Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis yra A. G. Į 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdį A. G. atvyko būdamas neblaivus, nustatytas 3,15 promilės girtumas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, už trukdymą teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, jam paskirta 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda. 2016 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas, gavęs nukentėjusiojo A. G. skundą dėl baudos panaikinimo, jį atmetė. Nurodė, kad raminamųjų preparatų, net ir itin didelio jų kiekio, vartojimas asmeniui objektyviai negali sukelti sunkaus girtumo laipsnio, todėl A. G. versija, jog buvo vartotas ne alkoholis, o raminamieji lašai, vertintina tiesiog siekiu išvengti teisinių pasekmių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 163 str. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nukentėjusysis A. G. prašo panaikinti jam skirtą 5 MGL dydžio baudą. Skunde nurodo, jog jis neturėjo jokio tikslo trukdyti nagrinėti baudžiamąją bylą, tiesiog dėl nerimo, atsiradusio dėl per ilgai besitęsiančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, taip pat dėl to, jog vis dar jaučia neigiamas jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo pasekmes – neteko priekinių dantų, neapdairiai išgėrė didelį kiekį raminamųjų lašų. Neigia vartojęs alkoholį, ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog jis nesugebėjo duoti parodymų, neatitinka tikrovės. Taip pat tvirtina, kad po nutraukto teismo posėdžio nuvyko pas šeimos gydytoją, tačiau jo nerado, o kitą dieną jau jautėsi gerai, todėl į medikus nebesikreipė. Tuo atveju, jei teismas vis tik pripažintų, jog jis yra baustinas, prašo skirti ne baudą, o įspėjimą. Skundas netenkinamas. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą BPK X dalyje nustatyta tvarka, patikrina tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties paskirti nuobaudą nukentėjusiajam A. G. bei 2016 m. spalio 26 d. nutarties netenkinti jo skundo teisėtumą ir pagrįstumą.BPK 163 str. 1 d. nustatyta, kad <...> bet koks asmuo, <...> trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Pagal Lietuvių kalbos žodyną (prieiga internete www.lkz.lt) trukdyti reiškia daryti kliūtis, kliudyti, gaišinti ir pan.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kilus pagrįstiems įtarimams, kad nukentėjusysis A. G. į teismo posėdį, vykusį Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. liepos 14 d., atvyko būdamas neblaivus, alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 3,15 promilės girtumo laipsnis (b. l. 3). Aukštesniojo teismo vertinimu, A. G. skundo argumentas, kad jo neblaivumą įtakojo ne alkoholis, o išgertas didelis raminamųjų lašiukų kiekis, yra visiškai neįtikinamas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir labai didelio kiekio raminamųjų preparatų vartojimas asmeniui objektyviai negali sukelti sunkaus girtumo laipsnio. Kita vertus, jei raminamieji lašiukai sukeltų tokį poveikį sveikatai, iškiltų pagrįstų abejonių dėl tokių vaistų tinkamumo naudoti medicinos srityje apskritai.Išvadą, kad A. G., posėdžio metu buvo neblaivus sustiprina ir tai, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių apie jo sveikatos būklės pablogėjimą posėdžio dieną, todėl jo skundo argumentai, kad jis po posėdžio vyko pas šeimos gydytoją, tačiau jo nerado, o kitą dieną jau jautėsi gerai, todėl niekur nebesikreipė, vertintini tiesiog deklaratyviais. Nėra abejonių, jog A. G. žino, kaip veikia medicininė sistema, todėl kyla pagrįstų abejonių, kodėl šioje situacijoje, neradus šeimos gydytojo, jis tiesiog nesikreipė dėl būtinosios skubios medicininės pagalbos suteikimo.A. G. skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog jis nesugebėjo duoti parodymų, neatitinka tikrovės, tačiau atsižvelgus į skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad nuo nukentėjusiojo A. G. sklido alkoholio kvapas, jog buvo akivaizdžiai neblaivus, bei įvertinus tai, jog buvo nustatytas sunkus, net 3,15 promilių girtumas, nekyla jokių abejonių, jog teismo posėdžio metu A. G. nesugebėjo duoti parodymų. Kita vertus, tokią išvadą pagrindžia ir teismo posėdžio metu darytas garso įrašas, kuris leidžia kategoriškai tvirtinti, kad A. G. išties buvo neblaivus, kadangi akivaizdžiai girdėti nerišli, užsitęsusi jo kalba, bei kitų teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų reiškiamos abejonės dėl jo blaivumo. Galiausia, A. G., tuo atveju jei teismas vis dėlto nuspręstų, jog jis yra baustinas, prašo skirti ne baudą, o įspėjimą, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 163 str., griežtai numatyta, jog bet koks asmuo, kuris trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, baudžiamas arba bauda iki 30 MGL, arba areštu iki vieno mėnesio, todėl nesant kitų alternatyvų, nukentėjusiajam A. G. pagrįstai skirta švelnesnė prievartos priemonė – bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam.Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad bauda nukentėjusiajam A. G. skirta visiškai pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.