Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-31 · Byla Nr. N-62-949-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
N-62-949-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00199-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-949/2012Teisminio proceso Nr.4-63-3-00199-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu E. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172⁹ straipsnio („Mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad E. T., pasinaudodama elektroninėmis informacijos ir ryšio priemonėmis, vykdė prekybą rūbais nustatyta tvarka neinformavusi mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą, iš nurodytos veiklos laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. gavo 5890 Lt neapmokestinamų pajamų, taip pažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvos pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto bei Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. T. skundą, 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jį atmetė ir Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog nepranešimas apie individualios veiklos vykdymo pradžią kartu reiškia ir atitinkamų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų (pvz., apie vykdomos individualios veiklos rūšį, jos vykdymo pradžią) nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui, todėl nepranešimas apie individualios veiklos vykdymą turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172⁹ straipsnyje, požymių, o nustačius, kad asmuo pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka apie tai nepranešė mokesčių administratoriui, turi būti svarstoma dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 172⁹ straipsnį. Teismas pažymėjo, jog iš 2010 m. balandžio 16 d. Operatyvaus partikrinimo pažymos Nr.K1-143 matyti, jog 2009 m. vasario 25 d. E. T. iš JAV atsisiuntė 15 moteriškų vilnonių paltų, iš pašto sąskaitų išrašų matyti, jog ji atsisiuntė daug vienarūšių rūbų, iš AB SEB banko ir AB „Swedbank“ sąskaitų išrašų matyti, jog į E. T. sąskaitas įvairūs asmenys daug kartų pervedė pinigus už įvairius rūbus, pirkinius, o apklausti asmenys E. Š., J. L. bei A. K. nurodė, jog į E. T. asmeninę sąskaitą pervedė pinigus už pirktus rūbus, kas patvirtina, jog E. T. prekiavo rūbais neinformavusi mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą. Teismas pažymėjo, jog liudytojos A. Č. parodymais ir paaiškinimai apie tai, jog tai ji prekiavusi moteriškais rūbais tinklalapyje www.supermama.lt, o pirkėjams atsiskaitymui nurodė dukters sąskaitas siekdama finansiškai padėti jaunai šeimai, nelogiški, nes iš AB SEB banko ir AB „Swedbank“ sąskaitų išrašų matyti, jog į E. T. sąskaitas pinigai buvo pervedami daug kartų nedidelėmis sumomis, A. Č. pati galėjo pageidaujamas sumas pervesti dukrai, banko mokesčiai už šias paslaugas maži, o tai, kad A. Č. už E. T. gautas pajamas iš parduotų rūbų apskaitė „Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale“, oficialiai deklaravo ir nuo jų sumokėjo mokesčius valstybei, nepaneigia, kad E. T. vykdė prekybą rūbais. Teismas pabrėžė, jog E. T. veikla turėjo individualios veiklos požymių, nes veikla buvo savarankiška, ji nebuvo atsitiktinė - egzistavo motyvas ir galimybės tęstinį laikotarpį užsiimti prekyba rūbais, pasitelkus elektronines informacijos ir ryšio priemones, šios veiklos vykdymu buvo siekiama ekonominės naudos.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Inspekcija, skirdama E. T. nuobaudą, nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, jų nenustatė ir teismas, todėl konstatavo, jog E. T. pagrįstai paskirta baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis.

III.

Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, E. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Inspekcijos nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji jokiuose sandoriuose nedalyvavo, o tai patvirtinančius dokumentus teismas atsisakė priimti, nors jie įrodo, kad pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tarp apklaustų asmenų ir A. Č., be to, jos pateikti rašytiniai įrodymai (vaiko gimimo liudijimas, išrašas iš medicininės istorijos) įrodo, kad ji neturėjo fizinių galimybių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorių. Pabrėžia, jog teismas nevertino to fakto, kad visos jos sąskaitoje gautos lėšos yra buhalteriškai registruotos A. Č. „Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale“, oficialiai deklaruotos ir nuo jų sumokėti mokesčiai valstybei, be to, A. Č. savo išsamiame paaiškinime nurodė, jog naudojosi savo dukters sąskaita, nes neturėjo savo vardu atidarytos. Pažymi, jog „Supermama“ forume vardais „Audrone39“, „Perkūnas“ ir „Madmuazelle“ prisistatė vienas ir tas pats asmuo - A. Č.. Pabrėžia, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti nuobaudą. Teigia, jog teismas neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, t. y. A. K. jokių prekių iš jos ir A. Č. nepirko, kitų liudytojų parodymai gauti atsakant jiems į menamus klausimus ir pan. Taip pat nurodo, jog teismas teisiškai neįvertino procesinių bylos tyrimo ir nagrinėjimo pažeidimų, t. y. nenurodyti apklausti asmenys, nenurodyta 2010 m. balandžio 23 d. sekretoriavusio ir posėdžio protokolą rašiusio asmens tapatybė, byla pradėta nagrinėti neišnagrinėjus pateikto skundo, nutarimas bylos nagrinėjimo dieną jau buvo atspausdintas ir bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo, neteisingai nurodyti kai kurie faktai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo jį atmesti palaikydama teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apeliantė tvirtina tam tikrais laikotarpiais neturėjusi fizinių galimybių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorių, tačiau tuo metu keletas asmenų padarė pavedimus į jos sąskaitą ir tam pastarosios aktyvūs veiksmai nebuvo būtini. E. T. teigia, jog A. Č. neturėjo banko sąskaitos, dėl ko naudojosi jos, tačiau Inspekcija turi duomenų, kad A. Č. turėjo banko sąskaitas - nuo 2001 m. AB bankas „Snoras“, nuo 2005 m. AB „Ūkio bankas“ Klaipėdos filiale, nuo 2009 m. liepos 31 d. AB „Swedbank“ ir kituose bankuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą konstatavęs, jog E. T. veikoje yra visi ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, mano, jog tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta.

ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jam kilo pareiga pateikti duomenis Mokesčių mokėtojų registrui, t. y. ar E. T. vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės veiklos siekimo – buvimą (žr „Administracinių teismų praktika“ Nr.9, p. 44 – 56, nutartį byloje Nr.N1-456/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant nustatytus individualios veiklos požymius teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtiems požymiams pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi vien tik rašytine bylos medžiaga: operatyvaus patikrinimo pažyma, sąskaitų išrašais, E. Š., J. L. ir A. K. paaiškinimais (b. l. 116). Pažymėtina, jog formuojant E. T. administracinį kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ši, neinformavusi mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą, pasinaudodama elektroninėmis informacijos ir ryšio priemonėmis, vykdė prekybą rūbais, iš ko laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. gavo 5890 Lt neapmokestinamų pajamų. Duomenys apie gautas įplaukas patvirtina, kad atitinkamas sumas sumokėjo daugiau nei dvi dešimtys žmonių, 2010 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad pasirinktinai buvo apklausta 19 asmenų, kurie patvirtino, kad pervedė pinigus į E. T. sąskaitą už internetu įsigytas prekes (b. l. 61), tačiau į bylą pateikti tik dviejų pirkėjų - J. L. ir E. Š. paaiškinimai (pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė A. K. kaip pirkėją, nes ši - Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė, rinkusi byloje medžiagą – b. l. 56), kurie šios byloje kontekste vertintini kaip neinformatyvūs. J. L., kaip teisingai nurodė apeliantė, atsakinėjo į iš anksto paruoštus menamus klausimus, o dėl pardavėjo tapatybės nurodė, jog visi susitarimai vyko per „asmeninės žinutės“ paslaugą forume supermama.lt su asmeniu, besinaudojusiu slapyvardžiu „Perkūnas“ (b. l. 57). E. Š. taip pat nurodė, jog prekę pirko iš pasiskelbusio internetinėje svetainėje asmens, su kuriuo bendravo asmeninių žinučių pagalba, skelbėjo vartotojo vardo nepamena (b. l. 55). E. T. kategoriškai neigia vykdžiusi prekybą rūbais, taip pat kėlė abejones dėl minėtų pirkėjų duotų paaiškinimų teisėtumo (b. l. 103, 109), tačiau minėtos pirkėjos byloje nebuvo apklaustos, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami žodiniams parodymams ir jų nepakeičia (žr. nutartį byloje Nr. N575-1192/2009 ir kt.).Liudytoja apklausta A. Č. parodė, jog tai ji prekiavusi rūbais, ir supermama.lt forume vartotojo vardai „Audrone39“, „Perkūnas“ ir „Madmuazelle“ yra jos, tik pinigams pervesti nurodydavo dukros sąskaitą (b. l. 105), tą patį tvirtino E. T., ir tokiems teiginiams paneigti įrodymai nerinkti. Pažymėtina, jog apeliantės keliama priešinga inspekcijos darbuotojų nurodytai įvykio versija - įstatymo leidžiama gynybos priemonė, kuri kiekvienu atveju turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Pažymėtina, jog dėl ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos rinkti įrodymus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog tokia pareiga keliama ir teismams, nes administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma kaip šiai bylai nebeaktualių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

E. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas