R. I., A. B.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-321-867/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02140-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.5.1., 116.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 24 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Janinai Skuodienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Rudvilita“ atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovams T. N., A. B. ir E. I., jų atstovui advokatui A.Stonkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rudvilita“ ieškinį atsakovams T. N., A. B., E. I., tretieji asmenys R. N., R. I. ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 32765,08 Lt patirtų nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai yra bankrutavusios bendrovės UAB „Savasta“ akcininkai. Nurodė, kad 2008-2009 metais ieškovė, su jau šiuo metu bankrutavusia UAB „Savasta“, kurią tuo metu atstovavo jos akcininkas ir direktorius T. N. sudarė statybos rangos ir statybos subrangos sandorius, pagal kuriuos UAB „Savasta“ atliko įvairius statybos darbus, išrašė PVM sąskaitas-faktūras, direktorius T. N. ieškovės atliktus darbus priėmė, pasirašydamas darbų atlikimo aktą. Nurodė, kad 2010-12-31 buvo surašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, skola tuo metu sudarė 19765,08 Lt. Be to, nurodė, kad ieškovė patyrė dar 13000,00 Lt nuostolių, nes UAB „Betono mozaika“ kaltino UAB „Savasta“ vadovą netinkamai sudarius reikalavimo teisių perleidimo sandorį, todėl ieškovė norėdama sumažinti nuostolių dydį, buvo priversta sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurią patvirtino Klaipėdos apygardos teismas ir sumokėjo UAB „Betono mozaika“ 13000,00 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad dėl atsakovės vadovo ir akcininkų netinkamų veiksmų ieškovė patyrė 32765,08 Lt nuostolių, kuriuos solidariai turėtų atlyginti atsakovai. Nurodo, kad atsakovai žinodami apie sunkią UAB „Savasta“ finansinę padėtį ir jos nemokumą, suprasdami, kad negalės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, nepriėmė jokių sprendimų UAB „Savasta“ sureguliuoti, todėl ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Mano, kad atsakovų elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes jie turėjo lemiamą įtaką juridiniame asmenyje bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų papildomų nuostolių ieškovei (tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, informuoti ieškovą apie susiklosčiusią finansinę padėtį, nutraukti sutartis, spręsti klausimą dėl juridinio asmens pertvarkymo ir pan.), tačiau jokių veiksmų neatliko. Jie toliau 2009 metais vykdė ūkinę-komersinę veiklą, užsakinėjo ieškovės statybines paslaugas, kurios buvo teikiamos atsakovų bendrovei UAB „Savasta“, tačiau nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kad sutarties su ieškove galiojimo laikotarpiu UAB „Savasta“ dirbo nuostolingai, turėjo labai didelių finansinių sunkumų ir nepriėmė jokių sprendimų, kurie darytų įtaką bendrovės mokumui ir užkirstų kelią dar didesnių nuostolių susidarymui (121-125 b.l. I t.).

Atsiliepimas

Atsakovai T. N. ir A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė nesutikimo motyvus, jog ieškovė ieškinyje niekaip nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovų kaltė dėl ieškovės iš dalies nepatenkintų reikalavimų UAB „Savasta“ bankroto byloje apimtyje 32 765,08 Lt. Nurodė, jog ieškovės teiginys, jog UAB „Savasta“ turėjo realias galimybes atsiskaityti su ieškove, tačiau nepagrįstai suteikė pirmenybę kitam kreditoriui - UAB „Betono mozaika" neatitinka tikrovės, nes ieškovė kreditorinį reikalavimą 32 765,08 Lt apimtyje pareiškė UAB „Savasta“ jau Bendrovės likvidavimo stadijoje. Nurodė, jog ieškovė su UAB „Savasta“ 2009-12-15 sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį į UAB „Palangos kempingas“ pažeisdama LR CK nuostatas, reglamentuojančias šalių sąžiningumą sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir kitam kreditoriui - UAB „Betono mozaika“ pareiškus ieškinį teisme LR CK 6.66, 6.67str. pagrindu dėl aukščiau nurodyto reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pati ieškovė niekieno neverčiama, sudarė taikos sutartį ir pripažino, kad ieškovės naudai sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris yra neteisėtas ir pažeidžia kito kreditoriaus interesus, bei sutiko kompensuoti UAB „Betono mozaika“ 13 000.00 Lt nuostolių. Ieškovei, pasirašius taikos sutartį turėjo būti žinoma, kad ji neturės teisės su tapačiu reikalavimu, jo atsisakius, kreiptis su nauju ieškiniu į teismą. Nurodė, jog pagal 2011-11-08 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą BUAB „Savasta“ bankroto byloje Nr. B2-1236-479/2011, likviduojant UAB „Savasta“ buvo patvirtinti tiek ieškovės kreditorinis reikalavimas ginčo sumos apimtyje tiek ir tos pačios 3 eilės kreditoriaus UAB „Betono mozaika“ kreditorinis reikalavimas dar didesnei 35 296,36 Lt sumai, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad UAB „Betono mozaika“ įgijo neteisėtą pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, ar kad atsakovas suteikė tokį pranašumą kitiems kreditoriams prieš ieškovę savo neteisėtais veiksmais. Nurodė, jog nepagrįsti yra ir ieškovo kaltinimai atsakovui A. B., kad neva jis, kartu būdamas ir UAB „Savasta“ dalyvis ir trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ darbuotojas, savo neteisėtais veiksmais prididėjo prie taikos sutarties pasirašymo dėl ko ieškovė patyrė 13 000,00 Lt nuostolių. Kaip įrodymą ieškovė prie ieškinio pridėjo reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Betono mozaika“ ir atsakovo A. B.. Nurodytos reikalavimo perleidimo sutartys į BUAB „Savasta“ niekaip neleidžia preziumuoti atsakovo nesąžiningumo ieškovės ar kitų UAB „Savasta“ kreditorių atžvilgiu. Atsakovas savo sąskaita ir lėšomis sutiko kompensuoti ir kompensavo UAB „Betono mozaika“ dalį nurodytos bendrovės nuostolių kaip darbuotojas, atitinkamai įstojo į UAB „Savasta“ kreditorių eilę 30 000,00 Lt apimtyje ir jo kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje nėra patenkinti. Aplinkybės, kodėl atsakovas A. B. sutiko kompensuoti dalį UAB „Betono mozaika“ nuostolių nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir niekaip nėra susiję su atsakovo kaip UAB „Savasta" dalyvio sąžiningumu. Nurodė, jog bankroto administratorius nenustatė UAB „Savasta“ dalyvių ir valdymo organų narių neteisėtų veiksmų suteikiant pranašumą daliai kreditorių, ar padarant žalą bendrovei, nes ir UAB „Savasta“ bankroto administratorės V. L. rašte advokatui A.Stonkui, administratorė aiškiai nurodė, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų ir nedidinant bendrovės nuostolių laiku priėmė sprendimą ir kreipėsi dėl UAB „Savasta“ bankroto bylos iškėlimo. Administratorė nurodė, kad UAB „Savasta“ vadovai dėjo visas pastangas atgauti skolas, inicijavo debitoriaus UAB „Alramsta“ bankroto procesą, tačiau galimybės atgauti skolų nebuvo (121-125 b.l.).

Atsakovas E. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė analogiškus nesutikimo su ieškiniu motyvus kaip ir atsakovai T. N. ir A. B. (9-12 b.l., II t.).

Tretieji asmenys R. N., R. I. ir A. B. į teismo posėdį neatvyko. Gautas jų prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (38-40 b.l. III t.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L.Strauka ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra UAB „Savasta“ kreditorė. Iškėlus UAB „Savasta“ bankroto bylą ieškovės kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas, todėl atsakovai, būdami bendrovės akcininkai, privalo atlyginti žalą ieškovei, nes žala susidarė dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų. Atsakovas T. N., būdamas UAB „Savasta“ direktoriumi 2009m., su ieškove sudarė sutartį jau žinant, kad yra bloga bendrovės finansinė padėtis. Bendrovė sudarinėjo sandorius, tačiau atsiskaityti netgi neketino, todėl šiuo atveju galima įžvelgti sukčiavimo požymius. Jau sudarant sutartį su ieškove, bendrovės direktorius žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau ir toliau sudarinėjo sandorius. Nurodė, kad bankroto byla UAB „Savasta“ iškelta 2011m., o balansas pateiktas už 2009m., jau 2010m., bendrovė nevykdė veiklos, o sutartį su ieškove sudarė, nors bendrovėje buvo tik skolos ir jokios veiklos bendrovė nevykdė. Bendrovė nekvietė akcininkų susirinkimų, kad išspręstų klausimą dėl bendrovės likvidavimo anksčiau, nebandė pakeisti įmonės veiklos, nepriėmė jokių sprendimų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiieškotų savo skolas iš skolininkų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kad nebuvo atsiskaityta su ieškove ta, kad akcininkai nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiskaitytų su kreditoriais, o tik sudarinėjo sutartis. Paaiškino, kad byloje esantis bankroto administratorės 2014-01-28 surašytas raštas yra niekinis, nes bendrovė tuo metu jau buvo išregistruota iš VĮ Juridinių asmenų registro ir administratorė neturėjo įgaliojimų tokių raštų rašyti. Nepateikė atsakovai duomenų, kad jie bandė išsiieškoti skolą iš UAB „Alramsta“. Paaiškino, kad atsakovas A. B. pats pasirašydamas perleidimo sutartis su UAB „Betono mozaika“ įrodo, jog jis sutiko, kad yra asmeniškai, kaip fizinis asmuo atsakingas prieš UAB „Savasta“ kreditorius. Paaiškino, kad UAB „Savasta“ jau nuo 2009-04-05 negalėjo sudaryti jokių sandorių, būtent nuo 2009m., jiems derėjo šaukti akcininkų susirinkimus ir imtis kažkokių veiksmų dėl bendrovės veiklos pagerinimo arba netgi dėl veiklos pobūdžio pakeitimo, o nesudarinėti kitų sutarčių. Sudarant sandorius šalių reikalaujama sąžiningumo. UAB „Savasta“ skola UAB „Alramsta“ susidarė dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, atsakovai žinojo apie tokią situaciją, tačiau ieškovą suklaidino. Mano, kad atsakovai žinodami apie savo sunkią bendrovės finansinę padėtį privalėjo nebesudarinėti sutarčių, o stengtis atsiskaityti su kreditoriais. Paaiškino, kad ieškovei nebuvo žinoma UAB „Savasta“ finansinė padėtis, ji nežinojo apie bendrovės nemokumo problemas, o cesijos sutartis sudaryta į UAB „Palangos kempingas“ buvo ieškovės naudai. Mano, kad UAB „Savasta“ galėjo anksčiau imtis veiksmų dėl bendrovės restruktūrizavimo, tačiau ji 1,5 metų delsė ir nieko nedarė. Ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Savasta“ teikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismo įsakymas nebuvo įteiktas skolininkui, todėl jis buvo panaikintas. Trišalė taikos sutartis buvo sudaryta todėl, kad atsakovas T. N. nėjo į teismą, todėl siekiant sumažinti ieškinio mastą buvo sudaryta ši sutartis. Mano, kad bendrovės direktorius jau 2008m. žinojo, kad nebus pajėgus atsiskaityti su ieškove.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas T. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepimo pagrindu nurodytus nesutikimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad buvo stengtasi apsaugoti UAB „Rudvilita“, todėl buvo pasirašyta cesija dėl skolos perleidimo, kad sumažintų įsiskolinimą. Nurodė, kad UAB „Alramsta“ jiems buvo skolinga 103306,00 Lt, todėl tai ir buvo pagrindinė priežastis bendrovės bankrotui, nes jie negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Paaiškino, kad tuo metu buvo krizės laikotarpis visoje Lietuvoje, buvo sumažėję užsakymai. Nurodė, kad su ieškove dirbo daug metų ir apyvarta siekė ne vieną šimtą tūkstančių litų, o cesija buvo pasirašyta norint apsaugoti UAB „Rudvilita“, kad sumažintų įsiskolinimą. Paaiškino, kad kitų kreditorių interesai nebuvo išskirti. Tuo metu, 2009m., buvo atleidžiami UAB „Savasta“ darbuotojai, o likusiems atlyginimai sumažinti trečdaliu. Paaiškino, kad jie bandė išsiieškoti skolą iš UAB Alramsta“ vieni iš pirmųjų kreditorių, buvo paduotas teismui prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų turtui, tačiau sudarius skolos grąžinimo mokėjimo grafiką, jų prašymu laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nes UAB „Alramsta“ trečdali skolos padengė. Nurodė, kad UAB „Savasta“ bankroto metu jie negavo jokių pretenzijų dėl UAB „Rudvilita“ skolos. Skola UAB „Rudvilita“ atsirado nuo 2009 m., tiksliai mėnesio nepamena. Paaiškino, kad UAB „Savasta“ nebetęsė veiklos, nes buvo įsiskolinimai kreditoriams. Bendrovė kvietė akcininkų susirinkimus, buvo priimti nutarimai, susirinkimas įvyko ir prieš bankroto bylos iškėlimą, nematė jie galimybės restruktūrizacijai.

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino analogiškas su ieškinio nesutikimu aplinkybes kaip ir atsakovas T. N.. Papildomai paaiškino, kad jis buvo UAB „Savasta“ akcininkas, tačiau jokių dividendų, ar kitokios naudos iš bendrovės nėra gavęs. Jis yra didžiausias kreditorius UAB „Alramsta“. Nurodė, kad jis tuo metu sudarė perleidimo sutartis su UAB „Betono mozaika“ tikėdamas pagerinti susidariusią situaciją ir sumažinti skolą. Mano, kad įmonės direktorius T. N. padarė viską, kad išgelbėtų bendrovę nuo bankroto, tačiau tuo metu visoje Lietuvoje buvo sunki ekonominė padėtis, jie didelio kapitalo neturėjo, imti kreditų nenorėjo, stengėsi atsiskaitysi su esamais kreditoriais, todėl buvo priimtas sprendimas kelti bendrovei bankroto bylą, kad nedidėtų įsiskolinimai kreditoriams. Paaiškino, kad šiuo metu užsiima marketingu, yra vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius. Keisti bendrovės veiklos jie neturėjo galimybės tuo metuk, nes nebuvo finansų.

Atsakovas E. I. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad jis taip pat buvo UAB „Savasta“ akcininkas. Mano, kad jis visiškai neprisidėjo prie to, kad padarytų finansinę žalą UAB „Rudvilita“. Nurodė, kad jis jokių dividendų ir jokių pajamų iš UAB „Savasta“ negavo, nes visoje Lietuvoje įvyko krizė, UAB „Alramsta“ neatsiskaitė su jų bendrove, todėl jiems teko bankrutuoti, kad nepadidintų bendrovės skolų kreditoriams. Mano, kad keisti veiklos pobūdį tuo metu buvo neparanku, nes nebuvo finansavimo, o kreditų imti nesinorėjo. Jų bendrovė tikėjo, kad UAB „Alrasta“ atsiskaitys ir jie galės toliau vykdyti veiklą, todėl bendrovės veikla buvo pristabdyta. Paaiškino, kad jis dalyvaudavo bendrovės akcininkų susirinkimuose, domėjosi bendrovės veikla. Kiek tuo metu bendrovėje dirbo darbuotojų jis nepamena. UAB „Savasta“ buvo partneriai, o tiksliau klientai su UAB „Betono mozika“, buvo perkami gaminiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-321-867/2014 esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir atsakovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovai T. N., A. B. ir E. I. buvo UAB „Savasta“ akcininkai, turėję po 33 proc. įmonės akcijų, o T. N. 34 proc. įmonės akcijų bei jis buvo įmonės vadovu (98 b.l. I t.). Iš 2009-04-14 sutarties Nr.2009/S-24, 2009-05-25 subrangos sutarties Nr.2009/S-27 ir 2008-07-03 statybos subrangos sutarties Nr.2008/S nustatyta, kad UAB „Savasta“ atstovaujama bendrovės direktoriaus atsakovo T. N. „Rangovo“ ir ieškovės IĮ „Rudvilita“ atstovaujamos įmonės savininko A. R. „Subrangovo“ buvo sudarytos sutartys dėl įvairių darbų atlikimo ir apmokėjimo už jas (17-32 b.l., I t.). Iš Registro centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad IĮ „Rudvilita“ kaip individuali įmonė buvo įregistruota laikotarpiu nuo 2008-03-20 iki 2009-06-08, o 2009-06-08 įregistruota kaip UAB „Rudvilita“ (118-120 b.l. I t.). Iš PVM sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų aktų, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų sudarytų tarp ieškovės ir UAB „Savasta“ nustatyta, kad 2008-2009 metais, ieškovė ir UAB „Savasta“ sudarinėjo sutartis įvairiems darbams atlikti, atlikti darbai buvo fiksuojami atliktų darbų aktais, ieškovė UAB „Savasta“ už atliktus darbus pateikdavo PVM sąskaitas-faktūras dėl apmokėjimo, kurias pasirašydavo ieškovės direktorius A. R. ir UAB „Savasta“ direktorius T. N. (33-69 b.l. I t.). Iš reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr.1, sudarytos 2009-12-15 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Savasta“, atstovaujamos direktoriaus T. N. ir naujojo kreditoriaus UAB „Rudvilita“, atstovaujamos direktoriaus A. R. nustatyta, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius priėmė iš pradinio kreditoriaus visas iš sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „Palangos kempingas“ kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises. Pradinis kreditorius konstatavo, kad sutarties sudarymo dieną skolininko skola pradiniam kreditoriui pagal pradinę sutartį sudaro 35676,71 Lt (77-78 b.l. I t.). Nustatyta, kad 2011-08-30 nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų UAB „Betono mozaika“ ir BUAB „Savasta“ ieškinį atsakovei UAB „Rudvilita“ patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Rudvilita“ įsipareigojo UAB „Betono mozaika“ pravesti 16144,00 Lt skolą. Šalys sutarė, jei mokėjimo dalį - 13000,00 Lt atsakovė sumokės ieškovei sekančią kalendorinę dieną, likusios sumos bendraieškiai nereikalaus (79-80 b.l.I t.). Iš vietinio mokėjimo pavedimo nustatyta, kad 2011-09-06 UAB „Rudvilita“ pravedė UAB „Betono mozaika“ 13000,00 Lt pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-1495-479/2011 (81 b.l.I t.). Iš UAB „Betono mozaika“ įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo nustatyta, kad bendrovė A. B. skyrė nuobaudą-atleidimą iš darbo, už jo padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, veikimą su bendrove netiesiogiai konkuruojančios įmonės naudai ir kt. (82-91 b.l. I t.). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad 2011-06-08 UAB „Savasta“ išregistruota iš juridinių asmenų registro, kaip bankrutavusi įmonė (92-95 b.l. I t.). Iš UAB „Savasta“ 2009 metų metinio pranešimo, pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso nustatyta, kad 2009 metais UAB „Savasta“ jau dirbo nuostolingai, jų nuostoliai už finansinius 2009m. buvo 119981,00Lt (99-104 b.l. I t.). 2014-01-28 raštu administratorė V. L. informavo atsakovų atstovą advokatą A.Stonkų, kad bendrovės vadovai dėjo visas pastangas, kad išieškoti šiuos įsiskolinimus. UAB „Savasta“ iniciavo UAB „Alramsta“ bankroto proceso pradžią, tačiau atgauti lėšų nebuvo (143-144 b.l. I t.). Nustatyta, kad 2010-04-19 UAB „Savasta“ įvyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi trys akcininkai-atsakovai, jie nutarė bendrovės 2009 m. nuostolius padengti iš 2007 ir 2008 metų pelno ir atsižvelgiant į bendrovės veiklos rezultatą, finansinę krizę šalyje ir pasaulyje, 2009m. patirtą nuostolį, pristabdyti bendrovės veiklą (47-50 b.l. II t.). 2009-04-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartis patvirtina, kad UAB „Savasta“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alramsta“, ieškovės prašymu UAB „Alramsta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto areštas (52-53 b.l. II t). 2009-09-09 nutartimi Kauno apygardos teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Savasta“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alrasta“ nurodydama, kad 2009-08-26 jau iškelta bankroto byla UAB „Alrasta“ (54 b.l. II t.). Iš pateiktų sutarčių nustatyta, kad UAB „Savasta“ laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. 06 mėn. sudarinėjo subrangos sutartis su įmonėmis dėl įvairių darbų atlikimo (81-168 b.l. II t.). Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-06 nutartis patvirtina, kad UAB „Savasta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žemaitijos sėklos„ (170 b.l. II t.). 2009-05-13 UAB „Savasta“ pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriuo nurodė, kad su UAB „Alramsta“ sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti. Nustatyta, kad UAB „Alramsta“ pagal sudarytą grafiką įsipareigojo UAB „Savasta“ sumokėti 142817,94 Lt sumą iki 2009-12-01 (16-18 b.l. III t.). UAB „Savasta“ prašymu 2009-04-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikintos UAB „Alrasta“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės (19-20 b.l. III t.). Iš civilinės bylos Nr.B2-1236-479/2011 medžiagos nustatyta, kad 2011-01-11 bendrovės vadovas T. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Savasta“ (2-4 b.l.). Iš byloje pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „Savasta“ nuostoliai už 2009 finansinius metus sudarė 119981,00 Lt (8 b.l.). 2011-01-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Savasta“ iškelta bankroto byla (33-34 b.l.). 2011-04-20 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „Savasta“ kreditorius. Ieškovės UAB „Rudvilita“ kreditorių sąrašuose nėra (46-47 b.l.). 2011-11-08 Klaipėdos apygardos teisme priimtas sprendimas pripažinti, kad likviduojamos UAB „Savasta“ veikla pasibaigė (83-84 b.l.).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl UAB „Savasta“ akcininkų ir vadovo veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriui atlyginimo, svarbu išaiškinti, ar akcininkų ir vadovo elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių atsakomybę, pažymėta, kad pagal LR CK 2.50str. 3d. juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t.y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. LR CK 2.50str. 3d. taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Pagal LR CK 2.50str. 3d. normą ši prievolė atsiranda savarankišku įstatyminiu pagrindu – dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Ieškovas atsakovų atsakomybę, grindžia aplinkybe, kad UAB „Savasta“ 2009m. būnant nemokiai atsakovai neatliko LR įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pareigos, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sudarinėjo sutartis su ieškove.

Kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka LR CK 6.263str. 1d. įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Pagal LR įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t.y. įmonei tapus nemokiai. Pagal LR įmonių bankroto 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-24 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Savasta“. Nors ieškovas teigia, kad jau 2009m. įmonė buvo nemoki ir įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Ieškovas nurodo, kad įmonė sudarydama balansą už 2009m. jau žinojo, kad yra nemoki, tačiau vis vien sudarinėjo sutartis su ieškovu dėl subrangos darbų atlikimo.

Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama LR įmonių bankroto 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.

Teismas pažymi, kad vien iš balanse nurodytos įsipareigojimų sumos nėra galimybės nustatyti, kokią įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, todėl ieškovas ieškinyje nepagrįstai UAB „Savasta“ nemokumą grindžia 2009m. finansinių metų balansu. Ieškovas teigia, kad atsakovai dar iki 2009m. balanso sudarymo žinojo apie įmonės finansinę padėtį, jos sunkumus, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2010-04-19 sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame patvirtino 2007-2009 metų finansinę atskaitomybę, patvirtino 2009metų veiklos pelno-nuostolio paskirstymą ir aptarė 2010 metų veiklos strategiją. Akcininkai nutarė, kad 2009m. patirtus nuostolius padengs iš 2007-ir 2008 metų pelno, ir pavedė įmonės vadovui imtis veiksmų dėl bendrovės veiklos sustabdymo 1 metų laikotarpiui (71-73 b.l. II t.). Pagal UAB ,,Savasta“ 2009-12-31 balansą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, įmonė turėjo 136381,00 Lt vertės turto (ilgalaikis turtas sudarė 10519,00 Lt, trumpalaikis – 125862,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 128398,00 Lt (103 b.l. II t.). Skaičiuojant aritmetiškai, per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma beveik viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, tačiau teismas pažymi, kad, kaip minėta, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovų pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado dar 2009m., turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl atsakovų pradelstų įsipareigojimų 2009m., be to atmeta ieškovo teiginius dėl įmonės nemokumo 2009m. ir atsakovų LR įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos netinkamo atlikimo.

Ieškovas atsakovų atsakomybę taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovai žinodami apie sunkią UAB „Savasta“ kritinę finansinę padėtį ir jos nemokumą nepriėmė jokių sprendimų situacijai UAB „Savasta“ sureguliuoti, todėl ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Šis ieškovų teiginys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių, kad atgautų skolą iš debitoriaus UAB „Alramsta“. Nustatyta, kad 2009 metais pagrindinis UAB „Savasta“ debitorius buvo UAB „Alramsta“, jos skola sudarė 103306,00 Lt. Nustatyta, kad atsakovas T. N., būdamas bendrovės vadovas jau 2009-04-14 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alramsta“, jų prašymu UAB „Alramsta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto areštas (52-53 b.l. II t). Iš byloje esančių duomenų ir atsakovų paaiškinimų galima spręsti, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo ženkliai prastėti 2009m. bėgyje, ji pablogėjo būtent todėl, kad su ja neatsiskaitė UAB „Alramsta“. Nustatyta, kad būtent atsakovai visais būdais bandė sumažinti įsiskolinimą ieškovei, tą patvirtina 2010 metais tarp UAB „Betono mozaika“ ir atsakovo A. B. sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys (84-91 b.l. I t.), ir perleidimo (cesijos) sutartis Nr.1, sudaryta 2009-12-15 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Savasta“, atstovaujamos direktoriaus T. N. ir naujojo kreditoriaus UAB „Rudvilita“, atstovaujamos direktoriaus A. R., kuria pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius priėmė iš pradinio kreditoriaus visas iš sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „Palangos kempingas“ kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises. Pradinis kreditorius konstatavo, kad sutarties sudarymo dieną skolininko skola pradiniam kreditoriui pagal pradinę sutartį sudaro 35676,71 Lt (77-78 b.l. I t.). Atsižvelgiant į visa tai akivaizdu, kad UAB „Savasta“ nesiekė išvengti įsipareigojimų ieškovui vykdymo, priešingai – siekė juos padengti. UAB „Savasta“ akcininkai nauja veikla užsiimti nematė galimybės, nes tam kad pakeisti veiklos pobūdį reikalingos investicijos, o jie, kaip patvirtino atsakovai, siekė padengti įsiskolinimus kreditoriams, nedidindami įsipareigojimų ir lėšų neturėjo.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad atsakovai neigiamais veiksmais prisidėjo prie įmonės nemokumo arba, žinodami ar privalėdami žinoti apie įmonės nemokumą ir dėl to vadovui kilusią pareigą inicijuoti bankroto bylą, nepagrįstai šios pareigos nevykdė ir tokiu būdu prisidėjo prie žalos kreditoriams atsiradimo (CPK 12, 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, t.y. nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, tenkinti ieškinį nėra pagrindo, nes darytina išvada, kad įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, ir šiuo atveju nėra atsakovų neteisėtų veiksmų – privalomos atsakomybės sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2008m. pradžios iki 2009m. rugsėjo mėn., teikė ieškovui subrangovo paslaugas, todėl, teismo vertinimu, ieškovas kaip patyręs verslo subjektas, žinojęs apie UAB „Savasta“ atsiskaitymų pagal sutartis vėlavimą, tačiau ir toliau teikęs paslaugas, prisiėmė riziką, susijusią su tinkamu sutarčių įvykdymu.

Atmetus ieškinį, remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.2, 8.3, 8.17, 8.18 punktais iš ieškovo UAB „Rudvilita“ atsakovams T. N., A. B. ir E. I. priteistinos po 1815,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat 36,05Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96, 98 str.).

Pagal LR CPK 150str. 2d. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2014-01-09 nutartimi (126 b.l. I t.), sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK259str, 263str., 265str., 268–270str., 279str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams T. N., a.k(duomenys neskelbtini) A. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. I., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Rudvilita“ (į.k. 301628712) po 1815,00 Lt (525,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš UAB „Rudvilita“, į.k.301628712, 36,05Lt (10,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Informuoti ieškovę, kad išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus 2014-01-19 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (turto arešto akto numeris 2014001591).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr.B2-1236-479/2011.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė