Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-27 · Administracinė byla Nr. eI2-7216-872/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-27
Bylos Nr.
eI2-7216-872/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00646-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
I. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7216-872/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. M.,atsakovo atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria uždrausta atvykti į Šengeno erdvę; ii) įpareigoti atsakovą panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjas nurodo, kad susipažinęs su skundžiamu Sprendimu, nesutinka su Sprendimo antrąja dalimi, kuria yra nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Mano, kad ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta, prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams, pažeidžianti jo teises, todėl ji turi būti panaikinta ir atsakovas turi būti įpareigotas panaikinti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje.

Nurodo, kad jis turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietybes. Paaiškina, jog jis siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Taigi 2023 m. rugsėjo 6 d. jis Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo įdarbintas UAB „Openini“ (toliau – ir Bendrovė) kompiuterių sistemų specialistu. Bendrovės atstovai konsultavo jį teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS komunikaciją, bei teikiant dokumentus prie prašymo. Taip pat Bendrovės atstovai atskirai per MIGRIS komunikaciją pateikė tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad 2024 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė jam atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiame sprendime konstatuota, kad jis pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, t. y. nuslėpė duomenis apie tai, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis. Šiame sprendime padaryta išvada, kad prašomų dokumentų nepateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Taigi vėliau, t .y. 2024 m. sausio 31 d. Migracijos departamentas papildomai priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad Sprendimo antroje dalyje nurodyta, kad ji priimta įvertinus tai, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl daroma išvada, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat pažymi, kad Sprendimo antroje dalyje nurodyta, jog draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą.

Paaiškina, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taigi sprendime atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nėra jokių duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas kreipėsi ar gavo išvadas iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, policijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Duomenų apie aukščiau minėtų institucijų išvadas taip pat nėra ir skundžiamame Sprendime.

Teigia, kad jis Migracijos departamentui pateikė visą informaciją apie jo turimas pilietybes Baltarusijos Respublikos ir Rusijos federacijos, taip pat jis pateikė ir visus jo turimus galiojančius pasus: Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022-05-23 iki 2032-05-23, su Graikijos Respublikos išduota Šengeno viza, galiojusia nuo 2023-09-02 iki 2023-09-25; 2021-03-14 išduotą Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2023-03-14; Rusijos Federacijos vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-02, kurio galiojimo laikas neribojamas; pateikė negaliojantį kelionės dokumentą - Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); tarptautinį Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-04-04, kuris galioja iki 2032-04-04.

Pažymi, kad jis taip pat Migracijos departamentui susirašinėjimo per MIGRIS komunikaciją metu nurodė, kad jis gyvena ir dirba Rusijoje nuo 1997 m., kad 2006 m. gavo (duomenys neskelbtini) pilietybę, kad šiuo metu jis dirba Indėlių draudimo agentūroje IT skyriaus specialistu; taip pat pateikė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Rusijos Federacijoje liudijantį dokumentą. Nurodo, kad jis 2023 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad prašymą parengė darbdavys, todėl jis nežino, kodėl nebuvo nurodyta informacija apie jo turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę. Aiškina, kad darbdavio prašymu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įskaitant pasas su ankstesnėmis vizomis. Teigia, kad jį akivaizdžiai suklaidino Bendrovės atstovai, kurie jam padėjo pildyti prašymo išduoti leidimo laikinai gyventi formą. Tačiau jis jo prašymo nagrinėjimo metu nuo Migracijos departamento nenuslėpė jokios informacijos apie turimas pilietybes, neteikė jokių klastotų dokumentų ir neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų.

Teigia, kad iš jo susirašinėjimo per MIGRIS komunikaciją matyti, jog jis prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentui pateikė visus prašomus dokumentus. Taigi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atitinka tikrovę. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas tik dėl netinkamai užpildytos per MIGRIS komunikaciją prašymo formos padarė išvadą, kad jis siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Tačiau ši Migracijos departamento išvada galėjo būti laikoma pagrįsta tik pradinėje jo prašymo nagrinėjimo stadijoje, nes jis prašymo nagrinėjimo metu pateikė visus duomenis ir dokumentus, kokių reikalavo Migracijos departamentas.

Nurodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl to, kad užpildydamas prašymo formą (pasitikėdamas Bendrovės atstovais) iš karto nenurodė visų duomenų ir iš karto nepateikė visų dokumentų, todėl jis neskundžia teismui sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neskundžia ir Sprendimo pirmosios dalies, kuria jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Taigi, jis nekvestionuoja draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau draudimas jam atvykti į Šengeno erdvę yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taigi Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, užsieniečio duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai.

Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ir skundžiama Sprendimo dalis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Paaiškina, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog teikiant prašymą buvo pateikti ne visi duomenys, tačiau nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad prašymas buvo pildytas darbdavio. Iš pareiškėjo 2023-08-03 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eilutėje prašymas teikiamas - asmeniškai. Mano, kad jeigu tokį prašymą būtų teikęs darbdavys, minėtoje eilutėje būtų nurodyta - darbdavys. Iš prisijungimo duomenų matyti, kad buvo prisijungta iš el. pašto (duomenys neskelbtini), po to pareiškėjas 2023-09-06 atvyko gyvai į Migracijos departamentą vizitui, t. y. šio vizito metu patvirtino, kad prašyme nurodyti duomenys yra teisingi. Todėl tokį pareiškėjo teiginį vertina kaip gynybinę poziciją ir prieštaraujančią pateiktiems duomenims Migracijos departamentui. Be to, iš MIGRIS sistemoje esančios komunikacijos matyti, kad pareiškėjas ne pats, o tik Migracijos departamento darbuotojui nustačius, kad pareiškėjas 2018 m. Lietuvos ambasadai buvo pateikęs Rusijos piliečio pasą gaunant vizą, ir jo paprašius buvo pateiktas Rusijos Federacijos pasas. Atkreipia dėmesį, kad prašymus dėl leidimo laikinai gyventi per MIGRIS sistemą gali pateikti tiek užsieniečiai, tiek ir jų darbdaviai, o pagal suformuotą teismų praktiką dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui yra atsakingas pats užsienietis.

Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jis Migracijos departamentui pateikė visą informaciją apie jo turimas pilietybes. Pažymi, kad su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė tik Baltarusijos pasą, o Rusijos pasą pateikė tik to pareikalavus. Be to, iš prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi matyti, kad jį pateikė pareiškėjas asmeniškai, bei 2023-09-06 atvykdamas į Migracijos departamento padalinį pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą per MIGRIS, originalus ir biometrinius duomenis, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022-05-23 iki 2032-05-23, su Graikijos Respublikos išduota Šengeno viza, galiojusia nuo 2023-09-02 iki 2023-09-25, bei užpildė Klausimyną, kuriame nurodė, jog jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis (tai, kad jis yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis nenurodė). Taigi yra atmestini visi pareiškėjo pasiteisinimai, kodėl jis laiku nepateikė duomenų ir nuslėpė aplinkybę, kad jis yra ne tik (duomenys neskelbtini) pilietis. Akcentuoja, kad pareiškėjas bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybės teritoriją ir buvimo joje.

Teigia, kad įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes (priimtas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti, pareiškėjas teikdamas prašymą ir po to nepateikė duomenų apie savo Rusijos Federacijos pilietybę, ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje) ir vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 2 dalies c punktu, užsieniečio duomenys buvo pateikti ir į SIS. Taigi toks įtraukimas motyvuotas ir pagrįstas, o terminas yra proporcingas.

Šalies argumentai

Akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai savo skunde nurodo, kad SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas apima vien tik sprendimus susijusius su keliama grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad šiame punkte yra nurodytas dar vienas pagrindas, t. y. yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo atveju yra priimtas ir dar vienas 2024-01-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, o skundžiamu Sprendimu nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), t. y. pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nacionalinio perspėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą pilnai palaikė.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas I. A. skundu teismo prašo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 31 d. Sprendimo dalį, kuria uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Kaip matyti iš skundo turinio ir per teismo posėdį duotų paaiškinimų, pareiškėjas iš esmės skundžia Migracijos departamento Sprendimo 2 punktą, t. y. Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) (Sprendimo 2 punktas).

Taigi šios bylos nagrinėjimo ribos yra Migracijos departamento Sprendimo minėtos dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neskundžia Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi šio Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl teisėjų kolegija dėl šio sprendimo nepasisakys.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024-01-12 Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjui I. A. atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Taigi Migracijos departamentas sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad I. A. siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis, t. y. I. A. nuslėpė duomenis apie tai, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis. Prašomų dokumentų nepateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti I. A. nelegalios migracijos grėsmė.

2023-09-06 I. A., atvykęs į Migracijos departamentą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą per MIGRIS, originalus ir biometrinius duomenis, pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022-05-23 iki 2032-05-23, su Graikijos Respublikos išduota Šengeno viza, galiojusia nuo 2023-09-02 iki 2023-09-25, bei užpildė Klausimyną, kuriame nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis (tai, kad jis yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis nenurodė). I. A. į Klausimyno klausimą, nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), atsakė, kad nuo 1998 metų iki dabar dirba Rusijos Federacijoje. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. A. yra ne tik (duomenys neskelbtini) pilietis, bet ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Įtarimus, kad I. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis sukėlė tai, kad jis, gyvendamas Maskvoje ir kreipdamasis į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje dėl Šengeno vizų išdavimo, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2013-03-04 iki 2023-03-04, jam buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2017-11-03 iki 2017-11-05 ir nuo 2018-11-17 iki 2019-05-15.

2023-11-23 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė I. A. pranešimą, kuriame prašoma pateikti galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą arba dokumentą, patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat paaiškinimą apie gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes (nurodant gyvenamosios vietos adresą bei gyvenimo laikotarpį ir atsakant, ar šiuo metu dirba Rusijoje, ar turi nekilnojamojo turtą nuosavybes teise). Tą pačią dieną I. A. pateikė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) liudijantį dokumentą ir (duomenys neskelbtini) vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-02.

2023-11-24 Migracijos departamentui per MIGRIS komunikaciją paprašius I. A. pateikti galiojantį kelionės dokumentą bei nepateiktą paaiškinimą dėl gyvenimo Rusijos Federacijoje aplinkybių, I. A. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad jis gyvena ir dirba Rusijoje nuo 1997 m., 2006 m. gavo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šiuo metu jis dirba Indėlių draudimo agentūroje skyriaus specialistu. Taip pat I. A. pateikė negaliojantį kelionės dokumentą ((duomenys neskelbtini)piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini)).

2023-12-04 Migracijos departamentui per MIGRIS komunikaciją paprašius I. A. pateikti galiojantį kelionės dokumentą, I. A. kartu su paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jo 2023-11-23 pateiktas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas yra vienintelis jo pasas ir jo galiojimo laikas neribojamas, taip pat jis turi naują tarptautinį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2032 m. balandžio mėn., pateikė Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-04-04, kuris galioja iki 2032-04-04.

Vertinant I. A. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi nebuvo išduoti. I. A. buvo įdarbintas UAB „Openini“ nuo 2023-09-07 iki 2024-01-15. Migracijos departamento vertinimu šie I. A. ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikiais. Migracijos departamentas nenustatė, kad I. A. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jo sutuoktinė – Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietė M. A. yra pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi sprendimas pareiškėjo sutuoktinei išduoti/atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dar nepriimtas.

Taigi Migracijos departamentas įvertinęs tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad I. A. ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, priėmė skundžiamą Sprendimą.

Skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktu.

Pareiškėjas, minėta, teismui skundžia tik 2024 m. sausio 31 d. Sprendimo 2 dalį.

NAS taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Pažymėtina, kad Sprendime nurodyta, jog įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad I. A. ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, užsieniečio duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai. Tačiau, teismo vertinimu, nėra detalizuojama, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Dėl skundžiamos Migracijos departamento Sprendimo dalies įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesių pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo yra panaikinamas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861) taikymo pradžios dienos, t. y. 2023 m. kovo 7 d. (Reglamento (ES) 2018/1861 65 str. pirma pastraipa, 66 str. 2 d. ir 5 d. pirma pastraipa, Komisijos 2023 m. sausio 30 d. įgyvendinimo sprendimo (ES) 2023/201, kuriuo nustatoma data, nuo kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/ 1861 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1862 pradės veikti Šengeno informacinė sistema, 1 str.). Pažymėtina, kad nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) 2018/1861 ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę (Reglamento (ES) 2018/1861 65 str. antra pastraipa).

2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861), 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste pažymi, kad Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras.“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl ko ši ginčijamo Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta.

Taigi Sprendimas 2 dalyje negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiama Migracijos departamento Sprendimo 2 dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjo interesus pagal 2024 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartį teisme atstovavo advokatė A. M. Už advokatės pagalbą rengiant skundą pareiškėjas patyrė 800 Eur išlaidų, ką patvirtina 2024 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 800 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. A. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) antrąją dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą I. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus).

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo I. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Priteisti pareiškėjui I. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 823 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė