- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1116-512/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11182-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 1230,84 Eur žalos atlyginimo. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus įrodymų vertinimą nustatyta, jog atsakovas A. P. 2016 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. 40 min. šalia (duomenys neskelbtini), namo prie jo automobilio stovinčiam I. N. smogė ranka į veidą ir padarė kitus kūno sužalojimus, padarydamas nukentėjusiajam galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdas, kepenų pokapsulinius plyšimus ir kraujosruvą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl I. N. sužalojimo. Dėl šio įvykio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2018 m. kovo 29 d. gautas I. N. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas ir tyrimo medžiaga. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktu Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2284 „D. I. N. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo“ pripažino I. N. 2016 m. lapkričio 21 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudžiamuoju įvykiu. I. N. dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2016-11-21 iki 2016-12-28. Vadovaudamasis NADPLSD įstatymo nuostatomis Fondo valdybos Klaipėdos skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-11-21 iki 2016-12-28 I. N. paskyrė 1230,84 Eur dydžio ligos išmoką.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis, nustatydama atsakomybę už Fondui padarytą žalą, konstatuoja, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal NADPLSD įstatymo 31 straipsnį, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Kaip aukščiau minėta, NADPLSD įstatymo pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo negautas pajamas. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1230,84 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 27,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmus.