Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Forest management“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. gruodžio 9 d. išvadą Nr. S2-1446 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą pagal paraišką Nr. 3896284 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovus Direkciją ir Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. prašymą įvertinti plynų sanitarinių kirtimų tikslingumą pažeistame medyne.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, nes nėra grindžiama teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nustatytos tam tikros žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 12 dalimi, konkrečiam žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Atsakovas, vadovaudamasis Nuostatais, nenurodė 9.1–9.6 punktuose įvardintų apsaugos priemonių. Pareiškėjas akcentavo, kad Nutarime nustatyti reikalavimai teritorijai yra aktualūs tuo atveju, kai ji yra buveinių apsaugai svarbi teritorija, o tokios teritorijos yra nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ (toliau – ir Sąrašas). Nuostatai šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti taikomi.

3. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokio teisės akto pagrindu jo miško ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), yra priskirtas inventorizuotai Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Vien dėl šios priežasties Išvada turėtų būti panaikinta, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 punktų. Išvadoje nenurodyta, kokio teisės akto pagrindu pareiškėjo žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė ,,9010 Vakarų taiga“.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad neleistinai apribojama konstitucinė teisė į nuosavybę bei verslo laisvę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 211 straipsnio 13 dalimi, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad nėra įtvirtinto apribojimo, kuris buvo pritaikytas pareiškėjo nuosavybei. Direkcija Išvadoje, nurodydama, kad pareiškėjo žemės sklype plynas kirtimas yra negalimas, neatkreipė dėmesio į tai, jog šiuo atveju teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai buvo pažeisti. Lietuvos valstybė, ribodama teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, privalėjo nepažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju Direkcija nesilaikė teisėtumo reikalavimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai objektyviais duomenimis yra nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame miške yra išplitęs kenkėjas, kuris jau padarė ir gali padaryti dar didesnę žalą ne tik pareiškėjo sklype esančiam medynui, tačiau ir kaimyniniuose žemės sklypuose esantiems medynams, tačiau pareiškėjas negali vykdyti jam priklausančių miško savininko pareigų, nes Direkcija ir Tarnyba nepagrįstai atsisako suderinti sanitarinio miško kirtimo projektą. Pareiškėjas negali vykdyti jam priklausančių Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) nustatytų miško savininko pareigų. Atsakovų priimti sprendimai prieštarauja jų veiklos tikslams, nes, kenkėjams sunaikinus medyną, nebebus ko saugoti. Tokie atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl yra savarankiškas pagrindas juos panaikinti.