- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-214-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Rekosta“
- Atsakovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo UAB „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1490-922/2013 pagal ieškovo UAB „Rekosta“ ieškinį atsakovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Akmenės rajono apylinkės teisme UAB „Rekosta“ pateikė prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Nurodoma, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis, UAB „Rekosta“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo grąžintas nepriimant sprendimo, kadangi UAB „Rekosta“ per teismo nustatytą terminą neištaisė trūkumo ir neįrodė, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje civilinėje byloje dėl 1765,04 Lt skolos, 6 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymo netenkino.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Rekosta“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Byloje teismas nustatė, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 6 punkte numatytų reikalavimų, UAB „Rekosta“ per teismo nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje civilinėje byloje dėl 1765,04 Lt skolos, 6 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos. Kadangi UAB „Rekosta“ yra inicijavusi ne vieną civilinę bylą ir ne tik Akmenės rajono apylinkės teisme, tačiau ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose (LITEKO duomenimis UAB „Rekosta“ 2013 m. yra inicijavusi net 15 civilinių bylų), todėl teismas konstatavo, kad nėra aišku ar 2013-08-22 mokėjimo nurodymu UAB „Rekosta“ sumokėjo žyminį mokestį būtent šioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašymo grąžinti 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį, teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Rekosta“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti UAB „Rekosta“, juridinio asmens kodas 141484118, 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 50,00 Lt žyminį mokestį, pavedant jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 87 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neteisingai įvertino apelianto bei jos atstovo paaiškinimus dėl žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė grąžinti nepanaudotą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Apeliantas mano, kad netikslus reikalavimo nurodyti teismo, kuriame inicijuojama byla pavadinimą, neįvykdymas, neturėtų lemti besąlygiškos išvados apie negalimumą patikrinti bei įsitikinti tokio žyminio mokesčio panaudojimu konkrečioje byloje. Nepagrįstomis laiko teismo abejones dėl to, jog apeliantas galėjo panaudoti šį žyminį mokestį kitose bylose, bei apie žyminio mokesčio sumos konkrečiu atveju neatitikimą mokėtinai sumai. Nesant duomenų apie žyminio mokesčio panaudojimą kitose bylose bei esant apelianto paaiškinimams, jog žyminis mokestis skirtas šiai bylai, teismas privalėjo grąžinti žyminį mokestį.
3. Nei CPK, nei taisyklės nenumato būdo kaip papildyti mokėjimo nurodymo duomenis trūkstama informacija, be to, kaip pašalinti tokį trūkumą nenurodė ir žyminį mokestį atsisakęs grąžinti teismas. Teismas visiškai nevertino tai, kad apeliantas patvirtino, jog žyminis mokestis nebuvo panaudotas kitose bylose ir yra skirtas šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teises normas reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimą, todėl teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
LR CPK normos numato, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka, o žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Taigi esant CPK 87 str. 1 d. pagrindams, gavus suinteresuoto asmens pareiškimą žyminis mokestis yra grąžinamas. CPK XXIII skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nereglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, pritaikius CPK 435 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju reikia vadovautis bendrosiomis CPK nuostatomis (CPK 432 straipsnis), būtent – CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. grąžinti žyminį mokestį esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus) prašymui, nes pirmosios instancijos teismas, kreditoriui nepašalinus nurodytų trūkumų, jo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tai yra kai pareiškimas grąžinamas be teismo sprendimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Rekosta“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi konstatavo, jog kreditorius per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų pareiškimo trūkumų, tai yra nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį šioje civilinėje byloje (7-8 b. l.). Pareiškėjas 2013-12-12 kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su prašymu dėl 50 Lt žyminio mokesčio grąžinimo (11-12 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas 2013-12-16 nutartyje konstatavo, kad kreditorius nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje byloje, todėl netenkino prašymo grąžinti kreditoriui sumokėtą žyminį mokestį. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pažymėtina, kad žyminis mokestis yra mokestis valstybei už teismo darbą konkrečioje byloje vykdant teisingumo funkcijas. Dėl to įstatyme įtvirtinta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė tam tikrais atvejais, kai jo sumokėta per daug, arba teismas neišsprendžia bylos iš esmės ir savo sprendimu nesureguliuoja bylos materialinių teisinių santykių (CPK 87 straipsnis). Įstatyme numatyta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė yra teisingumo principo išraiška. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami LR CPK 87 str. 1 d. numatytais atvejais. LR CPK 87 str. 1 d. nurodyta, jog žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas žyminio mokesčio grąžinimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento (kuriame numatytas materialinis ar procesinis žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas) pateikimu teismui bei procesinio sprendimo dėl šio dokumento baigties priėmimu. Šiame punkte numatytas toks žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai nustatoma, jog jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai. Vadovaujantis šiuo punktu, žyminis mokestis gali būti pareiškėjui grąžinamas, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas nėra baigtas bei atitinkamai nepaisant to, kad pati byla nėra iškelta, jei nustatoma, kad pareiškėjas žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei numato įstatymai.
Visų pirma pažymėtina tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi skirdamas kreditoriui UAB „Rekosta“ terminą pareiškimo trūkumams pašalinti nurodė, kad kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio suma yra tris kartus didesnė nei privaloma mokėti. Todėl teismo įpareigojimas pareiškėją pateikti duomenis, kad 50 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje byloje, o būtent, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, 6 punkte numatytus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius rekvizitus, laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimo dėl teisimo įsakymo išdavimo suma yra 1765,04 Lt, todėl pareiškimas turėjo būti apmokėtas 14 Lt žyminiu mokesčiu. Prie pareiškimo kreditorius pridėjo 2013-08-22 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl akivaizdu, kad žyminio mokesčio buvo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai ir, esant kreditoriaus prašymui (6 b. l.), teismas privalėjo spręsti klausimą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas apelianto pareiškimą nepaduotu ir jį grąžindamas, rezoliucinėje nutarties dalyje privalėjo išspręsti 2013-11-06 pareiškėjo prašymą dėl 36 Lt permokos grąžinimo.
Antra, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad kreditorius UAB „Rekosta“ yra inicijavęs ne vieną civilinę bylą ir ne tik Akmenės rajono apylinkės teisme, todėl nėra aišku ar 2013-08-22 mokėjimo nurodymu UAB „Rekosta“ sumokėtas žyminis mokestis yra būtent šioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas nepagrįstu. Remiantis Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis bei įvertinus kreditoriaus UAB „Rekosta“ sumokėtus žyminių mokesčių dydžius pagal pateiktų ieškinių datas, galima vienareikšmiškai teigti, kad 50 Lt žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent civilinėje byloje Nr. L2-1490-922/2013. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žyminis mokestis būtų panaudotas kitose bylose. Teismas neatsižvelgė ir į 2013-11-06 kreditoriaus prašymą įskaityti 14 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, o 36 Lt permokos grąžinimo klausimą išspręsti procesiniu dokumentu. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis teismo argumentas, neturėtų lemti besąlygiškos išvados apie negalimumą patikrinti bei įsitikinti tokio žyminio mokesčio panaudojimu konkrečioje byloje.
Reikia sutikti su apelianto pastebėjimu, kad nei CPK, nei paminėtos taisyklės nenumato būdo, kaip papildyti mokėjimo nurodymo duomenis trūkstama informacija, be to, kaip pašalinti tokį trūkumą nenurodė ir žyminį mokestį atsisakęs grąžinti teismas. Paminėtina ir tai, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse, todėl apeliantas neturi kitos galimybės susigrąžinti nepanaudotą žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio nuostatas, numatančias žyminio mokesčio grąžinimą. Kadangi pareiškėjas pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, yra taikytinas Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir žyminis mokestis grąžintinas kreditoriui.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės (LR CPK 337 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad skiriant terminą trūkumams pašalinti, konkretūs reikalavimai turėtų būti nurodyti nutarties rezoliucinėje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Grąžinti UAB „Rekosta“ (juridinio asmens kodas 141484118) 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013-08-22 (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), pavedant nutarties vykdymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.