Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. nepanaudojo motinos valdžios, nes 2019 m. gegužės 30 d., 18.35 val., pasibaigus Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturė­lis“ darbo valandoms, dėl sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,64 promilių girtumas) neatvyko pasiimti savo nepilnamečių vaikų P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš šios ugdymo įstaigos ir tuo nevykdė Lietu­vos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisų apsaugos pagrin­dų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos motinos pareigos tinkamai prižiūrėti savo vaikus.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios administracinio nusižengimo aplinkybės: nurodyta, kad J. M. buvo neblaivi 2019 m. gegužės 30 18.40 val. bei 2019 m. birželio 3 d.; elgėsi priešingai vaiko interesams, pažeidė nepilnamečių teisę būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę sveikatą, sveiką gyvenimo būdą ir tuo pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį. Kuo konkrečiai pasireiškė kiekvienos iš nurodytų vaiko teisių bei Vaiko teisių pagrindų įstatymo normų pažeidimas, administracinio nusižengimo protokole nenurodyta (b. l. 3,4). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praneši­mo matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d. apie 18.35 val. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo telefoninis pranešimas, kad tėvai iš ugdymo įstaigos – mokyklos-darželio „Vyturėlis“, nepasiima mažamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini). 18.44 val. policijos pareigūnams nuvykus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), patikrinus asmenų blaivumą, J. M. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. 2019 m. birželio 3 d. pareigūnams pakartotinai nuvykus į šeimą, J. M. nustatytas 2,64 promilių neblai­vumas, nenurodyta, kad tuo metu nepilnamečiai vaikai buvo su J. M. Prašo spręsti klausimą dėl tėvų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“ (b. l. 7,8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6-24 straipsniuose nustatytos šios vaiko teisės ir laisvės: vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, teisė turėti tėvus, teisė mokytis, teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą, teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas teises, teisė būti išklausytam, teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą, teisė į gyvenamąsias patalpas, teisė gauti viešąją informaciją, turtinės teisės, teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, teisė būti apsaugotam nuo smurto, teisė būti ugdomam naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Šių teisių turinio kontekste vertinant J. M. aukščiau aptartus veiksmus, kai ji du kartus buvo namuose neblaivi (kai vaikų su ja nebuvo) ir vieną kartą dėl neblaivumo nepasiėmė vaikų iš ugdymo įstaigos iki jos darbo laiko pabaigos, matyti, kad šie jos veiksmai nepakankami, kad būtų konstatuotas jos trukdymas vaikams pasinaudoti nurodytomis teisėmis ir laisvėmis ar kaip kitoks šių teisių ar laisvių pažeidimas. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. M. pažeidė vaikų teisę mokytis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnis) bei vaiko teisę į socialinę apsaugą ir valstybės paramą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), tačiau iš šių teisių turinio matyti, kad aukščiau aptarti J. M. veiksmai niekaip nesusiję su šių vaiko teisių realizavimu ir pažeidimu. Nenustatyta ir tai, kad dėl ilgesnio buvimo ugdymo įstaigoje vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnis) buvo pažeista, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad dėl to vaikai patyrė kokį nors psichologinį poveikį, dėl kurio būtų sutrikdyta jų psichinė ar fizinė sveikata, normali raida ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis reguliuoja vaiko laikiną apgyvendinimą, todėl su vaiko teisėmis nėra susijusi.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus pripažintina, kad nenustatyti jokie J. M. veiksmai, kuriais ji būtų trukdžiusi vaikams pasinaudoti jų teisėmis ir laisvėmis ar kitaip būtų pažeidusi jų teises ar laisves, todėl jos veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, nes tokiuose jos veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų pareiga prižiūrėti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas reiškia ir tai, kad tėvai, nuvedę vaikus į ugdymo įstaigą, privalo juos nustatytu laiku iš jos paimti. Tokie J. M. veiksmai, kai ji dėl neblaivumo nustatytu laiku nepasiėmė vaikų iš ugdymo įstaigos, nepakankami realizuoti įstatyme įtvirtintą jos pareigą - tinkamai prižiūrėti savo vaikus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ji nepanaudojo motinos valdžios, kai tokia pareiga jai nustatyta. CK 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepa­naudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numa­tyta įstatymuose. Atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į tai, J. M. veika iš ANK 72 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į ANK 73 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė dėl J. M. buvimo namuose neblaiviai 2019 m. birželio 3 d., nes vien šis faktas, kai nenustatyta, kad kartu su ja buvo nepilnamečiai vaikai ir kad tai turėjo kokios nors įtakos vaikų teisėms ir laisvėms ar tinkamam motinos pareigų vykdymui, nesuponuoja administracinės atsakomybės pagal ANK 72, 73 straipsnius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipa­žino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Admi­nistracinį nusižengimą J. M. padarė pirmą kartą (b. l. 5), yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nors yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jos padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, jam turėjo įtakos ir jos socialinių įgūdžių stoka, todėl spręstina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis bus įgyven­dinta paskiriant ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėji­mą (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

J. M. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

J. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietu­vos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.