Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-63-2196-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
N-63-2196-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-2196/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė T. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. lapkričio 8 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Goštauto – Mečetės gatvėse vairavo automobilį neblaivus (1,74 promilės).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu pripažino T. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką ir skyrė jam 2500 litų baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, todėl T. D. paskirta per švelni nuobauda.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimu skyrė T. D. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

II.

Apeliaciniu skundu T. D. prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teismo nutarimą pakeisti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, kadangi pirmosios instancijos teismui 2008 m. gruodžio 3 d. nutarime nurodė, jog apeliacinis skundas gali būti paduodamas per apylinkės teismą, o Institucija kreipėsi apeliaciniu skundu tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį teismą, todėl jis nežinojo apie šio nutarimo apskundimą. Apeliacinės instancijos teismo siųstas lydraštis jam neatėjo, todėl jis nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties negalėjo dalyvauti ir apeliaciniame procese. Taip pat mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi pažeidimą padarė dėl to, kad netikėtai paskambino darbdavys ir pranešė, jog darbe suveikė signalizacija, kurią reikėjo išjungti. Atkreipia dėmesį, kad nuobauda jam paskirta po 10 mėnesių nuo pažeidimo padarymo, per tą laikotarpį jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu T. D. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. T. D. pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 1,74 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų; trečia, tiek darbo pobūdis, naujų pažeidimų nepadarymas ar nagrinėjamo pažeidimo padarymas dėl viršininko skambučio, nėra išimtinės aplinkybės ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007). Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Apelianto nurodyti argumentai dėl nežinojimo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo apskųstas bei galimybės dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 292 straipsnio 3 dalis numato, jog skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), apylinkės teismą, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. įstatymas numato galimybę apeliacinį skundą pateikti tiek tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, tiek per skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija pateikė apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl minėtos procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į apeliacinės instancijos teismo posėdžius paprastai nėra kviečiamos, nebent bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nusprendžia kitaip. Šiuo atveju byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl T. D. neturėjo būti informuotas apie posėdį. Nors apeliantas teigia, kad jis negavo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo siūloma pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą bei kad jam nebuvo išsiųstas 2009 m. liepos 3 d. nutarties nuorašas, tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo lydraščių (b. l. 36, 42) matyti, kad T. D. jo paties nurodytu adresu buvo išsiųstas tiek Institucijos apeliacinis skundas, tiek 2009 m. liepos 3 d. nutarties nuorašas. Be to, visus pageidaujamus paaiškinimus ar įrodymus T. D. turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjant bylą, T. D. procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. D. skirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasStasys Gagys