Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-290-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
1A-565-290-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
V. J.
Advokatai
Edgaras Jautakis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-290-2014

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00785-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 178 str. 1 d. (2011-08-12 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 214 str. 1 d. (2011-08-12 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 str. 1 d. (2011-08-12 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2011-08-12 epizodas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 214 str. 1 d. (2012-05-14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 str. 1 d. (2012-05-14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 6 ( šešiems) mėnesiams; pagal BK 182 str. 1 d. (2012-05-14 epizodas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 1 d. (2012-08-24 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 1 d. bei subendrintos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirta bausme, dalinai jas sudėjus, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas – 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 1 d., bei subendrintos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos, dalinai jas sudėjus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 2 (dvejiems) metams; Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas subendrintas bausmes ir pagal BK 178 str. 1 d. skirtą bausmę dalinai sudėjus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta ir subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme, dalinai jas sudėjus, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 3 (trys) mėnesiai 2013 m. birželio 7 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas – 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš nuteistojo V. J. nukentėjusiems K. B. ir V. B. priteista 8910 (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai dešimt) litų turtinei žalai atlyginti bei po 1000 (tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti, o draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ priteista – 416,30 (keturi šimtai šešiolika) litų 30 centų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., už tai, kad 2011-08-12, apie 14.30 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu tyčia pradūrė automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) padangą ir automobiliui atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. B. keičiant ratą, iš neužrakinto automobilio salono pagrobė A. B. priklausantį turtą - 10 litų vertės rankinę, 10 litų vertės dirbtinės odos piniginę, 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3720“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 300 litų įvairiomis kupiūromis, automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, A. B. išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą, bendros 920 litų vertės.

Be to, jis nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-12, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobęs piniginę, kurioje buvo A. B. išduota „Swedbank“ elektroninė mokėjimo priemonė - mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasiėmė sau, tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir neteisėtai laikė pas save iki 2012-08-12 14.57 val., tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, jis nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-12 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame „Swedbank“ bankomate, neteisėtai naudodamas svetimą, A. B. išduotą „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-12 14.50 val., 2012-08-12 14.50 val., 2012-08-12 14.57 val., 2012-08-12 14.57 val., 4 kartus bankomate surinko PIN kodą, tuo neteisėtai inicijavo 4 finansines operacijas pinigams iš bankomato paimti.

Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-12 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame „Swedbank“ bankomate neteisėtai naudodamas svetimą, A. B. išduotą „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-12 14.50 val., 2012-08-12 14.50 val., 2012-08-12 14.57 val., 2012-08-12 14.57 val., per 4 kartus bankomate surinkęs kortelės PIN kodą pasikėsino iš bankomato paimti pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 4 kartus neteisingai surinko kortelės PIN kodą, jo nežinodamas ir pinigai nebuvo išmokėti, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą - A. B. „Swedbank“ sąskaitoje esančius pinigus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2012-05-14 apie 12.00 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, tyčia pradūrė automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. L., padangą ir automobiliui atvažiavus iki greitkelio Kaunas – Vilnius, vairuotojui A. L. keičiant ratą, iš neužrakino automobilio salono pagrobė A. L. priklausantį turtą - 10 litų vertės juodą, odinę rankinę, 10 litų vertės juodą, odinę piniginę, 460 litų įvairiomis kupiūromis, 2 JAV dolerius (2012-05-14 tai atitiko 5,26 Lt) DNB banko ir SEB banko mokėjimo korteles, išduotas A. L., A. L. vairuotojo pažymėjimą, darbo pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą, energetikos darbuotojo pažymėjimą, katilų priežiūros meistro pažymėjimą, dujinį įrengimų eksploatavimo pažymėjimą, atsakingo už šilumos ūkį pažymėjimą, tuo pagrobė svetimą, A. L. priklausantį turtą, bendros 485,26 Lt vertės.

Be to, jis nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, kad 2012-05-14 apie 12.00 val., greitkelyje Kaunas – Vilnius, ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto A. L. automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobęs piniginę ir joje radęs A. L. išduotą „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę „Visa Electron“, ją pasiėmė sau, taip neteisėtai ją įgydamas, ir neteisėtai ją laikė pas save iki 2012-05-14 12.50 val., tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, jis nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2012-05-14 (duomenys neskelbtini), esančiame „Nordea“ banko bankomate, neteisėtai, naudodamas svetimą, A. L. išduotą „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „Visa Electron“ ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. rastus PIN kodus, laikotarpiu nuo 2012-05-14 12.49 val. iki 2012-05-14 12.51 val. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, kurių metu suvedęs PIN kodus iš A. L. „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus paėmė 3000 Lt bei neteisėtai inicijavo dar 3 finansines operacijas, siekdamas nuimti daugiau pinigų, tačiau lėšų likutis buvo nepakankamas, tokiu būdu neteisėtai atliko dvi finansines operacijas ir inicijavo tris finansines operacijas bei panaudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis viena svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2012-05-14 (duomenys neskelbtini)esančiame „Nordea“ banko bankomate, neteisėtai, naudodamas svetimą, A. L. išduotą „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „Visa Electron“ 2012-05-14 12.49 val. ir 2012-05-14 12.50 val. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, kurių metu iš A. L. „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 3000 litų, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 3000 litų, priklausančių A. L..

Be to, jis nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2012-08-24, apie 14.00 val., prie automobilių detalių parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, tyčia pradūrė automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio K. B., padangą ir automobiliui atvažiavus iki degalinės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. B. keičiant ratą, iš neužrakinto automobilio salono pagrobė K. B. priklausantį turtą - 50 litų vertės juodą rankinę, kurioje buvo piniginė 50 litų vertės, bankų „DNB“ ir „Swedbank“ mokėjimo kortelės, išduotos K. B., K. B. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, 150 litų, 2000 Didžiosios Britanijos svarų (2012-08-24 tai atitiko 8583,8 Lt), taip pagrobė svetimą, K. B. priklausantį turtą, bendros 8833,80 Lt vertės.

Nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (2011-08-12 epizodas, 2012-05-14 epizodas, 2012-08-24 epizodas) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, bei pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d. pašalinant iš nuosprendžio aplinkybes dėl mokėjimo kortelių pagrobimo iš nukentėjusiųjų automobilių ir tokiu būdu jas neteisėtai įgijus, taip pat prašo panaikinti paskirtą įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo civiliniai ieškiniai tenkinti ir nukentėjusiems K. B. ir V. B. 8910 litų turtinei žalai atlyginti, po 1000 litų neturtinei žalai atlyginti bei priteista draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ - 416,30 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados dėl V. J. kaltumo nepagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. J. kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, jog disponavo ir pasinaudojo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir pasikėsino bei apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik dalinai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. L., A. B., K. B., V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, vaizdo medžiaga, „Swedbank“ išklotinėmis, nuotraukomis, paties kaltinamojo rašytu prisipažinimu bei kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo išvados, kad apeliantas padarė vagystes, remiasi tik prielaidomis ir spėjimais. Vagystės buvo įvykdytos praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai automobilių vairuotojai pastebėdavo jog jų automobilio padanga nuleista. Teismas išvadas dėl nuteistojo dalyvavimo vagystėje grindė įrodymais, kad jis esą buvo tas asmuo, kuris pradūrė automobilių padangas, kas niekaip nesusiję su vagyste, o konkrečiai nukentėjusysis K. B. parodymais, kad pro kamerą matė, kad dideliais žingsniais priėjo jaunas vyras. Pagal eiseną atpažino, kad tai kaltinamasis. Nukentėjusysis šiuos parodymus davė apie asmenį, kuris tik buvo priėjęs prie jo automobilio, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, kad priėjęs asmuo būtų pradūręs padangą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų nuteistąjį pažinojęs ar anksčiau matęs, todėl kaip jis galėjo jį atpažinti iš eisenos. Net jeigu būtų pagrindas padaryti išvadai, jog tai nuteistasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio (kas nelaikytina nusikalstama veika), tai niekaip nesusiję su vėliau įvykdyta vagyste, nes jokių įrodymų, kad nuteistasis padarė šias veikas byloje nėra. Nukentėjusioji V. B. nurodė, kad matė vaizdo medžiagą - priėjo vaikinas prie jų ratų, atsitūpė. Jaunuolio šiaip nebūtų atpažinusi. Pamatė jį teisme, tai tas pats vaikinas, kur vaizdo medžiagoje. Iš jos parodymų, akivaizdu, kad jokių nusikalstamų veiksmų tas asmuo, kuris priėjo ir atsitūpė prie automobilio, neatliko, t.y. nesimato, kad būtų duriama padanga ar atliekami kokie nors kiti neteisėti veiksmai. Vaizdo įraše nėra duomenų, kad asmuo užfiksuotas vaizdo įraše būtų įvykdęs vagystę iš automobilio.

Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai pripažino įrodymu 2013 m. sausio 30 d. prisipažinimą. Kaip matyti iš liudytojo V. K. parodymų, šį prisipažinimą jis paėmė apklausdamas nuteistąjį ikiteisminio tyrimo metu. Reikia pastebėti, kad renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, t.y. dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisės. Apklausos metu ir surašant prisipažinimą nuteistasis sąmoningai buvo klaidinamas dėl galimybės pasinaudoti gynėjo paslaugomis, nebuvo užtikrinama teisė neduoti parodymų prieš save patį. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. vasario 5 d. byloje Allan prieš Jungtinę Karalystę (Case of Allan v. The United Kingdom) 50 p. nurodoma: „kadangi teisė tylėti ir neduoti prieš save parodymų yra pirmiausiai skirta apsaugoti nuo valdžios netinkamos prievartos ir įrodymų gavimo prievartos ir spaudimo būdu prieš kaltinamojo valią, teisės apimtis neapsiriboja bylomis, kuriose naudojama prievarta, susijusi su kaltinamuoju arba kur kaltinamajam valia kažkuriuo būdu buvo primesta. Įtariamojo laisvei pasirinkti kalbėti ar tylėti, kuomet yra apklausiamas policijos buvo pakenkta šioje byloje, iš nuteistojo kaip įtariamojo buvo išgauti prisipažinimai ar inkriminuojančio pobūdžio pareiškimai, kurių buvo neįmanoma gauti per apklausą ir tokiu būdu gauti prisipažinimai ar pareiškimai pateikti kaip įrodymai teismo proceso metu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tokiu atveju yra pažeisti Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 ir 8 punktai. Todėl 2013 m. sausio 30 d. prisipažinimas negali būti pripažįstamas gautu teisėtai, o kartu ir įrodymu šioje baudžiamojoje byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), (LAT nutartis byloje Nr. 2K-3-144/2007).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadas, kad jeigu V. J. neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones - mokėjimo korteles ir jas panaudojo, tai reiškia, kad jis jas pagrobė iš nukentėjusiųjų asmenų. Teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis. Epizoduose dėl vagystės iš A. B., A. L. automobilio nėra jokių duomenų kas, o tuo labiau, kad būtent V. J. pagrobė daiktus. Vien tik aplinkybė, kad buvo pradurta automobilio padanga, o ją keičiant dingo daiktai, nesudaro pagrindo spręsti, kad V. J. juos pagrobė. Analogiška situacija yra ir dėl V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Teismas remdamasis prielaidomis, kad V. J. pagrobė daiktus iš automobilio, tomis pačiomis prielaidomis remdamasis padarė išvadas, kad V. J. pagrobęs elektronines mokėjimo priemones - mokėjimo korteles, jas pasiėmė sau. Šios aplinkybės turėtų būtų pašalintos iš kaltinimo, nes nėra jokių įrodymų, kad jis mokėjimo korteles gavo nuosprendyje nurodytu būdu. Tiesa, V. J. pripažįsta ir neneigia, kad mokėjimo kortelėmis disponavo neteisėtai, nes neturėjo jokio teisinio pagrindo paimti iš pažįstamo asmens svetimas mokėjimo korteles ir jas laikyti pas save. Teismo išvados, kurios nepagrįstos įrodymais neatitinka BPK 20 str. 5 d. ir 301 str. 1 d. nuostatų. Iš nuosprendžio yra visiškai neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas darė išvadas, jog aš padariau nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK (toliau –BPK) 113 straipsnio nuostatų, priteisdamas nukentėjusiesiems K. B. ir V. B. 8910 Lt. turtinei žalai, savo išvadas grindė išimtinai nukentėjusiųjų, t.y. asmenų, turinčių materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais. Abu nukentėjusieji nurodė, kad 2000 svarų, kurie buvo pavogti iš automobilio buvo atsiųsti dukros iš Londono. Šią teisiški reikšmingą aplinkybę civiliniai ieškovai turėjo įrodyti, kas būtų patvirtinę, kad tokią pinigų sumą jie galėjo realiai turėti. Be to, baudžiamojoje byloje nesant įrodymų, kad V. J. padarė vagystę, nebuvo pagrindo iš jo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Analogiški argumentai taikytini ir sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai priteisė po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiesiems priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis atsižvelgiant į pažeistą teisinį gėrį ir teismų praktiką panašiose bylose. Priteista suma sudaro net ketvirtadalį visos turtinės žalos dydžio. Teismas priteisdamas civilinį ieškinį PZU Lietuva apsiribojo nurodymu kad jis pagrįstas, įrodytas bei tenkintinas pilnai, nors nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis priteisė 416,30 Lt. Apelianto manymu, civilinis ieškinys yra neįrodytas, todėl negalėjo būti patenkintas.

Be to skunde nurodoma, kad teismas taikydamas BK 75 str. įpareigojo V. J. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nors byloje nebuvo jokių duomenų ir pagrindo skirti jam šį įpareigojimą, nes V. J. tokių medžiagų nevartoja.

Nukentėjusieji K. B. ir V. B. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo V. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis, dėl mokėjimo kortelių neteisėto įgijimo (BK 214 str. 1 d.), t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad jis nukentėjusiųjų daiktų nepagrobė, o priteistą turtinę ir neturtiną žalą nukentėjusiesiems bei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ vertina, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo paskirtu įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Tačiau, išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog teismas, pripažindamas V. J. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d. ir nustatydamas nusikalstamos veikos numatytos BK 214 str. 1 d., faktines aplinkybes, būtų pažeidęs BPK normų reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Apelianto neigimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi V. J. rašytiniu prisipažinimu (t. 3, b.l. 147), anot apelianto, šį prisipažinimą V. K. paėmė jį apklausdamas ikiteisminio tyrimo metu, pažeidžiant duomenų gavimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal BPK 301 straipsnio l dalį teismas turi teisę remtis tais byloje surinktais įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, be to, visus juos privalo išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. J. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2013-01-30 pateikė prisipažinimą, tuo metu V. J. nebuvo pripažintas įtariamuoju, ir jokio kito statuso byloje neturėjo. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmenims jų pasirinkta forma (žodžiu, raštu ar kitokiu būdu) pateikti jiems žinomą informaciją susijusią su byla, ją tiriančiam pareigūnui. Tyrėjas V. K., apklaustas liudytoju patvirtino, kad V. J. pats laisva valia parašė ir pateikė jam prisipažinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog šis prisipažinimas buvo gautas V. J. apklausiant įtariamuoju ir todėl buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo teisės, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamuoju jis buvo pripažintas tik 2013-02-01, dalyvaujant gynėjui V. J. buvo apklaustas įtariamuoju ir patvirtino, jog prisipažinti jo niekas nevertė (t. 3, b.l. 131). Įvertinęs paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas BPK reikalavimų nepažeidė, pagrįstai laikė patikimu ir rėmėsi nuteistojo V. J. prisipažinimu pateiktu ikiteisminio tyrimo metu, kuriame jis pripažino padaręs jam inkriminuotą vagystę (2012-08-24 epizodas), juo labiau, kai šiame nuteistojo prisipažinime nurodytos įvykio aplinkybės ir jo seka atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus.

Nors nuteistasis neigia jam pagal BK 178 str. 1 d. inkriminuotas veikas, būtent neigia jog jis pavogė nukentėjusiųjų daiktus, tačiau pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais t.y. nukentėjusiųjų A. L., A. B., K. B., V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, vaizdo medžiaga, „Swedbank“ išklotinėmis, fotonuotraukomis, paties V. J. byloje esančiu rašytiniu prisipažinimu bei kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), 2012-08-24 14 val. prie K. B. automobilio prieina ir prie rato pasilenkia vyras, kuris yra V. J.. Nukentėjusioji V. B. ir liudytojas V. K. atpažino V. J., kaip asmenį iš vaizdo medžiagos. Be to, iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b.l. 53-57, 102) matyti, jog vagysčių metu pagrobtas bankų mokėjimo korteles panaudojo būtent V. J., jis pats šios aplinkybės taip pat neneigė.

Įvertinus V. J. inkriminuotus nusikaltimus, matyti jog jis, veikė pagal tokį patį nusikalstamo elgesio modelį t.y. prie parduotuvės stovinčiam automobiliui pradurdavo padangą, automobilį sekdavo, kol šiam sustojus ir vairuotojui keičiant pradurtą automobilio ratą, jis pagrobdavo automobilio salone buvusius daiktus, tarp kurių ir banko mokėjimo korteles, kurias turėdavo su savimi, kol nuvykęs prie bankomato jas panaudodavo, tikslu nuimti nukentėjusiųjų sąskaitose buvusius pinigus.

Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esminės aplinkybės sutampa su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis t.y., kol nukentėjusysis keitė pradurtą ratą iš automobilio salono dingo jo daiktai, ir V. J. aiškinamos įvykio aplinkybės yra tokios pat, kad asmuo jam pasiūlė užsidirbti, pasinaudojant banko mokėjimo kortele nuimti pinigus. Nors V. J. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendis nėra vienas iš įrodymų lemiančių teismo sprendimą, tačiau tokie duomenys yra vieni iš teismo vidinį įsitikinimą formuojančių veiksnių.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, bei nuteistojo nusikalstamo elgesio modelį, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors ir nukentėjusiųjų daiktų pagrobimo faktą nuteistasis neigia, tačiau įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, jog V. J. pradurdamas automobilių padangas, veikė turėdamas išankstinį sumanymą pagrobti nukentėjusiųjų daiktus. Byloje nustatyta, jog iš nukentėjusiųjų automobilių pagrobtomis bankų mokėjimo kortelėmis naudojosi ar bandė pasinaudoti būtent nuteistasis, todėl V. J. iškelta versija apie kitą asmenį, kuris davė jam banko mokėjimo korteles, tik pinigų nuėmimo operacijai atlikti, teismo neįtikino, tiek nuotraukose prie bankomatų, tiek ir vaizdo įraše užfiksuotas yra tik vienas, tas pats asmuo, būtent V. J..

Nustačius, jog V. J. iš nukentėjusiųjų automobilių pagrobė jų daiktus, t.y. padarė BK 178 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, atitinkamai atmetamas apelianto skundo argumentas, jog iš BK 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aprašymo turi būti pašalinta aplinkybė, apie neteisėtą mokėjimų kortelių įgijimą, iš nukentėjusiųjų automobilių.

Šalies argumentai

Apeliantas kelia civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, teigdamas kad teismas priteisė nukentėjusiesiems K. B. ir V. B. 8910 Lt turtinės žalos atlyginimą rėmėsi tik jų parodymais, bei nesutinka su draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ priteista 416,30 Lt turtine žala.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. J. įvykdė nusikaltimą, pasisavino K. B. ir V. B. turtą iš automobilio, kad šią nusikalstamą veiką galėtų įvykdyti nepastebėtas, pradūrė nukentėjusiojo automobilio padangą. Taigi, šiais nusikalstamais veiksmais nuteistasis V. J. nukentėjusiesiems padarė tiesioginę turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jie nuosekliai nurodė, jog turėjo piniginėje 2000 svarų, kurie buvo 20 svarų kupiūromis ir 150 litų (t. 3, 123, 124-125, 128), tas pačias aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir apklausiami teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis K. B. piniginėje turėjo, nuteistojo ginčijimą Anglijos svarų sumą. Iš byloje esančio V. J. prisipažinimo (t. 3, b.l. 147) matyti, jog jis neneigė, kad piniginėje buvo pinigų, kuriuos paėmė, tačiau nepamena kiek jų ten buvo.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „DK „PZU Lietuva“ pripažino šį įvykį draudžiamuoju ir K. B. už sugadintą automobilio padangą išmokėjo draudimo išmoką – 416,30 Lt. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nusikaltimu padaryta turtinė žala iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteista pagrįstai.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas patirtą neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apelianto nurodomi nesutikimo su priteista neturtine žala argumentai deklaratyvūs, nurodant jog priteista neturinė žala neproporcingai didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos, tačiau tiksliau nekonkretizuota, teismų praktika nenurodyta.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems K. B. ir V. B. priteisė po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, V. J. nusikalstamais veiksmais, pasisavinus nukentėjusiųjų turtą jiems buvo padaryta turtinė žala, dėl to nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, prarado pinigus, kuriuos jiems siuntė dukra iš užsienio, tikslu stogui taisyti, turtinė žala iki šiol yra neatlyginta (išskyrus draudimo atligintą sumą už pradurtą padangą). Kolegijos manymu, įvertinus nusikaltimo pobūdį bei pirmiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes ir neprieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-181-200/2014), todėl mažinti ar iš viso nepriteisti neturtinės žalos, nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nenurodo jokių šį prašymą pagrindžiančių motyvų, nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl negalimumo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, atvirkščiai nurodo, kad jų nevartoja, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskyrė pagrįstai ir tai užtikrins bendrąją prevenciją.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. Teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 3, b.l.167-168) buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką susijusią su narkotinių medžiagų dalių laikymu ir gabenimu, nors duomenų patvirtinančių, jog V. J. vartojo, ar vartoja psichiką veikiančias medžiagas byloje nėra, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jam paskirti įpareigojimai yra tikslingi, suderinami, realiai įvykdomi ir galintys užtikrinti reikiamą poveikį nuteistajam.

Kolegija įvertino visas aptartas aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl nei jį keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame nuteistojo V. J. skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Dmitrijus KorsakovasDanutė Giačaitė