Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2024 m. spalio 5 d. apie 20.00 val., Vilniuje, Bernardinų g. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų ir nurodė, kad spalio 5 dieną, šeštadienį po pietų, pas jį atvyko draugas. Draugas buvo sumuštas, išgėręs, susijaudinęs. Jis apžiūrėjo draugą, didesnių bėdų su sveikata nebuvo. Draugas su savimi turėjo alkoholio. Po kiek laiko pasiūlė draugui keliauti namo. Jis iškvietė taksi ir draugas išėjo. Taksi draugo nevežė namo, nes jis prie taksi automobilio nugriuvo. Draugas jam paskambino. Užtempti jo atgal neturėjo fizinių galimybių. Paskambino draugo žmonai, tačiau ji padėti negalėjo. Įsodino jį į automobilį ir nuvežė namo. Tačiau buvo problemų su vežimu, todėl padėjo praeiviai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Važiavo nuo namų ((duomenys neskelbtini) mikrorajono) iki Bernardinų gatvės. Gėrė vyną iki draugo atvykimo. Kai nutarė vežti draugą, buvo labai supykęs, bet silpnumo nebuvo, jautėsi normaliai, pusiausvyra sutrikusi nebuvo. Suprato, kad yra neblaivus, nes vartojo alkoholį. Vairavo automobilį ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis yra automobilio valdytojas. Nurodė, kad kaltinamojo atlyginimas sudaro nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur, nes dirba tik pusę etato. Gauna neįgalumo pensiją – (duomenys neskelbtini) Eur. Pažymėjo, kad moka lizingą už automobilį (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį bei (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį sumoka už dvi paskolas. Kurį laiką ketina gyventi pas tėvus, turi nekilnojamojo turto, kurį pardavus ieškos kito būsto, nes jam reikalingi specialūs poreikiai; jam statomas namukas. Jeigu netektų teisės vairuoti, jo gyvenimas pasikeistų kardinaliai, reikėtų išeiti iš darbo. Darbas nuo namų yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metrų atstumu, tačiau negali nueiti ar nuvažiuoti su vežimėliu tokio atstumo. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), nuo lifto iki jo kabineto yra apie (duomenys neskelbtini) metrų, tokį atstumą nueina. Dėl galimo laiduotojo kaltinamasis pažymėjo, kad su V. U. yra artimi draugai. Juos vienija artimi santykiai, turi bendras keliones, be jo pagalbos nesugebėtų to. Visada jo nurodymams yra atviras. Jie yra lygūs, išklauso vienas kitą. Mano, kad V. U. gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. V. U. yra šeimos žmogus, labai rūpinasi žmona, vaikais (b. l. 73-75; 108).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad K. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime dėl techninės rašymo apsirikimo klaidos nurodytas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas „20.56 val.“, todėl ši aplinkybė patikslintina. Bylos duomenimis, pirmas pranešimas apie įtartiną automobilį užfiksuotas 19.52 val. (b. l. 14, 29), be to, alkotesterio rodmenys patvirtina, kad pirmasis neblaivumo patikrinimas buvo darytas 20.06 val. (b. l. 19), todėl laikytina įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 5 d., apie 20.00 val.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. K. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, jis yra brandaus, darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 59), VSDFV duomenimis, nuolat dirba (b. l. 63), taip pat pateikti medicininiai duomenys rodo, kad K. K. turi nuolatinių sveikatos problemų – nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-100), taip pat, pateiktos darbingumo lygio nustatymo pažymos – šiuo metu nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (b. l. 101-104), kaltinamasis pažymėjo, kad galiojanti pažyma dar nėra pateikta, kadangi vyksta nauji skaičiavimai, tačiau jo nuomone, bus blogesnis įvertinimas, nes sveikata pablogėjo (b. l. 107). Kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per 1 metus yra baustas administracine tvarka du kartus dėl nešiurkščių KET pažeidimų, paskirtos baudos nedelsiant sumokėtos (b. l. 60-62); 5 metų laikotarpiu iš viso baustas penkis kartus, visus juos dėl nešiurkščių KET pažeidimų, visos baudos nedelsiant sumokėtos (b. l. 112-113). Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar savo elgesio, pavartojus alkoholį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad K. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamojo draugas V. U. yra brandaus amžiaus, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 92-96), su kaltinamuoju jį sieja netrumpas, nepertraukiamas, labai glaudus ir artimas ryšys. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek V. U. nurodė, kad juos sieja ne tik bendra veikla chore, bet ir bendrai leidžiamas laisvalaikis: kelionės, jie nuolat bendrauja, išsipasakoja vienas kitam. Kaltinamasis pažymėjo, kad V. U. yra jam didelis autoritetas. Teismo vertinimu, V. U. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų stipraus ryšio su kaltinamuoju, gražūs bendros praeities pavyzdžiai sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis K. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą V. U., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

K. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį šeštadienio vakarą, intensyvaus eismo Vilniaus miesto gatvėmis. Be to, K. K. vairuojamas automobilis sukėlė įtarimą kitam asmeniui, kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įtartiną automobilį, iš kurio išlipo du galimai neblaivūs asmenys ir buvo baiminamasi, kad pradės važiuoti (b. l. 14). Taigi policijos pareigūnai kaltinamąjį sustabdė ne atsitiktinai, o tikrindami gautą pranešimą, kuris, be kita ko, pasitvirtino. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, važiuodamas, kaip minėta, intensyvaus eismo gatvėmis nuo savo namų, (duomenys neskelbtini) mikrorajone iki Senamiesčio mikrorajono (Narbuto g. Konstitucijos pr., pro katedrą), kur gausu ir pėsčiųjų, o nuvažiuotas atstumas sudaro apie (duomenys neskelbtini) km. Juolab kad kaltinamajam yra atlikta (duomenys neskelbtini), jam taikytas (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (vyną) vartojo likus valandai iki nagrinėjamo įvykio, sėsdamas prie automobilio vairo nejautė silpnumo, nebuvo pusiausvyros sutrikimų. Vis tik, su kaltinamuoju bendravę policijos pareigūnai nurodė, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, bylos duomenimis, kaltinamojo vairuotame automobilyje buvo daug tuščių alkoholinių gėrimų butelių.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į K. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas), į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelis nešiurkščius administracinius nusižengimus, nesusijusius su elgesiu, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų; byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinį darbą, pastovią gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis padarė kvailystę, labai gailisi dėl savo veiksmų. Šios aptartos aplinkybės atskleidžia K. K. kritišką požiūrį į savo įvykdytą nusikaltimą bei sudaro prielaidas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų linkęs į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismas konstatuoja, kad K. K. padarytas nusikaltimas labiau vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio.

Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad turi nustatytą netektą darbingumą, namie juda vežimėlyje, o išėjęs iš namų – tik automobiliu, nueiti pats savarankiškai gali vos 10 metrų atstumą, nuolat jaučią skausmą. Su automobiliu vyksta į darbą ir į sveikatos priežiūros įstaigas. Pažymėjo, kad jeigu netektų teisės vairuoti, jo gyvenimas pasikeistų kardinaliai, mobilumas visiškai sumažėtų iki galimybės judėti tik namuose, reikėtų išeiti iš darbo. Jo darbas nuo namų kažkur (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) metrų atstumu, tačiau tokio atstumo nueiti negali, su vežimėliu irgi negali nuvažiuoti, automatinis vežimėlis jam nepriklauso, be to, yra labai brangus. Pažymėjo, kad viešuoju transportu negali naudotis dėl sveikatos ir specialių poreikių (b. l. 74). Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, susijusius su K. K. sveikatos problemomis bei būtinybe turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones tam, kad būtų užtikrinti jo specialūs poreikiai, akivaizdu, kad net ir mažiausias uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas sukels kaltinamajam didelių neigiamų pasekmių.

Kita vertus, minėta, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra didelio pavojingumo, jos įvykdymo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo mažiau pavojinga nei įprastai. Be to, kaltinamasis gyvena mieste, kur yra išvystyta galimybė naudotis taksi ir/ar pavežėjų paslaugomis, kuriomis, bylos duomenimis, jau ir iki šiol, ne kartą naudojosi kaltinamasis, esant blogesnei savijautai, vykstant į choro repeticijas ir panašiai. Kaltinamasis, turėdamas teisę vairuoti, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, bet vis tiek nusprendė vairuoti, nesant tam būtinojo reikalingumo ar kitų neatidėliotinų aplinkybių. Šios aplinkybės rodo K. K. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, K. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam laikotarpiui – 1 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 8 d. Paprastai tokio pobūdžio bylose pagal susiformavusią teismų praktiką nustatomas mažiausiai dvejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones terminas, o nagrinėjamoje byloje minimali šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nustatyta įvertinus tiek kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo įvykdytos veikos aplinkybes (tarp jų ir nustatyto neblaivumo dydį), tiek ir kaltinamojo sveikatos būklę bei jo specialiuosius poreikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) filialui priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Škoda Octavia“, gamybos periodas 2018-2020 m., vertė sudaro 12 810 Eur su PVM (b. l. 25). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilį pirko už 18 000 Eur; papildomų duomenų, sudarančių pagrindo abejoti automobilio verte, teismui nepateikta.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020, 2K-224-1073/2023).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-224-1073/2023). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis K. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, šeštadienį, vakaro metu, kur bet kuriuo metu gali būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, važiavo nemažą atstumą – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Bernardinų gatvės pro Narbuto gatvę, Konstitucijos prospektą, Katedrą (apie (duomenys neskelbtini) kilometrus), nurodė, kad tikslas buvo nuvežti draugą namo, nagrinėjamo įvykio metu realių pasekmių ar žalos nekilo. Kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka dėl kelių nešiurkščių KET pažeidimų, baudas nedelsiant sumokėjęs (b. l. 60-61, 112-113). Įvertintina ir kaltinamojo turtinė padėtis – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. nurodė, kad jis dirba, jo darbo užmokestis yra nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur, gauna neįgalumo pensiją – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė apie (duomenys neskelbtini) Eur t. y. ūkinės paskirties žemės sklypas (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio turto vertė sudaro iš viso (duomenys neskelbtini) Eur); santaupų neturi (b. l. 74). Kaltinamasis gyvena su tėvais, bylos duomenimis, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Teismas, be aukščiau išvardintų aplinkybių, įvertina ir tai, kad kaltinamasis dėl jam nustatyto darbingumo lygio turi galimybę dirbti tik dalį etato. Kaltinamasis teismui nurodė, kad jam reikalingi finansiniai ištekliai patenkinti specialius poreikius dėl turimo neįgalumo, yra statomas jam pritaikytas namukas, į kurį planuojama persikelti ir kuriam būtų panaudotos lėšos, gautos pardavus turimą nekilnojamąjį turtą. Taip pat, moka lizingą už automobilį (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį bei (duomenys neskelbtini) Eur paskolų per mėnesį sumas (b. l. 74).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 12 810 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamojo asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, o kaltinamajam tai būtų per didelė finansinė našta. Dėl to, nagrinėjamoje byloje yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios dydis sudaro sumą, pusei šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 6 405 Eur suma. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam K. K. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turto valdytojo saugomam turtui automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. (b. l. 50-51). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-10056 dėl 183,33 Eur už K. K. gynusio advokato Mykolo Girdiušo darbo užmokestį (b. l. 84-89).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėti bei šiuo teismo nuosprendžiu kilusias teisines (turtines) pasekmes, teismas sprendžia, jog išieškoti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš K. K. Valstybės naudai dalį automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 405 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus).

K. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. K. saugomam turtui – transporto priemonei – automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, apie tai informuoti Turto arešto aktų registrą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš K. K. 183,33 Eur advokato Mykolo Girdiušo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3360-1017/2024 apmokėti.

Išaiškinti K. K., kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti K. K., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke: LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6610, bylos numerį. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba atsiųsti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti K. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai V. U., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.