Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Laimai Pušinskienei, atsakovui K. K., atsakovo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovės I. J. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams K. K., I. J. dėl skolos išieškojimo, nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš patalpų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Buto nuomininkas K. K. 2017 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. birželio 16 d. buvo įspėtas dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, ir kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nuomos sutartis gali būti nutraukta, atsakovas iškeldintas iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Atsakovas nemoka ir komunalinių paslaugų mokesčių – 2020 m. gegužės 1 dienai skola AB „Kauno energija“ yra 4 328,95 Eur, UAB „Kauno vandenys“ – 233,10 Eur, UAB „Kauno švara“ – 556,50 Eur.

4. UAB „Kauno butų ūkis“ 2017 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. birželio 15 d. patikrinęs gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nustatė, kad minėtame bute gyvena ne tik atsakovas K. K., bet ir atsakovė I. J., kuriai minėtas butas nėra išnuomotas. Kauno miesto savivaldybė, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkė, nėra davusi sutikimo bute apsigyventi I. J.. Atsižvelgiant į tai, kad buto nuomininkas piktybiškai, nuolat nemoka nuomos mokesčio, tuo pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, nuomos sutartis, gali būti nutraukta ir atsakovas iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; kadangi atsakovė bute (duomenys neskelbtini), gyvena be teisinio pagrindo, ji taip pat iškeldintina (CBP-12810).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovų atsikirtimų argumentai

9. Teismo posėdyje atsakovės I. J. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė paaiškino, jog atsakovės ir ieškovės jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal jos atžvilgiu keliamus reikalavimus, todėl prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti arba bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovui K. K. reiškiamų reikalavimų

11. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. balandžio 27 d. išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su atsakovu K. K. sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.5 ir 5.6 punktais atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

13. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.6 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio d. iki 2020 m. gegužės 31 d. susidarė 1 678,34 Eur skola. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. birželio 16 d. raštu įspėtas dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo.

14. Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad nuomos mokesčio nemokėjo, tačiau atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad neaišku, kodėl nuomos mokestis skaičiuotas nuo 2010 metų, neaiški skaičiavimo metodika, kodėl yra įtrauktos kaupiamosios lėšos. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo ieškovės naudai priteista 3 440,88 Eur skola, susidariusi iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė reiškia reikalavimą prašydama priteisti skolą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. susidarė 1 678,34 Eur įsiskolinimas (CBP-12810, DOK-142060). Į bylą pateiktas savivaldybės būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) aktas patvirtina, kad nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis 2016 m. balandžio 12 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-144 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos apskaičiavimo metodika (2014 gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija) ir yra 54,14 Eur (nuomos mokestis nemokėtas 31 mėnesį; 31 mėn. x 54,14 Eur = 1 678,34 Eur). Atsakovas ginčijo apskaičiuotą skolos dydį remdamasis argumentu, jog į nuomos mokestį nepagrįstai įtraukiamos kaupiamosios lėšos. Šį atsakovo argumentą paneigia trečiojo asmens atsiliepime pateikti paaiškinimai, kad kaupiamosios lėšos nėra renkamos ir nesudaro nuomos mokesčio dedamosios dalies bei nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuriame kaupiamosios lėšos į nuomos mokestį nėra įtrauktos (CPK 183, 185 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į materialinės teisės normas, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 678,34 Eur skola už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

15. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Reikalavimas grindžiamas nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti sutartyje nustatyta tvarka nuomos mokestį nevykdymu, gyvenamųjų patalpų einamojo remonto neatlikimu.

16. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. gruodžio 2 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl mažesnio gyvenamojo būsto jam suteikimo bei taikos sutarties sudarymo, mokant skolą dalimis. 2020 m. gruodžio 4 d. raštu ieškovė nurodė, kad atsakovui mažesnio gyvenamojo būsto nesuteiks (DOK-134229, DOK-4376).

17. Į bylą pateikta darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0788905 patvirtina, kad atsakovui iki 2030 m. liepos 20 d. nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2075 nurodyti darbai, kurių atsakovas negali dirbti. Atsakovo pajamos per mėnesį iš netekto darbingumo pensijos yra 189,98 Eur; atsakovui 2020 m. buvo skirta vienkartinė 152,00 Eur socialinė išmoka (DOK-90023). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas mažomis dalimis komunalinius mokesčius moka. Atsakovas pateikė duomenis, jog 2020 m. lapkričio 13 d. su akcine bendrove „Kauno energija“ sudarė sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis (DOK-134229, DOK-4376). Atsakovas ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1982 m. rugsėjo 7 d., nurodo, kad tai vienintelis jo būstas.

18. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo nuomos sutartį nemokėdamas sutartyje nustatyto dydžio ir tvarka nuomos mokesčio, todėl yra pagrindas konstatuoti nuomos sutarties sąlygų, už kurią yra numatyta galimybė nutraukti sutartį, pažeidimą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų. Šioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 421050/09, 2013 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

20. Bylos duomenimis, atsakovas ginčo bute nuolat gyvena nuo 1982 metų, kas, teismo vertinimu, Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisės į būsto neliečiamybę gerbimą, taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas pagrindiniu buto nuomininku (duomenys neskelbtini) metais tapo jau esant susidariusiam įsiskolinimui už nuomą, kurį padengti dėl jam (duomenys neskelbtini) metais nustatyto netekto darbingumo laipsnio ir dėl to konstatuoto neįgalumo buvo sunku dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas negauna darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto, jis priklauso asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, grupei, turi sveikatos problemų, byloje nėra duomenų, kad atsakovas vestų asocialų gyvenimo būdą. Atsakovo pajamas sudaro 186 Eur per mėnesį mokama netekto darbingumo pensija, atsakovas siekė, nors ir mažomis sumomis, padengti įsiskolinimus, atsakovas skolas pripažįsta ir ketina jas išmokėti pagal išgales. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neatlieka buto einamojo remonto, tačiau kaip matyti iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro, atlikusio socialinių paslaugų teikimo atsakovui poreikio vertinimą, 2019 m. birželio 10 d. rašto, kambariai sutvarkyti pagal bute gyvenančių asmenų suvokimą ir galimybes, nors buitis yra labai skurdi. Teismo byloje visų nustatytų aplinkybių vertinimu, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas, nesuteikiant jam kitos patalpos, dar labiau pablogintų socialinę atsakovo padėtį ir būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškinio reikalavimas nutraukti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą K. K. iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kito gyvenamojo ploto atmetamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovei I. J. reiškiamo reikalavimo

21. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovę I. J. iš buto (duomenys neskelbtini) su visais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi atsakovei I. J. butas nėra išnuomotas, buto savininkė Kauno miesto savivaldybė nėra davusi sutikimo bute apsigyventi.

22. Pagal CK 6.579 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaroma raštu remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.577 straipsnio 1 dalis). CK 6.612 straipsnis nustato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

23. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodė, bei jos atstovė ir atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė ginčo bute negyvena, ji tik lankėsi svečiuose pas atsakovą, tačiau jokių rašytinių įrodymų šiems argumentams pagrįsti nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė atsakovės gyvenimo ginčo bute faktą įrodinėjo rašytiniais įrodymais – UAB „Kauno butų ūkis“ 2017 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. birželio 15 d. buto patikrinimo aktais, raginimais atlaisvinti užimtas patalpas, kurie asmeniškai pasirašyti atsakovės. Aplinkybę, kad atsakovė ginčo bute gyvena patvirtina ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 10 d. raštas. Iš su atsakovės atsiliepime pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad pati atsakovė savo gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teismo procesiniai dokumentai atsakovei siųsti šiuo adresu yra įteikti asmeniškai pasirašant, o ir pati atsakovė teismui teiktame prašyme (DOK-85258) savo gyvenamosios vietos adresą nurodė ginčo buto adresu. Dėl to teismas laiko, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės poziciją ir laiko, jog ieškovė byloje įrodė atsakovės I. J. gyvenimo ginčo bute faktą (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai). Atsakovė nėra sudariusi nuomos sutarties su ieškove, atsakovė gera valia neišsikrausto, todėl jos įsikėlimas be ieškovės sutikimo yra neteisėtas ir savavališkas, tai pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises (CK 4.93 straipsnis, 4.95 straipsnis). Ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CK 6.62 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Valstybė byloje patyrė 282,00 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimo išlaidų (DOK-5237) ir 183,88 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo išlaidų (DOK-136864), viso 465,88 Eur. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, savivaldos institucija (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė) nėra atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; ir kt.). Atsakovai yra atleisti nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismui tenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistina 232,94 Eur (465,88 Eur /2) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Atsakovams byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovai nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo taip pat atleisti. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111106319) iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 678,34 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 34 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skola turi būti sumokėta į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. LT66 4010 0425 0032 4544, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, palūkanos – LT44 4010 0425 0001 0078 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100.

Iškeldinti atsakovę I. J., gimusią (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su visais priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 232,94 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.