Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-10-12 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.2012-05-29 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (41 epizodas), 187 str. 1 d. (5 epizodai), 187 str. 3 d. (11 epizodų), 22 str. 1 d. (5 epizodai), 63 str. 1 d., 4 d. – 4 metams laisvės atėmimo. BK 63 str. 9 d. subendrinus su 2011-10-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-12-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu – 2012-05-29 nuosprendis pakeistas: pagal BK 178 str. 2 d. (41 epizodas), 187 str. 1 d. (5 epizodai), 187 str. 3 d. (11 epizodų), 22 str. 1 d. (5 epizodai), 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p, 9 d. subendrinus su 2011-10-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015-04-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2012-05-29 nuosprendis: pagal BK 187 str. 3 d. atleistas nuo bausmės, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013-01-02, bausmės pabaiga – 2017-04-02.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 8 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-07-16).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-25 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. Z., konstatuodamas, kad išvadai, jog bausmės tikslai pasiekti, nėra pagrindo.

Apygardos teisme gauti antstolių S. U. ir M. L. patvarkymai dėl informacijos pateikimo, jog išieškotojams T. Ž. ir I. Š. iš nuteistojo V. Z. skola išieškota.

Motyvuojamoji dalis

N. V. Z. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taip pat pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo V. Z. skundas nagrinėjamas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro galimybę svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. Z. priklauso vidutinei rizikos grupei – 43 balai. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Z. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikaltsami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mątymas ir elgesys Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi šią pareigą nuteistasis pažeidė net 3 kartus, dėl kurių net du kartus jam buvo skirtos pačios griežčiausios nubaudos, skirtos atlikti baudos izoliatoriuje. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis bausmės atlikimo laiku nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai bei reikalavimams. Teismas pažymi, kad nuteistasis taip pat buvo skatintas, tačiau tik vieną kartą, bei ir tai, kad dviems išieškotojams padengti įsiskolinimai, dar nesudaro pakankamos galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tolygią pozityvią kaitą.

Aukštesniojo teismo manymu, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, sprendimas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. Z., nenustačius jo elgesio vertinimo pažangos, tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nuomonę apie švelnų baudžiamumą bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, nagrinėjęs V. Z. lygtinio paleidimo klausimą jau galiojant naujoms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nevertino šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybų, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.