Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose, bei nubaustas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš V. D. priteista 2 751 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), B. D. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kerštaudamas dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, pykdamas, jog motina pranešė apie jo iš parduotuvės padarytą skalbimo miltelių vagystę, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius savo motinai B. D. į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, padarydamas kairio žasto, kairės pėdos, dešinės šlaunies kraujosruvas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; galvos buką traumą – poodines veidinės dalies: kairės akies vokų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos ir smegeninės dalies kraujosruvas, kraujo išsiliejimą tarp galvos smegenų dangalų, po dangalais, galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to įvyko galvos smegenų pabrinkimas, koma, ir, nepaisant intensyvaus gydymo, 2009 m. rugpjūčio 31 d., 6 val., nukentėjusioji ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. D. tyčia dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo nužudė savo motiną B. D.

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė, jog jis anksčiau neteistas, dėl motinos nužudymo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji V. V. prašė sušvelninti bausmę. Apeliantas pats augo vaikų namuose, todėl žino, ką reiškia vaikui augti be tėvo, ir nenori, kad jo dešimtmetis sūnus taip augtų. Be to, apelianto tėvas yra invalidas, visiškai nevaikšto, ir jį prižiūrėti vienai seseriai yra labai sunku. Nuteistasis nepripažįsta motinai sudavęs smūgius keršydamas, jog ši pasakė pardavėjai apie jo pavogtus skalbimo miltelius. Jis norėjo motiną tik sudrausminti, kad neduotų sesers vaikams alkoholio ir cigarečių.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nesant jo veikoje kvalifikuojamojo požymio, jog motiną nužudė dėl jos piliečio pareigų vykdymo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. D. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, teisingai kvalifikavo veiką ir paskyrė tinkamą bausmę.

Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta.

Nuteistasis ginčija ne visą nuosprendį, bet nužudymo kvalifikuojamąjį požymį – nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymą ir bausmę, todėl remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia motinai sudavęs smūgius ne keršydamas, kad ši pasakė pardavėjai apie jo pavogtus skalbimo miltelius, bet norėdamas ją sudrausminti, jog neduotų sesers vaikams alkoholio ir cigarečių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokį skundo teiginį kaip neatitinkantį nustatytų bylos aplinkybių.

Piliečio pareigų vykdymu laikytini asmens veiksmai tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Šis kvalifikuojamasis požymis atsiranda tada, kai žmogus nužudomas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nužudymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nužudoma siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymas.

Nuteistasis pirmosios instancijos teisme pats patvirtino motiną mušęs todėl, kad ši jam melavo, įskundė jį pardavėjai dėl miltelių vagystės iš parduotuvės. Apeliantas pripažino prieš dešimt dienų iki įvykio iš parduotuvės pavogęs kartoninę dėžutę skalbimo miltelių.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. teigė nepriekaištavęs motinai, jog ši jį įskundė dėl vagystės, ir mušė, nes ji melavo neduodanti sesers vaikams cigarečių bei alkoholio (t. 1, b. l. 103-106, 113-115, 117-119), tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik jo paties pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, bet ir liudytojų D. V. bei S. S. teisme duoti parodymai.

Liudytoja D. V. teisme parodė įvykio metu buvusi kieme, tačiau girdėjusi, kaip name tarp Vytauto ir jo motinos prasidėjo muštynės. Vytautas reikalavo iš motinos grąžinti skalbimo miltelius. Jis buvo supykęs, kad motina pasakė pardavėjai, jog jis pavogė iš parduotuvės tuos miltelius.

Tokius parodymus liudytoja D. V. davė ir akistatos su nuteistuoju V. D. metu (t. 1, b. l. 110-111).

Liudytojas S. S. teisme irgi parodė, kad atėjusi sumušta B. D. pasakė, jog sūnus sumušė dėl jo pavogtų skalbimo miltelių.

Vertindamas nuteistojo parodymus, teismas pagrįstai rėmėsi ne ikiteisminio tyrimo metu, bet teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nes jie sutampa su liudytojų D. V. ir S. S. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti.

Beje, nukentėjusioji V. V. teisme parodė, kad brolis meluoja teigdamas, jog motina jos vaikams duodavo alkoholio ir cigarečių.

Išdėstyti paties apelianto parodymai kartu su jau aptartais įrodymais neginčijamai įrodo, kad V. D. motiną sumušė ir tai pasibaigė jos mirtimi, kadangi ji pranešė pardavėjai apie sūnaus padarytą skalbimo miltelių vagystę, t. y. B. D. nužudyta kerštaujant dėl jos įvykdytos piliečio pareigos.

Dėl to apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, jog V. D. dėl menkavertės dingsties padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius –motinos mirtį; įvertino kaltininko asmenybę, kad jis nusikalto turėdamas administracinę nuobaudą, tiesa, už kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 1, b. l. 144), oficialiai niekur nedirbo, Zarasų r. savivaldybės administracijos Imbrado seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 150); pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog apeliantas nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kita vertus, teismas atsižvelgė, kad nuteistasis anksčiau neteistas; nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos V. D. apeliaciniame skunde ir kurias įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji V. V. teisme prašė neskirti jam griežtos bausmės, įvertinus nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį ir bylos aplinkybes, nėra pakankamas motyvas švelninti bausmę.

Byloje nėra duomenų apie nuteistojo tėvo sveikatos būklę, be to, nėra jokių duomenų, kad iki nusikaltimo padarymo apeliantas būtų bendravęs su tėvu ir prisidėjęs prie jo priežiūros. Taip pat nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bendravo su savo sūnumi ir padėjo jį išlaikyti. Dėl to nėra pagrindo atsižvelgti į tokius apeliacinio skundo argumentus.

Už motinos B. D. nužudymą nuteistajam paskirta vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), nėra per griežta ir yra teisinga. Paskirta bausmė neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005, 2K-201/2007, 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.).

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.