- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- eI-1538-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00192-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ukrainos pilietė L. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1087(459) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos pilietei L. P.“ bei įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą ir pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja nurodė, jog 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Ankaris“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvė, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu leidimo nepakeitė, motyvuodamas, kad pareiškėja negyvena nuolat Lietuvos Respublikoje, todėl nedalyvauja Bendrovės veikloje, be to, Bendrovė yra fiktyvi, ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Nesutikdama su tokiomis Migracijos departamento išvadomis, pareiškėja paaiškino, kad, būdama Lietuvos Respublikoje, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Pareiškėja pabrėžė, jog jos teisė judėti nėra suvaržyta, ji nėra įpareigota nuolat būti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ji turi teisę vykti į darbą, išvykti tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais. Šiuo atveju į jos gyvenamąją vietą buvo vykta tik vieną kartą, tad vieno karto apsilankymas gyvenamosiose patalpose darbo savaitės viduryje, kai jos darbovietė yra Vilniuje, nėra objektyvus pagrindas konstatuoti faktą, jog pareiškėja minėtu adresu negyvena.
Be to, anot pareiškėjos, neaišku, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis paaiškinimus davė Bendrovės vadovas G. L. (G. L.), ar jis ir pareigūnai vieni kitus tinkamai suprato. Pareiškėjos teigimu, G. L. nepateikė jokios neteisingos informacijos, jis parodymų metu nurodė Bendrovės registracijos adresą. Įstatymais nėra draudžiama veiklą vykdyti kitu adresu nei įmonės buveinės registracijos adresas. Patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „VK turtas“, nėra nuginčyta, nėra pripažinta apsimestiniu sandoriu. Atkreipė dėmesį, jog įmonė gali visai neturėti biuro, tačiau tai nedaro jos fiktyvia.
Nesutinka ir su Migracijos departamento išvadomis, jog žymos pareiškėjos kelionės dokumente rodo, kad ji, gavusi leidimą laikinai gyventi, išvyko iš Lietuvos Respublikos, o po to buvo atvykusi į Lietuvą tik kelioms dienoms. Pareiškėja neginčija, kad 2017 m. ji Lietuvoje negyveno nuolatos, tačiau tokias aplinkybes lėmė darbo Bendrovėje pobūdis, pasireiškiantis tarptautinių kontaktų tarp Lietuvoje ir Ukrainoje esančių subjektų užmezgimu, palaikymu, tiesioginiu dalijimusi verslo informacija ir patirtimi. Pabrėžė, jog į Lietuvos Respubliką nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 30 d. ji buvo atvykusi 13 kartų ir Lietuvoje praleistas laikas trukdavo nuo 2 iki 8 dienų.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Bendrovės veikla pakankamai specifinė – konsultacijos ir rinkodara energetikos srityje. Nuo 2017 m. Bendrovė daugiau orientuojasi į energetikos sektorių. Bendrovės tikslas – surasti partnerius bei pritraukti investuotojus ypač didelių resursų reikalaujančioje srityje. Tai, kad šiuo metu realūs finansiniai rezultatai nėra dideli, nesuponuoja fakto, jog Bendrovė nevykdo veiklos. Pareiškėja neneigia, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Bendrovės vadovas G. L. iškart išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko Lietuvoje buvo tik keletą dienų, tačiau jis išvyko, siekdamas veikti Ukrainoje kaip Bendrovės atstovas, vykdyti su įmonės veikla susijusią rinkodarą, stiprinti kontaktinius ryšius ir ieškoti galimų investuotojų. Lietuvoje kaip Bendrovės atstovai liko veikti kiti Bendrovės darbuotojai, tarp kurių ir pareiškėja.
Pasak pareiškėjos, nėra aišku, ar Bendrovės vadovas teisingai suprato ir klausimus dėl įmonės darbuotojų. Pareiškėjos manymu, G. L. parodymų metu kalbėjo apie 3 darbuotojus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai, kad Bendrovės vadovas, kuris faktiškai įmonę atstovavo tik Ukrainoje ir tiesioginių ryšių su Lietuvoje dirbančiais asmenimis nepalaikė, negalėjo šių asmenų atmintinai įvardinti vardais ir pavardėmis, yra ganėtinai suprantamas dalykas. Pabrėžė, jog įstatymai nedraudžia šalims sutartis pasirašyti skirtingu laiku, persiunčiant jas viena kitai elektroniniu paštu, registruotu paštu, apsikeičiant originaliais sutarties egzemplioriais susitikimų metu ar perduodant originalus per tarpininkus ir kitaip. Nė viena iš pareiškėjos pateiktų Migracijos departamentui sutarčių nėra pripažinta negaliojančia, nėra nuginčyta, todėl teigti, jog kuri nors iš jų neatitinka tiesos, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos įsitikinimu, Migracijos departamento išvadas paneigia ir tai, kad Bendrovė, įgyvendindama veiklą ir bendradarbiaudama kartu su Lietuvos biudžetine įstaiga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – ir MITA), 2017 metais Ukrainoje organizavo ir vedė bendras lietuvių ir ukrainiečių konferencijas, susijusias su bendradarbiavimu energetikos srityje. Bendrovės darbo rezultatas – tarp Lietuvos energetikos instituto Ukrainos nacionalinio technikos universiteto bei Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Elektrodinamikos institutu sudarytos bendradarbiavimo sutartys. 2017 m. lapkričio mėn. Kijeve vykusios konferencijos metu priimtas sprendimas dėl klasterio tarp Lietuvos ir Ukrainos bendrovių energetikos srityje steigimo, o šio klasterio steigimo koordinatoriais numatyti MITA ir UAB „Ankaris“. 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniuje Lietuvos-Ukrainos ekonomikos forumo, vykusio tiesiogiai dalyvaujant Lietuvos ir Ukrainos prezidentams, energetikos sekcijoje, kuruotoje viceministro V. M., kaip Bendrovės atstovas dalyvavo Bendrovės darbuotojas V. P. (V. P.). Atkreipė dėmesį, jog už darbą bei indėlį plečiant bendradarbiavimą energetikos srityje Bendrovė apdovanota oficialiu padėkos raštu. Pareiškėja pabrėžė, jog siekiant neprarasti atlikto įdirbio ir sukurto rezultato, tinkamai ir efektyviai tęsti darbą bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp galimų bendradarbiavimo šalių, partnerių ir verslo atstovų, pareiškėjai būtina nuolat būti Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–8). Nurodė, kad išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą bei apklausos rezultatus buvo konstatuota, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, Bendrovė neturi patalpų veiklai vykdyti, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės direktorius G. L. parašė paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos, tačiau dokumentų, patvirtinančių Bendrovės vykdomą veiklą, nepateikė. Savo paaiškinime nurodė, kad jis nuo 2017 m. kovo 7 d., kai gavo leidimą laikinai gyventi, išvyko į Ukrainą ir joje gyveno, nes ruošė Lietuvos-Ukrainos „apvalų stalą“ energetikos sektoriuje, o į Lietuvą atvyko tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., kartu su šeima. G. L. paaiškinime taip pat teigė, kad jo darbo vieta yra Bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriose be jo šiuo metu dirba dar trys asmenys, kurių neišvardino. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Bendrovėje įdarbinti 7 asmenys, iš kurių keturi – užsieniečiai. Nors G. L. įsipareigojo pateikti pažymas iš mokymosi įstaigų, kuriose mokysis jo vaikai, faktinę gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus bei dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą, tačiau jis minėtų dokumentų taip ir nepateikė. Migracijos departamento nuomone, skundo teiginiai, kad G. L. galėjo nesuprasti užduodamų klausimų, vertintini kritiškai, kaip pareiškėjos gynybinė pozicija, nes G. L. paaiškinimai atitinka visus kitus surinktus įrodymus, be to, jis savo parašu patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Be to, pareiškėjos pateikta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „VK turtas“, pagal kurią Bendrovei nuomojamos 28,87 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini), Vilnius, prieštarauja pareiškėjos prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytam bendrovės veiklos adresui (duomenys neskelbtini), Vilnius bei UAB „Ankaris“ direktoriaus paaiškinimui, kuriame taip pat nurodyta, kad Bendrovė vykdo ar vykdys veiklą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Siekiant patikrinti, ar Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, buvo nuvykta G. L. paaiškinime nurodytu adresu ir nustatyta, kad šiuo adresu įmonės tokiu pavadinimu nėra, iškabos nėra, šalia esančių įmonių darbuotojai jokios informacijos apie Bendrovę neturėjo. Atsakovo nuomone, tai įrodo, jog Bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jos darbuotojai joje nedirba, taigi jų įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vertindamas, ar Bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, ištyrė ir pareiškėjos pateiktus dokumentus: paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Volesa“, konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, paslaugų teikimo sutartį sudarytą su UAB „Eltukas“, paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Ekomeistrai“; paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Jarus“, sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, tačiau minėti dokumentai, atsakovo vertinimu, prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės, neįrodo Bendrovės ūkinės komercinės veiklos per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jais siekiama imituoti bendrovės realią ir aktyvią veiklą. Sąskaitos išrašu buvo siekiama imituoti bendrovės realią ir aktyvią veiklą. Pareiškėjos teiginiai, kad įstatymais nėra griežtai reglamentuota, jog sutartyje nurodytoji sutarties data turi atitikti pasirašymo datą, o dokumentus galima perduoti per tarpininkus ar kitokiu būdu, vertintini kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, kuri įrodo tik tai, kad Bendrovė realios veiklos nevykdo ir joje nėra užsiimama teisėta veikla. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį ir pareiškėjos pateiktą verslo planą būtent Bendrovės vadovas turi organizuoti kasdieninę Bendrovės veiklą, tiesiogiai vadovauti Bendrovei, tačiau įmonės direktoriui nebūnant Lietuvoje, nėra aišku, kaip organizuojama Bendrovės veikla.
Migracijos departamentas pabrėžė, jog pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjai, tačiau ji neįrodė, kad jos deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „Ankaris“) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Duomenų visumoje įvertinta ir tai, kad nuvykus pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo nustatyta, kad šiuo adresu pareiškėja negyvena. Pažymėjo, kad pareiškėjos atveju, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus. Atsakovo manymu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžė, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovės veiklą, nes ir pati pareiškėja skunde nurodė, kad darbo Bendrovėje pobūdis nereikalauja nuolatinio jos buvimo Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1087(459), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Ankaris“ akcininkė (II t., b. l. 9–19). Su prašymu, be kita ko, pateikė UAB „Ankaris“ verslo planą, su bendrovės darbuotojais pasirašytas darbo sutartis, sutartis, sudarytas su UAB „Volesa“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, UAB „Eltukas“, UAB „Ekomeistrai“, UAB „Jarus“, sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Šalčininkų grupė atlikusi patikrinimą pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjos nerado (II t., b. l. 171–172).
2018 m. rugpjūčio 25 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Šalčininkų grupę atvykęs Bendrovės direktorius G. L. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 7 d. gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau gyveno Ukrainoje, ruošėsi Lietuvos-Ukrainos pasitarimams energetikos sektoriuje. Į Lietuvą su šeima atvyko 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir ketina gyventi Lietuvoje. Taip pat paaiškino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. jam mokamas darbo užmokestis, už jį mokamos socialinio draudimo įmokos, o jo darbo vieta yra Bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovėje dirba dar 3 darbuotojai, Bendrovė užsiima konsultavimu ir veikla energetikos sektoriuje (II t., b. l. 164–166).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Šalčininkų grupės vyresniosios specialistės 2017 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-39523 nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Bendrovė nerasta. Be to, pagal „Sodros“ duomenis, Bendrovėje yra įdarbinti 7 darbuotojai (II t., b. l. 171–172).
Atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą nepakeisti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė prieštaringus ir tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurie neįrodo bendrovės ūkinės komercinės veiklos per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo pakeitimo, be to, pareiškėja pastoviai negyvena Lietuvos Respublikoje, atvyksta į Lietuvą tik kelioms dienoms, todėl pareiškėja nedalyvauja Bendrovės veikloje, jos tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Be to, Migracijos departamentas konstatavo, jog Bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jos darbuotojai joje nedirba, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi bei kyla pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (I t., b. l. 7–11).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
Kadangi pareiškėja leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „Ankaris“ pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus UTPĮ keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir UTPĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Teismas pabrėžia būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Kaip minėta, atsakovas, vertindamas, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad UAB „Ankaris“ yra fiktyvi, apklausė šios įmonės direktorių. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad Bendrovės direktoriaus pateiktas paaiškinimas apie veiklą Bendrovėje, kelia pagrįstų įtarimų UAB „Ankaris“ veiklos realumu. Nors pagal Bendrovės verslo planą būtent Bendrovės direktorius G. L. turi organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, tiesiogiai vadovauti bendrovei, tačiau pats pripažino, jog visą laiką praleidžia Ukrainoje, be to, nežinojo tikslaus savo Bendrovės darbuotojų skaičiaus, klaidingai nurodė, savo darbo vietos adresą, nes (duomenys neskelbtini) Bendrovės biuro nėra. Sutiktina su pareiškėja, kad vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog Bendrovė yra fiktyvi, tačiau atsakovas šiuo atveju vertino ir kitas aplinkybes, kurios nepaneigė kilusių įtarimų.
Visų pirma pažymėtina, kad visos pareiškėjos pateiktos Bendrovės sutartys yra pasirašytos Bendrovės direktoriaus, nors jo sutarčių pasirašymo metu nebuvo Lietuvoje. Nors pareiškėja teigia, kad šiuos dokumentus direktorius pasirašė būdamas užsienyje ir persiuntė į Lietuvą, tačiau tokie jos teiginiai vertintini kritiškai, nes šiems argumentams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui registruotų pašto siuntų duomenų, asmenų, kurie neva pervežė dokumentus, duomenų. Pateiktos sutartys turi ir kitų abejones jų realumu keliančių bruožų. Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (II t., b. l. 86–92), pagal kurią UAB „Ankaris“ įsipareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teikti konsultavimo paslaugas, įgyvendinant ESFA projektą „Savivaldybės sėkmės kodas-lyčių lygybė“, yra be numerio, o paslaugų teikėjo, t. y. UAB „Ankaris“ kontaktiniu asmeniu nurodytas fizinis asmuo J. B., kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenis, nurodytu laikotarpiu UAB „Ankaris“ nedirbo. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė ir pagal minėtą sutartį teiktų paslaugų perdavimo ir priėmimo akto, taigi, įrodymų, jog UAB „Ankaris“ pagal šią sutartį atliko kokią nors veiklą, suteikė paslaugas, nėra.
Bendrovės ūkinės komercinės veiklos realumo neįrodo ir paslaugų teikimo sutartis, kuria UAB „Ankaris“ įsipareigojo užsakovui UAB „Volesa“ parengti nerūdijančio plieno gaminių rekomendacijas (II t., b. l. 94–95). Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šią sutartį Bendrovė įvykdė. Abejonių kelią ir tai, kad nurodytą sutartį, kaip UAB „Volesa“ direktorė pasirašė J. B., kuri Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, buvo nurodyta kaip UAB „Ankaris“ kontaktinis asmuo.
Pareiškėja taip pat pateikė Bendrovės paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Eltukas“, kuria UAB „Ankaris“ įsipareigojo parengti apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemą (II t., b. l. 98). Byloje įrodymų, kad UAB „Ankaris“, vykdydama šią sutartį, parengė apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemą, nėra. Pagrįstų abejonių šios sutarties įvykdymu kelia ir kita pareiškėjos pateikta sutartis, kuria pati UAB „Ankaris“ perka apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemos paslaugas iš UAB „Ekomeistrai“ (II t., b. l. 97–100).
Vienkartinis paskolos suteikimas UAB „Jarus“ (II t., b. l. 101–103) taip pat nepatvirtina, kad UAB „Ankaris“ vykdė veiklą pagal savo verslo planą. Dėl pareiškėjos teiginių, kad Bendrovė veiklą vykdo kitu adresu, nurodytu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, teismas pažymi, visuose Bendrovės išrašytuose dokumentuose Bendrovės adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įrodymų, patvirtinančių, jog darbo vietos buvo įkurtos kitose patalpose ir Bendrovė šias patalpas naudojo savo veiklai, nėra. Vien tik ta aplinkybė, jog buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali patvirtinti, jog šios patalpos iš tiesų buvo naudojamos Bendrovės įstatuose numatytai veiklai.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad UAB „Ankaris“ prisidėjo prie Lietuvos-Ukrainos konferencijų energetikos srityje organizavimo, tačiau teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai, kadangi pareiškėjos pateiktuose straipsniuose nėra jokių duomenų apie UAB „Ankaris“ veiklą, be to, nei atsakovui nei teismui nėra pateiktos jokios bendradarbiavimo ar pan. sutartys, kiti įrodymai, pagrindžiantys, kokius darbus Bendrovė atliko organizuodama jos nurodomus renginius.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja iš skundžiamo sprendimo sužinojusi apie savo pateiktų dokumentų trūkumus, teismui jokių atsakovo išvadas paneigiančių dokumentų taip pat nepateikė, todėl teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Ankaris“ yra fiktyvi, kadangi ši Bendrovė atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), Bendrovė neturi tinkamų patalpų veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 p.), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 p.).
Kadangi pareiškėja prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šį pareiškėjos teiginį paneigia, darytina išvada, kad pareiškėja, teikdama prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjos siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir įpareigoti pakeisti pareiškėjai tokį leidimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.