- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-2063-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14062-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretorė D. S., dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei G. G., atsakovui A. L., jo atstovui advokatui V. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-964-127/2011 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, Valstybės institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. pareikštu ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas A. L. yra jos sūnaus A. G., gimusio 1997-09-30, tėvas, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 21.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu, nors susituokę nebuvo, nuolat bendravo ir palaikė artimus faktinius šeimyninius santykius. Šalių santykiai nutrūko ieškovei pastojus. Gimus judviejų sūnui A. G., atsakovas nesutiko būti įrašytų sūnaus tėvu gimimo liudijime, todėl nurodant vaiko tėvą, liudijime įrašyta ieškovės tėvo V. G. pavardė. Ieškovė prašė teismo šį įrašą pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį tikrovės. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas su ja ir sūnumi jokių santykių nepalaiko, nedalyvauja jį auginant, auklėjant ir išlaikant. Ieškovė viena augina sūnų ir užtikrina jam geras sąlygas augti bei vystytis. Atsakovas yra pajėgus išlaikyti sūnų, o ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos visiems sūnaus poreikiams patenkinti, be to, kiekvieną mėnesį ieškovė turi mokėti įmokas bankui.
Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove kurį laiką dirbo maisto produktų parduotuvėje pardavėjais-kasininkais, palaikė tik darbinius santykius, niekada su ja intymiai nebendravo, todėl negali būti ieškovės sūnaus tėvas. Dėl ieškovės pareikšto prašymo atlikti DNR ekspertizę jo tėvystei patvirtinti ar paneigti atsakovas pareiškė, kad turintis konstitucinę teisę nedalyvauti tokio pobūdžio moksliniuose eksperimentuose. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, paskirti baudą ieškovei už nesąžiningai pareikštą ieškinį ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena su mama, mokosi 7 klasėje, jokių būrelių ar užsiėmimų nelanko, po pamokų būna namuose, daro pamokas, piešia, žiūri televizorių. Per išeigines A. eina su mama į vandens parką, buvo cirke, atostogavo pas mamos seserį kaime. Anksčiau yra sirgęs tonzilių, plaučių uždegimu, šiaip yra sveikas. Maistą namuose gamina, mokymosi priemones nuperka ir juo rūpinasi tik mama, santykiai su mama geri. Mama jam pasakojusi, kai buvusi jauna draugavusi su tėčiu. Ji rodžiusi jo nuotraukas ir sakiusi, kad jo tėtis yra A. L. Aleksandras norėtų bendrauti su tėčiu.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovo tėvystė patvirtinta moksliniais įrodymais, dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo tarp tėvų nėra, išlaikymas sūnui turėtų būti priteistas didesne negu 400 Lt suma, taip pat turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas A. L. yra ieškovės J. G. sūnaus A. G. tėvas, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės bei 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad atsakovas yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Šio fakto atlikus ekspertizę atsakovas nebeginčijo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sūnaus gimimo akto įrašą pripažinti negaliojančiu, nes teismo sprendimo pagrindu bus padaryti reikiami pakeitimai šiame įraše, o Pasvalio rajono CM skyrius vadovavosi galiojusiomis teisės normomis įregistruodamas gimimą. Ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nebuvo, todėl teismas sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Išanalizavęs ginčo šalių sūnaus poreikius, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinumo išleisti 1.800 Lt ar 1.999,04 Lt per mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti, nes į šią sumą įskaičiavo jai priklausančio brangaus būsto išlaidas. Atsižvelgdamas į sūnaus amžių, sveikatos būklę, pomėgius, teismas sprendė, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia skirti nuo 1.000 Lt iki 1.100 Lt. Teismas pripažino, kad pagal įstatymą ieškovė, kurios turtinė padėtis yra geresnė, turėdama pareigą išlaikyti tik vieną sūnų, šiam privalo teikti didesnį išlaikymą negu atsakovas. Teismas pripažino, kad atsakovas neišgali mokėti sūnui kas mėnesį 600 Lt dydžio išlaikymo, tačiau teismas nesutiko su atsakovo siūlomu 300 Lt išlaikymo dydžiu, nes savo kitam sūnui išlaikyti atsakovas skiria 400 Lt per mėnesį. Teismas sprendė, kad atsakovas ginčo šalių sūnui turėtų skirti ne mažesnį kaip 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas pripažino, kad jokios materialinės paramos nuo pat sūnaus gimimo nėra jam skyręs, teismas iš atsakovo priteisė 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus paskutinius metus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priteisti iš atsakovo A. L. sūnaus A. G. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesi po 600 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, bei 21.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė nesutiko su teismo sprendimu, kad privalo teikti sūnui beveik du kartus didesnį išlaikymą negu atsakovas. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes sūnus nuo pat gimimo gyveno su ieškove ir tik jos buvo išlaikomas, be to, sūnui gyvenant kartu, ieškovei ir taip tenka didesnė dalis išlaidų, skirtų sūnaus išlaikymui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės gyvenamasis būstas yra per brangus ir nebūtinas sūnui tinkamai auginti, ko pasėkoje nepagrįstai priskyrė ieškovei didesnę sūnaus išlaikymo naštą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas taip pat gyvena naujos statybos name esančiame bute. Ieškovės teigimu, atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus gyvenamojo būsto užtikrinimo, nors gyvena ir atskirai. Ieškovė pažymėjo, kad rinkdamasi gyvenamąjį būstą, rėmėsi sūnaus interesais ir poreikiais. Teismas nepagrįstai, konstatavo, kad ieškovė turi vertingo nekilnojamojo turto. Šis turtas nėra vertingas, priklauso keliems bendrasavininkams, kas apriboja galimybę juo laisvai disponuoti. Teismas nevertino, kad ieškovė, siekdama garantuoti sūnui tinkamą išlaikymą, dirba dviejuose darbovietėse. Ieškovės teigimu, tiek jos, tiek atsakovo finansinės galimybės išlaikyti sūnų yra lygios. Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, o byloje nėra duomenų, kad jo šeimos materialinė padėtis būtų sunki.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sumažinant atsakovo įsiskolinimą ieškovei J. G. iki 7.600 Lt, skaičiuojant įsiskolinimą už 19 mėnesių nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2009-08-14 iki 2011-03-21). Taip pat prašė leisti skubiai vykdyti tik sprendimo dalį dėl 400 Lt dydžio periodinių išmokų išieškojimo iš atsakovo sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad šiuo metu dėl patirtos kojos traumos pagrindiniame darbe nedirba dėl nedarbingumo, o papildomo darbo turėjo atsisakyti. Privalo išlaikyti du savo vaikus, vienas iš kurių sunkiai serga, kiekvieną mėnesį mokėti bankui 680 Lt dydžio įmokas paskolai dengti. Atsakovo sutuoktinė dėl sūnaus ligos yra bedarbė ir nuo 2010-12-20 negauna jokių socialinio draudimo išmokų. Kito turto ir santaupų atsakovas neturi. Priėmus teismo sprendimą, atsakovui atsirado pareiga mokėti ginčo šalių sūnui ne tik 400 Lt dydžio periodinį išlaikymą, bet ir skubiai padengti susidariusį 22.334 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Priteistas periodinis išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas yra išieškomas iš atsakovo gaunamo 1.860 Lt darbo užmokesčio, kas sudaro 70 procentų šio užmokesčio. Tokiu būdu atsakovo šeimos pragyvenimui ir skolos grąžinimui nepakanka lėšų. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, spręsdami dėl išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į atsakovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, kito atsakovo sūnaus sveikatos būklę.
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. prašė atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, teigia sutinkantis sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už 19 mėnesių, tačiau ne iki kreipimosi į teismą dienos, o laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ieškovės teigimu, šis laikotarpis nėra išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, todėl atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors pareiga išlaikyti sūnų atsakovui atsirado prieš 14 metų, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymu ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė už tris metus iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas sprendime konstatavo, kad ginčo šalių sūnaus poreikiams tenkinti yra būtina 1.100 Lt suma per mėnesį, kurią ieškovė pagrindė detaliais paskaičiavimais, remdamasi ir iki ieškinio pareiškimo patirtomis išlaikymo išlaidomis, bei rašytiniais įrodomais. Atsakovas su ieškovės paskaičiavimais sutiko. Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti tik trečiąją dalį sūnaus išlaikymui patiriamų išlaidų. Ieškovės teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad atleisti atsakovą nuo pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindo. Ieškovė pastebėjo, kad atsakovo nedarbingumas yra trumpalaikis, o atsakovas atrodo sveikas žmogus. Ieškovė darė prielaidą, kad atsakovo išėjimas iš antros darbovietės yra susijęs ne su liga, o su tikslu sumažinti ieškovės galimybes išsiieškoti priteistą išlaikymą. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad jo šeimos materialinė padėtis yra bloga. Be to, atsakovas turi galimybę vietoje buvusio darbo susirasti kitą darbą ir dirbti antraeilėse pareigose už žymiai didesnį atlygį. Atsakovas turėjo galimybę išlaikymą savo sūnui pradėti teikti ankščiau, o vengimas vykdyti savo pareigas negali būti pagrindas atleisti nuo jų įvykdymo.
Atsakovas A. L., remdamasis byloje esančiais įrodymais, savo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei visų vaikų teisių apsaugos ir tinkamo jų atstovavimo teismuose principais, prašė ieškovės J. G. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. L. yra A. G., (duomenys neskelbtini), tėvas (t. I, b.l. 9, 252-257). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas nuo sūnaus gimimo nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų, todėl iš dalies tenkino ieškovės J. G. (A. G. motinos) reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009-08-14 (ieškinio padavimo dienos) iki sūnaus pilnametystės bei 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, šią sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai (t. I, b.l. 285-288).
Kaip matyti iš ginčo šalių apeliacinių skundų, ieškovė nesutinka su teismo sūnui priteistu išlaikymo dydžiu, mano, kad atsakovas sūnui turėtų skirti 600 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą, tačiau teismas skundžiamu sprendimu ieškovei skyrė didesnę sūnaus išlaikymo naštą ir priteisė iš atsakovo tik 400 Lt dydžio išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu bei, remdamasis savo sunkia turtine padėtimi, prašo priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti, taip pat šios sprendimo dalies nenukreipti vykdyti skubiai (t. I, b.l. 303-306, 310-313).
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo šalių sūnaus poreikius, nustatė, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos ir priskirtinos sūnaus išlaikymui, nes ieškovė į sūnaus išlaikymo išlaidas įtraukė ir jai priklausančio brangaus gyvenamojo būsto išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į sūnaus amžių, sveikatos būklę ir pomėgius, sprendė, kad sūnaus išlaikymui būtina skirti nuo 1.000 Lt iki 1.100 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas yra pagrįstas. Teismo iš atsakovo šalių sūnui priteistas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje laikomą CK 6.461 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Byloje nenustatyta ir nėra įrodymų, kad ginčo šalių sūnus turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, geresnė mityba, medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų (t. I, b.l. 108-179, 231-235). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė už banko suteiktą paskolą 2006 m. statybos name yra įsigijusi trijų kambarių butą su garažu, todėl kiekvieną mėnesį bankui turi mokėti 2.000 Lt dydžio įmokas paskolos grąžinimui (t. I, b.l. 12-14, 108, 168-175, 205-208). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai puse šios sumos įtraukia į ginčo šalių sūnaus mėnesinį išlaikymą. Toks paskolos paskirstymas yra neproporcingas ir neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros. Ieškovė nepateikė duomenų, kad tinkamam sūnaus auginimui buvo būtinas būtent tokio būsto įsigijimas, kad nebūtų užtekę įsigyti paprastesnio, mažesnio, o tuo pačiu ir pigesnio būsto, todėl būtų neteisinga įpareigoti atsakovą padengti puse ieškovės vienašališku sprendimu pasiimtos būsto paskolos.
Kaip seka iš bylos duomenų, ieškovė be ginčo šalių sūnaus daugiau išlaikytinių neturi (t. I, b.l. 8). Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 3.500 Lt (t. I, b.l. 307-308). Ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtas butas su garažu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su sūnumi (t. I, b.l. 11-13, 51-52, 205-208). Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (t. I, b.l. 201-204). Transporto priemonių ieškovė neturi (t. I, b.l. 209). Ieškovė kiekvieną mėnesį bankui moka 2.000 Lt dydžio įmokas paskolos grąžinimui (t. I, b.l. 14, 168-175). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas turi kitą šeimą (t. I, b.l. 37), be ginčo šalių sūnaus su sutuoktine Ž. L. augina dar vieną vaiką, sūnų B. L., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 38). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1.860 Lt darbo užmokestį (t. I, b.l. 42, 91), be to teismo posėdžio metu jis patvirtino papildomai uždirbantis dar apie 218 litų. Atsakovo sutuoktinė yra bedarbė, negauna jokių pajamų ir turto neturi (t. I, b.l. 318). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jis su šeima (t. I, b.l. 16-17, 39, 43, 53-54, 212-213), taip pat atsakovas turi tris 1987-1999 m. laidos transporto priemones (t. I, b.l. 214). Kiekvieną mėnesį atsakovas bankui moka 700 Lt dydžio įmokas paskolos grąžinimui (t. I, b.l. 280).
Visos aukščiau nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė sūnui privalo teikti didesnį išlaikymą, ir sprendimu iš atsakovo priteisti 400 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegijos nuomone atsakovo prašymas sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą iki 7.600 Lt, skaičiuojant įsiskolinimą už 19 mėnesių laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos yra nepagrįstas. Šiuo klausimu teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, tuo tarpu laikotarpis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nelaikomas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Tačiau, nors atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegijos nuomone byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo šalių turtine padėtimi, leidžia priimti procesinį sprendimą išdėstyti skundžiamo teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Tokia teismo teisė įtvirtinta CPK 284 straipsnio 1 dalyje, kurioje sakoma, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo vertinimu, ginčo šalių sūnaus interesai nebus pažeisti, išdėsčius skundžiamo teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl priteisto 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Priešingu atveju, iš atsakovo gaunamų pajamų išieškant iškart visą priteistą išlaikymo įsiskolinimą, būtų pažeidžiamas kartu su atsakovu gyvenančio sūnaus Beno interesas būti tinkamai išlaikomu, nes įvykdyti šios prievolės atsakovas gali nesugebėti dėl lėšų stygiaus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Išdėstyti priteisto 14.400 litų įsiskolinimo išieškojimą išieškant po 400 litų kas mėnesį pradedant nuo 2011-12-01 d.