- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- e2-12644-615/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05893-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui R. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 256,12 Eur žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinio pateikimo dienai sudaro: 15,00 Eur žyminis mokestis, 250,00 Eur už teisinę pagalbą, 2,24 Eur už UAB „E.“ 2011 metų balanso pirkimą, 6,37 Eur už išplėstinį išrašą apie UAB „E.“.
Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti laikomi įteiktais 2018 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, tai yra asmeniškai, pasirašytinai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 23 d. pirminė kreditorė UAB ,,Saulės spektras“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053, kurios pagrindu UAB ,,Saulės spektras“ perleido reikalavimo teisę į UAB ,,E.“. 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-4296-590/2012 UAB ,,E.“ buvo iškelta bankroto byla. 2012 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas 256,12 Eur ieškovės reikalavimas UAB ,,E.“. 2016 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1011-590/2016 UAB ,,E.“ buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2016 m. vasario 22 d. buvo UAB ,,E.“ akcininku, o nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. vadovu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas žinojo apie įmonės nemokumą, tačiau sąmoningai ir toliau vykdė veiklą ir taip didino kreditorių nuostolius. Nurodo, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,E.“. Byloje duomenų, kad atsakovas, būdamas UAB ,,E.“ vadovu, būtų atlyginęs ieškovės patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246– 6.249 straipsniai). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Atsakovas, būdamas UAB „E.“ vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip UAB ,,E.“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kad UAB ,,E.“ prisiėmė įsipareigojimus būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Tai, kad žala ieškovei būtų atsiradusi nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo, kadangi būdamas UAB ,,E.“ vadovu, atsakovas, žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 256,12 Eur žalos atlyginimo.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 273,61 Eur bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis, 250,00 Eur už teisinę pagalbą, 2,24 Eur už balanso pirkimą, 6,37 Eur už išplėstinį išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.lt“ (juridinio asmens kodas 302642184), iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 256,12 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 12 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (256,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,61 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.