Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, būdamas darbdavys, susitarė su M. K. dėl atlygintino darbo, t. y. autotransporto antikorozinio padengimo paslaugų teikimo klientams garaže, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 292, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d., tačiau nesudarė su M. K. darbo sutarties ir, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 99 straipsnio 6 dalies reikalavimų, prieš vieną darbo dieną nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. vykdęs individualią veiklą ir gavęs 23017 Lt pajamų, nepranešė apie veiklos pradžią teritorinei mokesčių inspekcijai arba nebuvo įsigijęs verslo liudijimo šiai veiklai. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos vykdymo ir nuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažįsta ir gailisi. Yra kaltinamas pažeidęs darbo kodeksą, kadangi įdarbino M. K.. Dirba pagal verslo liudijimą, o pagal jį samdyti darbuotojų negalima, į veiklą galima įtraukti tik vieną iš šeimos narių. Taigi, jis teisės įdarbinti kitų asmenų neturi. Buvo Sodroje, tačiau jo prašymą dėl darbuotojo įdarbinimo atmetė. Tą jis padarė dabar, kadangi tuo metu nežinojo, jog tokius smulkius santykius reikia forminti. Dėl verslo liudijimo paaiškino, jog tiesiog neapsižiūrėjo. Jo verslo liudijimas užtikrina nuolaidas mokesčiams, o individualia veikla jis nuolat užsiiminėja ir moka mokesčius, tam nereikia gauti jokių prašymų ar pažymų. Jo pajamos yra normaliai apmokestinamos, skolų neturi, to, jog užsiima individualia veikla, negali įrodyti tik už praėjusius metus, kadangi negalėjo pateikti deklaracijos. Įprastai individualią veiklą deklaruoja. Pripažįsta, jog nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. neturėjo verslo liudijimo. Nurodytu laikotarpiu, kuomet neturėjo verslo liudijimo, vykdė individualią veiklą. Verslo liudijimą galima išsiimti ir mėnesiui, nebūtina metams. Turėdamas verslo liudijimą jis gauna didžiulę nuolaidą Sodros mokesčiams, dėl to šis yra jam reikalingas, o individuali veikla atsiranda teikiant paslaugas juridiniams asmenims. Paslaugos buvo teikiamos ir fiziniams asmenims. Apie pajamas už praėjusius metus jis praneš iki 2015 m. gegužės 31 d. Vykdo veiklą garaže, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 292. Garažą nuomojasi, įranga ten įvairi, pernai vieną keltuvą pastatė, buvo daromas antikorozinis automobilių molavimas. Šiaip ten daug žmonių dirbo pagal verslo liudijimą. M. K. jam tų darbų neatliko, molavo jis pats. Jis priėmė jį kaip mokinį, pastarasis bendraudavo su klientais, priimdavo mašiną, plaudavo. Darbą šis atlikdavo, bet sutarties su juo jis nebuvo sudaręs, susitarimas buvo tik žodinis, apie tai jis nieko neinformavo. Atlyginimo jam nemokėjo. Žmonės pridavė automobilius M. K., iš jo atsiėmė ir jam sumokėjo pinigus, jis antikorozinio padengimo nedarė, nes dar nemokėjo to daryti ir atlyginimo negavo. M. K. patikrinimo metu parašė, kad remontavo savo automobilį, taip ir buvo, kadangi laikantis tvarkos, savo automobilius, reikia taisyti lauke. Jis suplėšė M. K. paaiškinimą, nes matė, jog Mokesčių inspekcijos pareigūnai diktavo šiam, ką rašyti. Dėl poelgių gailisi, prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, jog D. G. pažįsta kaip asmenį, su kuriuo anksčiau dirbo vienoje firmoje. Firmoje buvo atliktas patikrinimas ir jis buvo rastas garaže. Pas D. G. jis mokinosi dėti antikorozinę dangą, tąkart buvo persirengęs darbo drabužiais, tiesiog žiūrėjo kaip vyksta darbas, automobilio nepamena. Įprastai priiminėjo ir atidavinėjo mašinas, užpildydavo garantinius, taip mokinosi, tačiau atlyginimo negavo. Taip pat priimdavo iš žmonių pinigus, kai D. G. būdavo užsiėmęs. Viskas vyksta lauke, į vidų žmonės neįeina. Dabar buvo pats pasiėmęs verslo liudijimą, dengė antikorozinę dangą, tame pačiame garaže, tai yra sezoninis darbas. Byloje yra jo suplėšytas paaiškinimas. Paaiškinimą suplėšė D. G.. Jis pats pasimetė - tikrinantys pareigūnai diktavo jam ką rašyti.

Liudytoja R. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog nutarusi padengti mašinos dugną, susirado internete firmą Pašilaičių mikrorajone. Atvykus, vietoje buvo M. K., su kuriuo ji, matyt, prieš tai kalbėjo ir telefonu. Būtent jis paėmė iš jos mašiną ir grąžino. Ten yra garažai, ji pasibeldė, užėjo į vidų, pasižiūrėjo, ten buvo tik M. K.. Pasiimant mašiną, ji pasibeldė į vartų dureles, vėlgi išėjo M. K., kuris pasakė, kad mašina stovi lauke. Daugiau asmenų ji ten nematė. Garažo viduje yra keltuvas, telpa viena mašina, viskas matosi, tuo metu daugiau žmonių nebuvo. Už darbus sumokėjo, atrodo, 890 Lt. Jokio čekio jai nieks neišrašė tik davė techninio talono garantiją. Paliekant mašiną irgi nedavė jokio dokumento, paprašius tiesiog užrašė popieriuką. Garantiją davė tas pats žmogus, kuris ir priėmė mašiną.

Liudytoja L. D. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog pasiskambinusi telefonu, užsakė paslaugos mašinai laiką, dieną. Atvykus į vietą, apie 9 val., ją pasitiko vyras darbiniais rūbais, panašus M. K.. Atvykus į patalpą, kurioje buvo atliekami serviso darbai, vartai buvo atidaryti, matėsi, kad yra keltuvas, daugiau žmonių tuo metu ji nematė. Mašiną ji paliko su rakteliais. 17 val. jai paskambino, todėl ji atvyko ir automobilį pasiėmė. Kitą automobilį yra tvarkiusi anksčiau, bet neatsimena, koks asmuo tada ją pasitiko. Paliekant automobilį, gavo lapą, kur buvo kaina, pasiimant - gavo garantinį. Tas pats asmuo, kuris priėmė automobilį, tas ir išdavė. Atrodo mokėjo 950 Lt, gal 990 Lt, čekio negavo. Problemų nekilo, darbas buvo atliktas gerai.

Liudytojas K. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog internete susirado, kas atlieka antikorozinį apdirbimą, nutarė pasidaryti darbus. Buvo vasara, jau į rudenį. Jam arčiausiai buvo Ukmergės g. esanti darbų atlikimo vieta. Paskambino ir paklausė, kur važiuoti. Telefonu kalbėjo su M. K., atvykęs atidavė mašiną ir susitarė, kada atsiims, o D. G. jis nematė. Kai atvažiavo, buvo 8 val. ryto. M. K. nieko neveikė, matyt, tik atėjo į darbą. Jis paliko pastarajam automobilį, bet jokio popieriaus negavo. Atsiimti automobilio atvažiavo gal 16 val., atėjo į tą garažą, ten sėdėjo du vyrukai. Paklausė, kur jų meistras ar viršininkas, ir pastarieji parodė į M. K.. Jis su M. K. atsiskaitė. Sumokėjo berods 840 Lt, gal 830 Lt. Jam davė garantinį, bet čekio nedavė.

Liudytojas A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog internete susirado, kur daro antikorozinį dengimą, nuvyko automobiliu „VW Golf“ į Vilniuje, Ukmergės g. 292 esantį servisą, susitarė dėl kainos. Į servisą atvažiavo 9 val., prieš jį nebuvo jokių automobilių, kai atvyko, servisas dar buvo uždarytas, po 10-15 min. atėjo asmuo, panašus į M. K.. Paliko automobilį ir grįžo po poros valandų. Automobilis buvo dar garaže, viskas jau buvo padaryta, todėl jis nematė, kas atliko darbus. Nepamena, kiek sumokėjo. Jokio čekio ir garantinio negavo. Atėjęs atsiimti automobilio, nematė daugiau asmenų, buvo vienas žmogus, kuris jam atidavė raktus, jeigu būtų dar kas nors buvęs, būtų pastebėjęs. Anksčiau irgi tvarkydavosi automobilį tame servise. Negali pasakyti tiksliai ar anksčiau matė D. G., taip pat negali tvirtai teigti, jog tąkart jį aptarnavo būtent M. K., tačiau ten buvo vienas žmogus.

Dėl D. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris inter alia dirbamas darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

D. G. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina teismo posėdžio metu ištirti ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo iš esmės pripažino, tačiau nurodė, jog M. K. priėmė kaip mokinį. Vykdo veiklą garaže, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 292, dengia automobilius antikorozine danga ir šį darbą atlieka pats, o M. K. bendraudavo su klientais, priimdavo ir grąžindavo mašiną, plaudavo, paimdavo iš žmonių pinigus. Tokį darbą šis atlikdavo, bet sutartis su M. K. nebuvo sudaryta, susitarimas buvo tik žodinis, apie tai jis nieko neinformavo, atlyginimo jam nemokėjo. Patikrinimo metu M. K. remontavo savo mašiną. Analogiškas aplinkybes D. G. išdėstė ir 2014 m. lapkričio 27 d. rašytiniame paaiškinime, teigdamas, jog savo eksploatuojamose patalpose pats mokė M. K. antikorozinio autotransporto priemonių padengimo darbus, visus pinigus už atliktus darbus gaudavo jis pats, o paraiškas pildydavo M. K., jokia sutartis dėl jo apmokymo nėra sudaryta, M. K. už apmokymą jam nieko nemokėjo (b. l. 14). D. G. palankius parodymus teismo posėdžio metu davė liudytoju apklaustas M. K., paaiškindamas, jog pas D. G. jis mokinosi dėti antikorozinę dangą, patikrinimo metu buvo persirengęs darbo drabužiais, tiesiog žiūrėjo kaip vyksta darbas. Įprastai priiminėjo ir atidavinėjo mašinas, užpildydavo garantinius, taip mokinosi, tačiau atlyginimo negavo. Taip pat priimdavo iš žmonių pinigus, kai D. G. būdavo užsiėmęs. Taip pat ir 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. lapkričio 26 rašytiniuose paaiškinimuose M. K. teigė, jog patikrinimo metu patalpose nedirbo, nežino, kam priklauso patalpos, suderinęs su D. G. remontavo savo mašiną. Nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. pas D. G. mokėsi, stebėdavo, kaip atliekami darbai, pats jokių darbų neatliko, jokių pajamų negavo (b. l. 17, 18). Vis tik, pirmiau aptartas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G., tiek jam palankaus liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes paneigia, o kartu ir D. G. kaltę dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Štai 2014 m. liepos 15 d. faktų fiksavimo pažymoje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, atlikę operatyvų patikrinimą D. G. priklausančiose patalpose adresu Vilniuje, Ukmergės g. 292 (šalia pastato Pašilaičių g. 17), kur atliekami automobilių dengimo antikorozine danga darbai nurodė, jog darbo vietoje rastas M. K., kuris dengė antikorozine danga automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarasis nepateikė darbuotojo pažymėjimo, verslo liudijimo, ar individualios veiklos vykdymo pažymos (b. l. 10-11). Patikrinimo metu iš M. K. paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame šis nurodė, jog minėtame garaže, kuris priklauso D. G., atlieka automobilio antikorozinį padengimą, su D. G. susitarė, jog dirbs sau kaip meistras, už patalpų nuomą nieko nemoka, paraiškas pildo jis, pinigus už darbą gavo (b. l. 15). Taigi, matyti, jog M. K. nebuvo nuoseklus, tuoj pat po įvykio ir vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose bei duodamas parodymus teisme nurodė skirtingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2014 m. liepos 15 d. M. K. rašytinis paaiškinimas yra suplėšytas, teismo posėdžio metu pastarąjį suplėšęs prisipažino D. G.. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog taip D. G. pasielgė siekdamas nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Nors teismo posėdžio metu tiek jis, tiek liudytojas M. K. nurodė, jog mokesčių inspekcijos darbuotojai diktavo M. K. pasiaiškinimo turinį, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, jog tęsiant patikrinimą buvo nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio 2014 m. liepos 15 d. buvo rastas dirbantis M. K., priešingai nei nurodė tiek jis pats, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G., M. K. nepriklauso. D. G. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo taip pat patvirtina ir byloje esantys asmenų, kuriems buvo suteiktos automobilio antikorozinio dengimo paslaugos rašytiniai paaiškinimai. A. N., R. K., R. P., G. G., P. B., J. G. Ž., K. P., K. S., L. D., V. V., V. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog garaže, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 292, automobilius palikdavo asmeniui, kuris užpildydavo paraiškas, tas pats asmuo automobilius ir grąžindavo, su tuo pačiu asmeniu jie atsiskaitydavo už atliktus darbus, kitų asmenų servise jie nematė. Asmuo išduodavo ir garantinius talonus (b. l. 21-40). Analogiškas aplinkybes liudytojai L. D., R. K., A. N. išdėstė apklausiami teismo posėdžio metu, patikslindami, jog asmuo, priėmęs ir grąžinęs automobilius, su kuriuo jie ir atsiskaitė už atliktus darbus yra panašus į teismo posėdžių salėje esantį M. K.. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu be kita ko patikslino, jog atvykus pasiimti darbams palikto automobilio, garaže sėdėjo du vyrukai, jis šių paklausė, kur jų meistras ar viršininkas, ir pastarieji parodė į M. K.. Iš byloje esančių antikoroziniam padengimui priimtų automobilių paraiškų matyti, jog jos pasirašytos M. K. parašu. Esminės įvykio aplinkybės be kita ko užfiksuotos ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3-4). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog D. G., vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, būdamas darbdavys, susitarė su M. K. dėl atlygintino darbo, t. y. autotransporto antikorozinio padengimo paslaugų teikimo klientams garaže, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 292, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d., nesudarė su M. K. darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Dėl D. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje

Pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Konkrečiu atveju, blanketinė šios teisės normos dispozicija nukreipia į teisės aktus, reguliuojančius individualios veiklos vykdymo tvarką. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos vykdymo ir nuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkte. Tų pačių taisyklių 5 punkte numatyta, jog informavus Valstybinę mokesčių inspekciją apie savo pradedamą vykdyti individualią veiklą ir mokesčių administratoriui įregistravus ją Mokesčių mokėtojų registre, gyventojui parengiama individualios veiklos pažyma. Tiesa, numatyta ir išimtis, nurodant, jog minėtos Taisyklės netaikomos tiems Lietuvos gyventojams, kurie individualią veiklą vykdo pagal verslo liudijimus (3 punktas). Apibendrinant, darytina išvada, jog asmuo, pradėdamas vykdyti individualią veiklą, turi apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai arba įsigyti verslo liudijimą, kuris išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, prieš tai sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis).

Teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus nekyla abejonių, jog D. G. padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad D. G. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. vykdęs individualią veiklą ir gavęs 23017 Lt pajamų, nepranešė apie veiklos pradžią teritorinei mokesčių inspekcijai arba nebuvo įsigijęs verslo liudijimo šiai veiklai. D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tąsyk tiesiog neapsižiūrėjo. Jo verslo liudijimas užtikrina nuolaidas mokesčiams, o individualia veikla jis nuolat užsiiminėja ir moka mokesčius, tam nereikia gauti jokių prašymų ar pažymų. Pripažįsta, jog nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. neturėjo verslo liudijimo. Taigi, D. G. parodymais nustatyta, jog verslo liudijimo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. jis išties neturėjo, tai patvirtina ir byloje esantis išrašas apie asmens įdarbinimą (b. l. 19-20). Nors D. G. teigė, kad nurodytu laikotarpiu, kuomet neturėjo verslo liudijimo, vykdė individualią veiklą ir mokesčius sumokės tik šiais metais, tačiau teismo vertinimu tai nepaneigia jo kaltės padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip pirmiau minėta, pagal esamą individualios veiklos vykdymo teisinį reguliavimą, asmuo, pradėdamas vykdyti individualią veiklą, turi apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai arba įsigyti verslo liudijimą. Byloje esantis išrašas įrodo ir tai, jog apie individualios veiklos vykdymo, neįsigijus verslo liudijimo, pradžią D. G. Vlastybinei mokesčių inspekcijai taip pat nepranešė (b. l. 19-20). Įvertinus, tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. G. veika šioje dalyje tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. G. skirtinos administracinės nuobaudos

Teismas, skirdamas D. G. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padarytas pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, taip pat pažeista teisės aktais nustatyta individualios veiklos vykdymo tvarka, šiais pažeidimais apsunkintas valstybės mokesčių administravimas, jų surinkimas). Atsižvelgiama į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – byloje duomenų apie tai, jog D. G. būtų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio pažeidimus, nėra. D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis iš esmės prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų padarymo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, D. G. skirtinos minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies bei 172 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos. Teismo vertinimu tokios nuobaudos bus pakankamos ir motyvuos administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ateityje nebenusižengti. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka, apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 33 straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 172 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą.

D. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6020.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.