Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 6 val. iki 7 val. 30 min., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš A. S. priklausančio gyvenamojo namo kambario pagrobė mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 6070“, kurio vertė 740 Lt, priklausantį V. S., ir iš lauko virtuvės patalpos – moterišką raudonos spalvos dviratį, kurio vertė 150 Lt, priklausantį A. S., padarydamas nukentėjusiajai V. S. 740 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajai A. S. 150 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinančios, jis kaltę pilnai pripažino, su nukentėjusiosiomis susitaikė, su jomis palaiko ryšius laiškais, su V. S. kartu augina mažą vaiką ir V. S. vienai sunku auginti vaiką, o ji pareiškimą parašė dėl pykčio, nes tuo metu jie du buvo susipykę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino M. J. kaltu dėl vagystės, ko neginčija ir pats nuteistasis M. J..

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau teigia, kad V. S. pareiškimą dėl telefono vagystės parašė pykdama ant jo. Šis apelianto teiginys yra paneigtas paties nuteistojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, bei nukentėjusiųjų parodymais, jog nuteistasis pats nusprendė nebegyventi su nukentėjusiąja V. S., be jos ar A. S. leidimo pasiėmė jam nepriklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo V. S. gimimo dienos dovana, ir dviratį. Šiuos daiktus nuteistasis paėmė be nukentėjusiųjų leidimo, jais disponavo kaip savais – mobiliojo ryšio telefoną pardavė savanaudiškais tikslais. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susitaikęs su nukentėjusiosiomis bei nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji V. S. būtų apkalbėjusi M. J. ar pareiškimą dėl vagystės parašiusi, siekdama jam atkeršyti, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes: apeliantas, būdamas teistas 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.). LR BK 56 str. 1 d. nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenis liudija, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. J. parinko numatytą LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistajam M. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikant realią laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, nustatydamas apeliantui skirtinos bausmės dydį už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į ką nuteistasis apeliaciniu skundu pakartotinai prašo atsižvelgti sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat į tai, kad nuteistasis pasižada atlyginti nukentėjusiosioms padarytas turtines žalas, todėl jam už padarytą nusikalstamą veiką – vagystę nustatė bausmės dydį, kuris artimas LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, nes sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin. 2004, Nr. 108-4030), redakcija). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nuteistajam paskirti dar mažesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio atmesti.