- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- I-4771-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07652-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2013-12-11 kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2013-08-21 yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Kameros, kuriose laikomas, yra perpildytos ir dėl to pažeidžiamas teisės aktuose nustatytas reikalavimas vienam asmeniui skirti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Kamerų plotas yra apie 8 kv. m., vienu metu kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys. Dėl deguonies stygiaus kilo galvos skausmai, nemiga. Kamerose nėra tinkamų sąlygų valgyti, tualetas nėra atskirtas nuo likusios patalpos, dėl to tvyro nemalonus kvapas, kyla konfliktai su kitais nuteistaisiais ir suimtaisiais. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų suprastėjo sveikata, patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į skundą (b. l. 13-17) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skunde pateikiama pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K data yra klaidinga – pareiškėjas atvyko ne 2013-08-21, o 2013-08-23. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjui tik dalyje skundžiamo laikotarpio tenkantis kameros plotas neatitiko šio reikalavimo. Pagal minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Visose kamerose tualetai yra atskirti nuo likusios patalpos specialia pertvara, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Kamerose yra sudarytos sąlygos vienu metu valgyti visiems 4 asmenims naudojantis taburetėmis, staliuku ir gultais. Pareiškėjo nusiskundimas dėl per mažo stalo nedera su nusiskundimu, kad kameros plotas yra per mažas. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų nepateikė. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją panašiose bylose, tinkama pareiškėjo teisių gynimo priemonė yra ir pažeidimo konstatavimas nepriteisiant žalos atlyginimo. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų buvo trumpalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiškėjui būtų atlyginama neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki teismo posėdžio dienos. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas nesiekė 3,6 kv. m. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Neturtinę žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Lukiškių TI-K ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.
Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių. Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki teismo posėdžio dienos atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K: 2013-08-23/25 buvo patalpintas į kamerą Nr. 115 (plotas - 7,45 m²), joje buvo laikomas 1 asmuo. 2013-08-26 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 283 (plotas - 7,69 m²): 2 asmenys; 2013-08-27: 3 asmenys; 2013-08-28 kameroje Nr. 337 (plotas - 7,69 m²): 4 asmenys; 2013-08-29: 3 asmenys; 2013-08-30/09-12: 4 asmenys; 2013-09-13: 3 asmenys; 2013-09-14/18: 4 asmenys; 2013-09-19/20: 3 asmenys; 2013-09-21: 4 asmenys; 2013-09-22/23: 3 asmenys; 2013-09-24/25: 2 asmenys; 2013-09-26/28: 3 asmenys; 2013-09-29/30: 4 asmenys; 2013-10-01: 3 asmenys; 2013-10-02/05: 4 asmenys; 2013-10-06/18: 3 asmenys; 2013-10-19/23: 4 asmenys; 2013-10-24/28: 3 asmenys; 2013-10-29/30: 4 asmenys; 2013-10-31: 2 asmenys; 2013-11-01/06: 3 asmenys; 2013-11-07/12-04: 4 asmenys; 2013-12-05: 3 asmenys; 2013-12-06: 2 asmenys; 2013-11-07/09: 3 asmenys.
Iš esmės visu nagrinėjamu laikotarpiu – 6 mėnesius – pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius, nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).
Analogiškose bylose, kuriose buvo nagrinėjami skundai dėl panašios trukmės vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus 3,6 kv. m. ploto reikalavimo pažeidimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką priteisti apytikriai 100-300 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-899/2013; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1044/2013).
Pareiškėjo paaiškinimai dėl aptartų ir kitų aplinkybių yra abstraktūs, nusiskundimai dėl dvasinių išgyvenimų rišliai nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. Dalis pareiškėjo nurodytų teisių pažeidimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški, o kaip dalis minėto minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės, nesudaro pagrindo konstatuoti asmens teisės į orumą pažeidimo. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos, neįrodė pačios žalos padarymo fakto. Nenustačius šių atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikotarpiui nuo jo nurodyto pažeidimo, patvirtina, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 300 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.