Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-727-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2S-727-115/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-727-115/2011

Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.;110.1; 110.5.; 122.5.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (skolininkų) K. L., G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 27d. nutarties Nr. 1734V/2009 civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. ir G. L., užtikrindami iki 2032-06-30 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070024588, 2007-09-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 9,8800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. liepos 27d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 228.138,34 Lt negrąžinto kredito, 21.195,89 Lt nesumokėtų palūkanų, 35.283,06 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 284.617,29 Lt, 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos, t. y. nuo 284.617,29 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-07-26, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus: 9,8800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius K. L. ir G. L. (b.l.82-83).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1734/2009 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos teismui 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nutarus palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1734/2009 nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-689-345/2010). Atsižvelgiant į tai, kad minėta arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, Hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla į Hipotekos skyrių grįžo 2010-06-23. Teismas nustatė, kad pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 228.138,34 Lt negrąžinto kredito, 21.195,89 Lt nesumokėtų palūkanų, 35.283,06 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 284.617,29 Lt bei 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nurodė, jog sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (LAT 2003-09-18 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-751/2003, CK 6.210 str. 2 d.). Todėl kreditoriaus prašymą išieškoti 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos, t. y. nuo 284 617,29 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-07-26, iki visiško skolos išieškojimo dienos, tenkino (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Apeliantai (skolininkai) K. L. ir G. L. pateikė atskirąjį skundą (b.l.90-92), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, taikyti 2009-11-24 AB DnB NORD banko pranešimui niekinio sandorio teisines pasekmes. Nurodo, jog pareiškėjo reikalavimas prieštarauja imperatyvioms normos, nes tarp pareiškėjo ir apeliantų buvo sudaryta sutartis, pagal kurią apeliantams suteiktas vartojamasis kreditas iki 2032-06-30 ir kurios 48 p. bei CK 6.889 str. 1 p. numatė, kad sutartis gali būti nutraukta, jei yra abi šiame punkte numatytos sąlygos, kurių viena numato, kad mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė, kaip 10 proc. bendros kredito sumos. Pažymi, jog 2009-11-24 pranešime kreditorius nurodė, kad įsiskolinimas sudaro 1903,11 Lt negrąžinto pradelsto kredito, 8.376,32 Lt nesumokėtų palūkanų, 831,88 Lt delspinigių, iš viso: 11.111,31 Lt, t.y. skolininkų kreditoriui nesumokėta suma sudarė 4,748 proc. Specialiojoje dalyje nurodytos bendros kredito sumos (234.000 Lt). 2009-11-24 pranešimu, kuris skolininkams įteiktas 2009-12-03, kreditorius informavo skolininkus, kad po 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos vienašališkai nutraukia Kredito sutartį. Mano, kad tiek sutarties nutraukimas, tiek pareiškimas Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriui yra nepagrįsti ir niekiniai. Pažymi, jog pirmame pareiškime teismui reikalaujamos palūkanos sudarė 12.540.72 Lt, o pakartotiniame jau 21.195,89 Lt, todėl reikalaujamos palūkanos neįrodytos ir nepagrįstos. Kreditorius reikalauja 35.283,06 Lt delspinigių, kurie apeliantų nuomone per dideli, pažeidžiantys CK 1.5 str. ir 1.2 str. 1 d. įtvirtintus principus. Vadovaujantis LAT praktika, įprastas delspinigių dydis yra 0,02 proc., t.y. 4 kartus mažesnis, nei nurodyta sutartyje, todėl mažintinas iki 0,02 proc.

Atsiliepimas

Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 100-102) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog hipotekos instituto taisyklės numato specialią procedūrą – išieškojimą ne ginčo tvarka. Teigia, jog bankas, įspėjęs skolininkus, vienašališkai nutraukė sutartį skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant grąžintino kredito. Nurodo, jog skolininkai neteisingai cituoja 2007-08-30 kredito sutarties specialiosios dalies 7 p., nurodydami, kad kreditas yra vartojamasis, nes šios sutarties specialiosios dalies 12 p. nurodyta, kad kreditas nėra vartojamasis, todėl netaikomos CK 6.886 str. 3 d. 1 d. normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius. Pažymi, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina skolininko prievolės grąžinti kreditą (sutarties bendrosios dalies 46 p.).Skolininkams nesutinkant dėl palūkanų ir delspinigių dydžio, jie gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, nes šie klausimai bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto šie klausimai nespręstini.

Apeliantų (skolininkų ) K. L., G. L. skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).

Šalies argumentai

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog pagal sutartį apeliantams suteiktas vartojamasis kreditas, todėl reikia vadovautis sutarties 48 p. bei CK 6.889 str. 1 p., numatančiais, kad sutartis gali būti nutraukta, jei yra abi šiame punkte numatytos sąlygos, kurių viena numato, kad mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė, kaip 10 proc. bendros kredito sumos, šiuo atveju skolininkų kreditoriui nesumokėta suma sudarė 4,748 proc. Todėl tiek sutarties nutraukimas, tiek pareiškimas Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriui yra nepagrįsti ir niekiniai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, jog nors iš 2007-08-30 kredito sutarties specialiosios dalies 7 p. kredito paskirtis nurodyta vartojimo reikmėms, tačiau šios sutarties specialiosios dalies 12 p. nurodyta, kad kreditas nėra vartojamasis, todėl šiuo atveju netaikomos CK 6.886 str. 3 d. 1 d. normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius ir dėl to minėtas apeliantų atskirojo skundo motyvas atmetamas.

Kitas atskirojo skundo motyvas yra tas, jog pirmame pareiškime teismui reikalaujamos palūkanos sudarė 12.540.72 Lt, o pakartotiniame jau 21.195,89 Lt, todėl kreditoriaus reikalaujamos priteisti palūkanos neįrodytos ir nepagrįstos.

Kredito sutarties bendrosios dalies 46 p., numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina skolininko prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Natūralu, jog paduodant pakartotinį pareikšimą Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriui, palūkanos išaugo, tai patvirtina teismui pateikti palūkanų paskaičiavimai (b.l. 37; 76). Dėl to kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentus dėl nutartyje nurodytų palūkanų sumos išieškojimo.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka ir dėl 35.283,06 Lt delspinigių priteisimo, kurie yra per dideli, pažeidžiantys CK 1.5 str. ir 1.2 str. 1 d. įtvirtintus principus. Vadovaujasi LAT praktika dėl įprasto delspinigių dydžio – 0,02 proc.

Kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-201/2007). Kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, jog apeliantų argumentas dėl delspinigių dydžio yra nepagrįstas, nes jų dydis gali būti ginčijamas tik ieškininės teisenos tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 27d. nutartis Nr. 1734V/2009 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantų (skolininkų) K. L., G. L. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.105).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 27d. nutartį Nr. 1734V/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų (skolininkų) K. L., G. L. valstybei lygiomis dalimis 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė