Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimo A.R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A.R., dirbančiam UAB „Ralija" direktoriumi, už tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. gruodžio 14 d. šios Bendrovės darbuotojams H.S., T.G. buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose (nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2006 m. gruodžio 14 d. H.S. buvo išmokėta 425 Lt; T.G. nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d. -1200 Lt). Konstatuota, kad tuo A.R. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4,7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A.R. pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, 2007 m. birželio 29 d. nutarimu šią bylą nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminams (b.l.110-111).

Vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas nurodė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos; jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Nustatė, kad remiantis bylos duomenimis, vėliausias neapskaitytų pinigų mokėjimo epizodas galėjo būti padarytas 2006 m. gruodžio 14 d., išmokant pinigus H.S. (b.l. 2), todėl administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2007 m. birželio 14 d. Teismas, konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminams suėjus ir jų nepratęsus, A.R. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 35,282-284,286-288 straipsniai).

III.

Apelianto nuomone, teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nesivadovavo įstatymu. Pažymima, jog ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra sunkus, pakertantis sveikos konkurencijos pamatus, nes įmonės, kurios praktikuoja darbo užmokesčio "vokelyje" mokėjimą, yra žymiai geresnėje padėtyje nei jų konkurentai, dirbantys skaidriai ir teisėtai. Mokant darbo užmokestis iš lėšų, neapskaitytų buhalterinės apskaitos dokumentuose, siekiama apgauti valstybę ir visuomenę, taip pat ir darbuotojus, nes jiems susirgus ar gavus traumą, valstybė moka socialines pašalpas tik nuo oficialaus darbo užmokesčio.

Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neužtikrino pažeidimą padariusio asmens veikos tinkamo įvertinimo ir kad būtų užkirstas kelias tęsti neteisėtą veiką. Pažymėjo, kad teismas turėjo galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą (byla teismui išsiųsta 2007 m. balandžio 25 d.), tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis numato administracinės nuobaudos paskyrimą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185(2), 193(2), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11) straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika - darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (pvz., 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo kiekvieno konkretaus fakto, kada darbuotojui buvo išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus. Pagal Vilniaus apskrities VMI surinktą medžiagą, T.G. neįtrauktas į apskaitos dokumentus darbo užmokestis buvo mokėtas nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d., H.S. 2006 m. spalio 11 d. iki 2006 m. gruodžio 14 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl galimai padarytų pažeidimų buvo surašytas 2007 m. balandžio 19 d., t.y. kai kuriais atvejais buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo tos dienos, kai buvo galimai išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Vilniaus rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, nutarime teisingai nurodė, kad vėliausias neapskaitytų pinigų mokėjimo epizodas galėjo būti padarytas 2006 m. gruodžio 14 d. išmokant pinigus H.S. Taigi, skaičiuojant nuo šios datos, administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2007 m. birželio 15 d.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad skundžiamo teismo nutarimo priėmimo dieną (2007 m. birželio 29 d.) buvo suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 29 d. nutarime iš esmės teisingai nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminui pasibaigus, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 7 punktas, 287 straipsnio 2 dalis).

ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinį sprendimą dėl termino pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Taip pat yra nurodęs, kad procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (Administracinių teismų praktika Nr.7, 275 psl.). Vilniaus rajono apylinkės teismui priimant 2007 m. birželio 29 d. nutarimą administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs. Byloje nėra duomenų, kad teismas svarstė administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo klausimą, nors iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities VMI 2007 m. balandžio 25 d. lydraščiu persiųsdama bylą teismui atkreipė dėmesį, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai baigiasi 2007 m. birželio 14 d. (b.l.1). Nespręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimo ir nepriimdamas procesinio sprendimo per terminą, numatytą administracinei nuobaudai skirti, teismas pažeidė procesinį įstatymą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija turi būti aktyvi ir siekti ATPK 1 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities VMI buvo aktyvi, domėjosi bylos eiga ir , matydama, kad byla nepaskirta nagrinėti iki įstatymu numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino, teikė teismui prašymą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei ATPK normos nenumato, kad šį terminą būtų galima atnaujinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus apskrities VMI apeliacinį skundą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Toks grąžinimas būtų beprasmis, nes pagal ATPK 250 straipsnio 7 punkto nuostatas pradėtoji administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio įstatymo 35 straipsnyje numatyti terminai.

Remiantis išdėstytais argumentais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.