Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-01-23, 12.14 val., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Kia Carnival, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuria iš Danijos į Lietuvos Respubliką gabeno prekes be įsigijimo ar gabenimo dokumentų: 102 pakuotes sauskelnių „Bleier Junior“, 117 pakuočių sauskelnių „Bleier Maxi“, 15 pakuočių sauskelnių „Buksebleier“, 8 pakuotes sauskelnių „Pampers Baby dry“, 5 pakuotes sauskelnių „Coop Junior“, 5 pakuotes sauskelnių „Coop Maxi“, 8 pakuotes sauskelnių „Jumbo Pack“, 6 pakuotes sauskelnių „Premium Protection New Baby“. Iš pažeidėjo 2016-01-26 ir 2016-03-08 pateiktų prekių įsigijimo dokumentų nustatyta, jog 2016-01-23 neteisėtai gabentų prekių vertė yra 769,79 Eur. Minėti R. G. veiksmai protokole kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163¹¹ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, jog gabeno 266 pakelių sauskelnių be įsigijimo ar gabenimo dokumentų ir nurodė, jog nurodė, jog yra vedęs, dirba Švedijoje vairuotoju, sauskelnių pirkimo procesas truko apie pusę metų, kadangi daug sauskelnių per vieną pirkimą negalima nupirkti, taipogi ieškodamas akcijų ir pigesnių sauskelnių. Pirko įvairių dydžių sauskelnių pakuočių, bendrai vežė 260 pakuočių, iš kurių 3 buvo skirtos vaikams. Jis augina 5 metų dukrą ir jai dar reikalingos sauskelnės. Neturėjo tikslo sauskelnių parduoti, jas vežė savo giminaičiams. Prašė atsižvelgiant į tai, jog sauskelnių įsigijimo dokumentai yra, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnį ir skirti jam įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Klaipėdos teritorinės muitinei dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos medžiagos trūkumų pašalinimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 straipsnio 1 dalis), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 straipsnis). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Beje, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, - iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas spėjimais ir/ar prielaidomis.

Iš teismui perduotos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei R. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalį, negalima daryti vienareikšmės išvados apie jo galimai padarytą šį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnį kyla tuomet, kai asmuo gabena prekes (krovinį) Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, o veikos pagal atitinkamas šio straipsnio dalis diferencijuojamos pagal prekių (krovinio) vertes. Tuo tarpu šios teisės normos pastaboje imperatyviai nurodyta: Prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Šiuo atveju tiek iš bylos medžiagos, tiek iš R. G. surašyto protokolo turinio akivaizdu, kad jo gabenamų prekių vertė nustatyta iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. 2016-01-26 ir 2016-03-08 pateiktų prekių įsigijimo dokumentų.

Atkreiptinas protokolą surašiusios institucijos dėmesys į paminėtą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio pastaboje nurodytą prekių (krovinio) vertės nustatymo tvarką, t. y. jog ji nustatoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka, kas, beje muitinės pareigūnams, surašiusiems šį protokolą, ne tik kad turi būti, bet ir privalo būti, žinoma. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos teisinės kvalifikacijos, kaltinimo formulavimas, įrodymų rinkimas ir t. t. priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o įstatymo leidėjo numatytoms ir įgaliotoms institucijoms ir jų pareigūnams.

R. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog sauskelnių pirkimo procesas truko apie pusę metų. Iš kasos pirkimo kvitų matyti, jog tik 27 vnt. pakuočių sauskelnių buvo pirkta 2016-01-15 (b. l. 20-21), t. y. kurių dalis galėjo būti gabenama 2016-01-23. Tačiau iš kitų byloje pateiktų kasos kvitų matyti, jog sauskelnės buvo pirktos ir daugiau nei prieš pusantrų metų, t. y. 2014-03-22, 2014-03-29, 2014-03-28, 2014-04-04, 2014-04-25, 2014-07-26, 2014-07-30, 2014-08-08, 2014-08-09, 2014-08-15, 2014-08-16, 2014-08-29 (b. l. 22-30). Iš kvitų taipogi matyti, jog ne visų rūšių sauskelnių pakuočių pirkimas juose užfiksuotas. Tokiu būdu pažeidėjo 2016-01-26 ir 2016-03-08 pateiktų prekių įsigijimo dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais byloje nustatant neteisėtai gabentų prekių vertę.

Todėl darytina išvada, jog tuo atveju, kai teisės pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo pateikti gabentų prekių įsigijimo dokumentai sandorio vertę patvirtinantys tinkami dokumentai, muitinės pareigūnai šią vertę turėjo nustatyti patys.

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus viršininko S. K. 2016-01-26 tarnybiniu pranešimu Nr. 8D-313 (b. l. 12) ir 2016-01-23 prekių sulaikymo protokolu Nr. 6LMC800125 (b. l. 13) nustatyta, jog R. G. 2016-01-23 gabeno 266 vnt. pakuočių sauskelnių, kurių bendras svoris 435,118 kg. Klaipėdos teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininko R. B. 2016-02-08 tarnybiniu pranešimu Nr. 8D-464 nustatyta, jog 482,99 kg sauskelnių muitinė vertė – 1265,43 Eur, privalomi sumokėti mokesčiai: muito – 0 Eur, PVM – 266,00 Eur, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 482,99 kg sauskelnių vertė – 1531,43 Eur (b. l. 17). Kaip matyti, Klaipėdos teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininko R. B. 2016-02-08 tarnybiniu pranešimu buvo nustatyta ne to svorio sauskelnių vertė (b. l. 12, 13).

Pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Kadangi, kaip minėta, protokole nurodytas vienas iš pagrindinių ATPK 163¹¹ straipsnyje numatytų objektyviųjų požymių - veikos pagal atitinkamas šio straipsnio dalis diferencijuojamos pagal prekių (krovinio) vertes - nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o tuo pačiu pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus - ATPK 163¹¹ straipsnio pastaboje nurodytą prekių (krovinio) vertės nustatymo tvarką, negalima teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai atskleista R. G. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, jam pareikštas kaltinimas netikslus, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti ne tik ATPK nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo bei teisėtumo principas (ATPK 7 str.), o taip pat ir staigmenų negalimumo procese principas. Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko tam įgaliota įstatyme numatyta institucija, o ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva suformuluoti kaltinimą ar kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnis, įtvirtinantis įrodymų sampratą, jų nustatymo priemones, įrodymų rinkimo subjektus, įpareigoja institucijos, renkančios įrodymus ir surašančios administracinius teisės pažeidimo protokolus, pareigūnus, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus, kuriuos organui, nagrinėjančiam bylą, privalu įvertinti, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo ir medžiagos trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalį, gražintina Klaipėdos teritorinei muitinei nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. pagal Lietuvos Respublikos 163¹¹ straipsnio 2 dalį, gražinti Klaipėdos teritorinei muitinei dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.