- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- N1-78-948/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48385-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Kaltinamasis
- V. N., G. Š., T. V.
- Civilinis ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- I. S., D. Š.
dalyvaujant prokurorei D. Š., kaltinamojo V. N. gynėjai advokatei N. P., kaltinamojo G. Š. gynėjui advokataui J. P., kaltinamojo T. V. gynėjui advokatui J. A. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. N., jo atstovui advokatui L. Z., nepilnamečio kaltinamojo G. Š. įstatyminiams atstovams ir civiliams atsakovams I. S. ir D. Š., Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei V. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, 2015-07-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymą, susitaikius (LR BPK 212 str. 5 p.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01),
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r., nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, dirbantis D. K. IĮ vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01),
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01),
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. ir V. N., 2016-10-13, apie 9 val., Biržų m., Vytauto g., ties „Norfos“ parduotuve, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto metu, V. N. tyčia kumščiu sudavus R. N. ne mažiau 3 smūgius į galvą, T. V. sudavus R. N. kumščiu ne mažiau 4 smūgius į galvą, bendrais smurtiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. N. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinėje smilkininėje srityje, t. y. nežymiai sutrikdydami jam sveikatą ir sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).
Be to, G. Š. buvo kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) dėl to, kad jis 2016-10-13, apie 9 val., Biržų m., Vytauto g., ties „Norfos“ parduotuve, veikdamas bendrininkų grupėje su V. N. ir T. V., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto metu, V. N. tyčia kumščiu sudavus R. N. ne mažiau 3 smūgius į galvą, T. V. sudavus R. N. kumščiu ne mažiau 4 smūgius į galvą, G. Š. įspirdamas R. N. į dešinės kojos šlaunį bei suduodamas kumščiu nenustatytą smūgių skaičių į galvą, sugriebdamas R. N. už drabužių ir jį laikydamas, bendrais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. N. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinėje smilkininėje srityje, t. y. nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą ir sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad su draugais G. Š., D. K., V. N. važiavo autobusu į Biržų m. Bevažiuojant tarp R. N. ir V. N. prasidėjo žodinis konfliktas. Išlipus autobusų stotyje, V. N. toliau žodžiais konfliktavo su R. N.. Priėjo prie R. N. paklausti, kas jam nepatinka. R. N. jį pastūmė, tada pastūmė R. N. atgal. R. N. trenkė jam į galvos sritį. Trenkė R. N. atgal. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 49-50), parodė, kad R. N. pirmas sudavė kumščiu. Tai sakė policijoje, bet tyrėja to neužrašė. Trenkė R. N. kairės rankos kumščiu keturis kartus – du kartus į galvą ar kaklą ir du kartus į šonkaulius, į krūtinės vietą. Nukentėjusiojo nespardė. Ką darė kiti, nematė, nes R. N., prasidėjus konfliktui, užtempė ant galvos striukę. Kai nusimovė striukę, G. Š. stovėjo ten, kur stovėjęs, tik V. N. buvo pribėgęs. Po jo smūgių kraujas R. N. pasirodęs nebuvo. D. K. stovėjo prie „Norfos“ ir nieko nedarė. Iki šio įvykio beveik 2 metus dirbo prie statybų Norvegijoje pas vieną iš savo brolių. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi dėl savo poelgio. Gali šiandien atlyginti nukentėjusiajam 300 eurų žalą. Gyvena su drauge pas uošvius. Draugė laukiasi kūdikio. Planuoja susituokti ir važiuoti dirbti į Norvegiją. Pragyvena iš santaupų, parsivežtų iš Norvegijos.
Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad su G. Š. ir T. V. važiavo į miestą. Autobuse šalia jų sėdėjo R. N.. Su R. N. pradėjo konfliktuoti. Pirmas paklausė nukentėjusiojo, ko žiūri, o šis atsakė įžeidžiančiai. Atvažiavę į miestą, jis, T. V., G. Š. ir D. K. išlipo ir ėjo link Maximos valgyklos. Ėjo iš paskos dviese su R. N. ir konfliktavo žodžiais. T. V. priėjęs paklausė R. N., kas jam nepatinka. R. N. pastūmė T. V. ir trenkė, ar pataikė, nematė. R. N. užtempė T. V. ant galvos striukę. Kai T. V. priėjo prie R. N., jis su G. Š. stovėjo atokiau. Pribėgo, kai R. N. užmovė striukę T. V.. Pribėgo ir trenkė R. N. kumščiu į pakaušį. Matė, kad nukentėjusiajam bėga kraujas iš galvos. Nežino, kuris prakirto nukentėjusiajam galvą. Kur tuo metu buvo G. Š., nematė. Nematė, kad kas nors spardytų nukentėjusįjį. Jam pačiam nuo R. N. taip pat teko smūgiai į galvos sritį, sužalojimų nebuvo. Nepripažįsta 3000 eurų civilinio ieškinio, nes per didelis. Gyvena pas globėją. Anksčiau dirbdavo užsienyje. Jei galėtų, po bylos važiuotų į Angliją dirbti.
Kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad iš ryto jis, V. N., T. V. ir D. K. važiavo į miestą pavalgyti. R. N. su V. N. autobuse apsižodžiavo. Išlipus iš autobuso, T. V. priėjo prie R. N., pastūmė, paskui trenkė ir jie susimušė. Stovėjo kartu su D. K.. Kai T. V. užmovė ant galvos striukę, buvo trumpam pribėgęs ir pabandė atitraukti R. N., paėmęs už striukės - iš nugaros pusės suėmė R. N. už striukės. Matė, kad R. N. bėgo kraujas. Nematė, kad R. N. kas nors būtų spyręs, pats irgi nespyrė. T. V. galėjo suduoti R. N. kumščiu keturis smūgius. Į kur sudavė, tiksliai nematė. Matė, kad V. N. sudavė R. N., tačiau kiek kartų, nežino. R. N. sudavė smūgius T. V. ir V. N.. R. N. smūgių nesudavė, nespyrė.
Nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2016-10-13, apie 8.20 val. įlipo į autobusą važiuojantį į Biržus, važiavo į mokyklą. Medeikių kaime į autobusą įlipo T. V., V. N., D. K., G. Š.. V. N. jį užkabino, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir tęsėsi iki pat Biržų. Išlipus toliau vyko žodinis konfliktas. Kartu su juo ėjo A. K., T. S., L. K., E. K.. Konfliktą visi matė. Prie jo priėjo T. V., susistumdė ir T. V. sudavė į galvą. Pribėgo V. N., vėliau pribėgo G. Š. ir mušėsi su trimis. Pajuto smūgį į koją ir stiprų smūgį į galvą. Pradėjo bėgti kraujas. Moterys pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją ir vaikinai pabėgo. Buvo prakirsta galva, ant kojos buvo mėlynė, pamušta akis. Gydytojai susiuvo žaizdą galvoje ir paleido. T. V. pradžioje buvo užmovęs striukę ant galvos, o paskui jis išsilaisvino. T. V. trenkė atgal gindamasis. Po T. V. smūgio pradėjo bėgti kraujas. Nematė, kas spyrė į koją, nes prieš tai buvo stiprus smūgis į galvą. Po spyrio į koją buvo suklupęs. Negali pasakyti, kas spyrė į koją, ar V. N., ar T. V.. Galvą prakirto T. V.. G. Š. pribėgo ir trenkė į galvą, kai V. N. ir T. V. jau mušėsi. Kad G. Š. būtų sugriebęs jam už striukės, nežino. Mušė visi trys sustoję ratu. Gavo smūgį į šoninę dešinės šlaunies dalį. Su V. N. anksčiau turėjo konfliktą, su G. Š. ir T. V. iki šio įvykio konfliktų nebuvo, jų net nepažinojo. G. Š. pažinojo tik iš matymo, jo vardo ir pavardės nežinojo. Socialinė darbuotoja parodė jo nuotrauką ir tada atpažino. Sumuštos kojos gydytojui neparodė. Į ekspertizę pas medicinos ekspertą nevyko. Siūlus galvoje ištraukė po 7-10 dienų, liko tik randas. Mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centre. Po sumušimo dvi dienas nėjo į mokyklą. Įvykis buvo 2016-10-13. Iš karto po įvykio buvo apklaustas policijoje. G. Š. nurodė tik gruodžio mėnesį vykusioje papildomoje apklausoje, nes nežinojo nei jo pavardės, nei vardo. Pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palaiko pilnai. Liko neatlyginta 2600 eurų. Buvo sutrikdyta sveikata, prakirsta galva, sukeltas skausmas, buvo pažemintas aplinkinių akivaizdoje.
Liudytojas A. K. parodė, kad važiuojant autobusu, G. Š., T. V. ir V. N. pradėjo ginčytis su R. N.. Atvažiavus į Biržus, jie pradėjo muštis. Muštynių pradžios nematė. Pamatė, kaip T. V. mušasi su R. N.. V. N. ir G. Š. stovėjo šalia. Nematė, kad R. N. būtų spardę. Nematė, kad R. N. būtų nugriuvęs. R. N. buvo prakirsta galva. R. N. smūgius sudavė T. V.. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 78-79), juos patvirtino, nes po įvykio geriau viską prisiminė. G. Š. R. N. netrenkė.
Liudytojas T. S. parodė, kad iš ryto važiavo autobusu į mokyklą. Autobuse kilo žodinis kivirčas tarp R. N. ir V. N.. Atvažiavę išlipo iš autobuso, ėjo į mokyklą. Ėjo su draugu A. K.. R. N. ėjo už jų. Nematė, kas pradėjo stumdytis. Atsisukęs pamatė, kad mušasi keturiese - R. N. su V. N., T. V., G. Š.. Nematė, kas kam konkrečiai sudavė, ar kad būtų kas spyrę, ar kad būtų nugriuvę. R. N. buvo prakirsta galva.
Liudytoja J. N. parodė, kad nukentėjusysis jos sūnus. Nuvažiavus į mokyklą paimti sūnaus po pamokų, pamatė, kad visas jo veidas buvo raudonas, pamuštas, kraujuotas. Sūnus pasakė, kad jį mušė tie patys, kur anksčiau, kad vienas iš jų V. N., mušė dėl to, kad anksčiau buvo parašęs pareiškimą dėl sumušimo. Nuvažiavo į polikliniką, ten sūnui susiuvo žaizdą galvoje, paskui nuvyko į policiją. Sūnui medicininė ekspertizė nebuvo atlikta. Sūnus dvi dienas nėjo į mokyklą. Ant veido buvo mėlynių, bet pati akis nebuvo sužalota. Mėlynės išryškėjo palaipsniui, gal per savaitę. Sūnus sakė, kad yra mėlynė ant kojos, ant šlaunies. Sakė, kad kažkas spyrė, bet nematė, kas. Buvo pas gydytoją kabinete, kai apžiūrėjo sūnų. Sūnus parodė tik prakirstą galvą. Sūnus pažino tik V. N., dėl to iš pradžių jį vieną ir įvardijo. Kitų vaikinų pavardžių iš karto po įvykio nežinojo.
Liudytoja G. V. parodė, kad paties įvykio nematė. Gyvena kartu su T. V., laukiasi nuo jo kūdikio. T. V. anksčiau dirbo užsienyje, o dabar jau pusė metų dėl iškeltos bylos nedirba. Pragyvena iš santaupų, padeda brolis.
Iš 2016-10-13 J. N. Protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016-10-13, apie 9.00 val. jos nepilnametį sūnų R. N., išlipusį iš autobuso, netoli autobusų stoties sumušė trys jaunuoliai (t. 1, b. l. 10).
T. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b. l. 79-86).
V. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b. l. 12-17).
Akistatos metu G. Š. netvirtino R. N. parodymų, parodydamas, kad kumščiu R. N. nesudavė, tik bandė R. N. atitraukti nuo T. V., kad jie daugiau nebesimuštų (t. 1. b. l. 118-119).
(duomenys neskelbtini)technologijų ir verslo mokymo centro išduotoje charakteristikoje G. Š. charakterizuojamas patenkinamai: mokosi nuo 2016-09-01 apdailininko specialybės. Mokosi patenkinamai. 2016-12-16 už pamokų nelankymą buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, skirtas papeikimas (t. 1., b. l. 142).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodoma, kad tėvų - I. S. ir D. Š. šeima nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Motina yra bedarbė, registruojasi darbo biržoje, tėvas išvyksta dirbti į Norvegiją (t. 1., b. l. 146-147).
Parodymo atpažinti metu R. N. atpažino G. Š., V. N.ir T. V., kaip jį sumušusius asmenis (t. 1., b. l. 53-58).
Nukentėjusysis R. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą Biržų m., Vytauto gatvėje, prie parduotuvės "Norfa", esančios Vytauto - Basanavičiaus gatvių kampe (t. 1., b. l. 48-52).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. N.nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešinėje smilkininėje srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje iki nukentėjusiojo apžiūros gydymo įstaigoje pradžios 2016-10-13, 11.30 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 20).
R. N. pareiškė civilinį ieškinį 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b. l. 62-63).
(duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro pateiktoje charakteristikoje R. N. charakterizuojamas teigiamai: elgesys pamokų metu teigiamas, nusiskundimų nėra. Grupėje su niekuo nekonfliktuoja. Mokytojai jo elgesiu taip pat nesiskundžia. Mokosi gerai, vidurkis 7,68 balo. Grupėje, moksleivių tarpe aktyvus, draugiškas (t. 1., b.l. 23).
Kaltinamieji V. N. ir T. V. kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamieji pripažįsta, kad dalyvavo abipusėse muštynėse su nukentėjusiuoju, kad sudavė smūgius kumščiu, tačiau neigia spardę nukentėjusįjį, taip pat parodė, kad G. Š. muštynėse nedalyvavo, jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Taigi šie kaltinamieji neneigia naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau neprisipažįsta spardę nukentėjusįjį, taip pat nematė, kad G. Š. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Tokių nuoseklių parodymų kaltinamieji laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kaltinamasis G. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu neprisipažino.
Patikimų duomenų, kad nukentėjusiajam buvo įspirta į dešinės kojos šlaunį, byloje nėra, paties smūgio nei kaltinamieji nei liudytojai nematė. Nors T. V. posėdžio metu nurodė, kad pats smūgiavo gindamasis, nes R. N. jam pirmasis sudavė kumščiu, tačiau tokie jo parodymai posėdžio metu vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Kaltinamieji veiksmus pradėjo pirmi, rimtos priežasties sužaloti nukentėjusįjį nebuvo; kaltinamųjų veiksmai buvo puolamieji, o nukentėjusiojo ginamieji, be to, kaltinamųjų pusėje buvo du jauni vyrai, o nukentėjusysis vienas, nukentėjusysis jaunuolis patyrė rimtesnius sužalojimus, ką parodo ir specialisto išvada.
Kaltinamieji savo asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju aiškintis pasirinko viešą vietą – ties „Norfos“ parduotuve. Įvykį matė daug žmonių, moterims pagrasinus iškvieti policiją, kaltinamieji pasišalino. Taigi, šiuo atveju LR BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai kilo – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, nukentėjusiajam R. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (LAT nutartis Nr. 2K-340/2013). Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo bendrais veiksmais, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be to, dėl menkavertės dingsties, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų T. V. ir V. N. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta.
G. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.
LR BK 2 str. 4 d., reglamentuojančioje pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas, įtvirtinta nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Kaltinamasis G. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino - kategoriškai neigė atlikęs smurtinius veiksmus R. N. atžvilgiu. G. Š. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Be nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, jog G. Š. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – smūgiavo jam kumščiu ar spyrė. Nors liudytojas T. S. posėdžio metu parodė, kad atsisukęs pamatė, kad mušėsi keturiese, tačiau nematė, kas kam konkrečiai sudavė, nematė, kad būtų kam spyrę ir kad būtų nugriuvę. Minėtas liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ties „Norfos“ parduotuve pamatė, kad R. N. stumdosi su trimis vaikinais, kaip mušė R. N., ar kas nors jam spyrė, nematė (t. 1, b. l. 105). Liudytojas A. K. parodė, kad T. V. ir V. N. kumščiais mušė R. N. per galvą, o G. Š. R. N. laikė už nugaros paėmęs už striukės. Kad G. Š. būtų trenkęs R. N. kumščiu, ar kad kas būtų spyrę R. N., nematė. Šie liudytojo parodymai patvirtina kaltinamojo G. Š. parodymus, kad jis buvo suėmęs R. N. iš nugaros už striukės, bandydamas atitraukti ir taip išskirti besimušančius asmenis.
Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos ir vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad G. Š. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl G. Š. dėl kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismas, apklausęs kaltinamuosius ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog T. V. ir V. N., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto metu, V. N. tyčia kumščiu sudavus R. N. ne mažiau 3 smūgius į galvą, T. V. sudavus R. N. kumščiu ne mažiau 4 smūgius į galvą, bendrais smurtiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. N. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinėje smilkininėje srityje, t. y. nežymiai sutrikdydami jam sveikatą ir sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino dalį padarytos neturtinės žalos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nors dėl kaltinime nurodytų veikų jis pripažino savo kaltę iš dalies, nepripažino kaltės dėl spyrio nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį, tačiau teismui šią aplinkybę iš kaltinimo pašalinus kaip neįrodytą, laikytina, kad kaltinamasis prisipažino visiškai.
Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti jo ginamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko.
Teismas sprendžia, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. sąlygų, nes kaltinamasis T. V. 2015-07-13 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymą, susitaikius (LR BPK 212 str. 5 p., t.y. nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (LR BK 38 str. 2 d.).
Skiriant bausmę kaltinamajam T. V., atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 33), nedirbantis, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo Norvegijoje. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.).
Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos neturtinės žalos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nors dėl kaltinime nurodytų veikų jis pripažino savo kaltę iš dalies, nepripažino kaltės dėl spyrio nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį, tačiau teismui šią aplinkybę iš kaltinimo pašalinus kaip neįrodytą, laikytina, kad kaltinamasis prisipažino visiškai. Skiriant bausmę kaltinamajam V. N. atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 179), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.).
Byloje nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 62, 63).
LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog kaltinamųjų bendrų, nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl R. N. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.
R. N. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko, dvi dienas nėjo į mokyklą. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, veika padaryta tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog R. N. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jiems gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Kaltinamasis V. N. dirba, T. V. iki įvykio dirbo Norvegijoje, planuoja vėl išvykti ten dirbti. Abu kaltinamieji yra jauni, sveiki ir darbingi, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam R. N. nustatytinas 900 eurų patirtos neturtinės žalos dydis. Kaltinamasis V. N. nukentėjusiajam atlygino 100 eurų, kaltinamasis T. V. – 300 eurų. Liko neatlyginta 500 eurų neturtinė žala.
Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.). Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos (300 eurų), sumokėtos advokatui pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).
G. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
T. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. N. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir nubausti 15 MGL (564,90 Eur) bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir nubausti 15 MGL (564,90 Eur) bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš T. V. ir V. N. solidariai neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. N. – 500 eurų.
R. N. turėtas teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš T. V. bei V. N. priteisti po 150 eurų joms atlyginti.
Priteisti iš T. V. ir V. N. po 8,34 eurų proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.