Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-368-550/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
A2.6.-368-550/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00301-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Kondratjevas
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. A2.6.-368-550/2014
Proceso Nr. 4-22-3-00301-2014-2Procesinio sprendimo kategorija
45.4.4.; 52.3.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 8 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamai V. D., jos atstovui adv. Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, pensininkei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bausta 2013-05-07 pagal ATPK 124 str. 4 d., 2013-07-24 pagal ATPK 124¹ str. 1 d.,

surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 1 d., apie 12 val. 14 min., V. D., Kėdainių miesto Mindaugo gatvėje, prie namo Nr. 23, vairuodama automobilį Nissan Almera, v.n. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Opel Signum, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. K., jį kliudė, dėl ko buvo apgadintas automobilis Opel Signum, v.n. (duomenys neskelbtini), po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį policijai nepranešusi, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 231.1 punktų reikalavimus.

Pažeidėja V. D. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. balandžio 1 d., apie 12 val. vairuodama automobilį Nissan Almera, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo Mindaugo gatve nuo Rasos gatvės pusės link J.Basanavičiaus gatvės. Važiuojant ties Mindaugo gatvės 23 namu prasilenkė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Kadangi kelio dešinėje pusėje buvo daug stovinčių automobiliu prasilenkti buvo sunku ir prasilenkimo metu ji vairuojamo automobilio kairiu veidrodėliu kliudė prasilenkiančio automobilio kairį veidrodėlį. Kadangi gatvėje buvo didelis judėjimas , nenorėdama sudaryti kamščio, ji nuvažiavo toliau ieškodama vietos sustoti. Sustojusi prie „Švaistūno“ parduotuvės. Apžiūrėjusi savo automobilio veidrodėlį, apgadinimų ant jo nepastebėjo. Kad būtu sustojęs kitas automobilis taip pat nematė, tad pagalvojusi, kad ir kitam automobiliui nieko neatsitiko, nuvažiavo namo. Gavusi šaukimą į policiją, atvyko ir čia sužinojo, kad prasilenkimo su kitu automobiliu metu apgadino to automobilio veidrodėlį. Neneigia, kad prasilenkdama kliudė kitą automobilį bei jį apgadino, tačiau tvirtina, kad piktybiškai pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo. Paaiškino, jog ji yra našlė, pragyvena viena iš gaunamos 700 Lt pensijos, yra ligota ir jai reikalinga transporto priemonė nuvykti į ligoninę bei į kapines.

Nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad jis 2014 m. balandžio 1 d., apie 12 val. automobiliu Opel Signum, važiuodamas Kėdainių miesto Mindaugo gatvėje, prie namo Nr. 23, prasilenkiant su automobiliu Nissan Almera pajuto kaip minėtas automobilis kliudė jo automobilio kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlį bei nesustojęs nuvažiavo. Su žmona spėjo įsidėmėti nuvažiuojančio automobilio numerį. Sustojo, apžiūrėjo apgadintą veidrodėlį ir pamatęs, kad jog jo automobilį kliudęs Opel nuvažiavo, iškvietė policijos pareigūnus. Kad jį kliudęs automobilis būtu kur toliau sustojęs nematė. Jo automobilis yra draustas, tad žala atlyginta. Pažeidėjai pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos V. D. kaltė be visiško jos kaltės prisipažinimo pilnai įrodyta:

policijos pareigūnų Dainiaus Bujanausko tarnybiniu pranešimu (b.l. 3) ir Giedriaus Čižinausko tarnybine ataskaita (b.l. 2),eismo įvykio vietos schema (b.l. 4),eismo įvykio vietoje fiksuoto automobilio Opel Signum, v.n. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis (b.l. 7-8), transporto priemonės Nissan Almera, v.n. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis (b.l. 9, 10),nukentėjusiojo P. K. paaiškinimais (b.l. 5).

Išdėstyto pagrindu teismas daro išvadą, jog V. D. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, t.y., jog ji 2014 m. balandžio 1 d., apie 12 val. 14 min., Kėdainių miesto Mindaugo gatvėje, prie namo Nr. 23, vairuodama automobilį Nissan Almera, v.n. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Opel Signum, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. K., jį kliudė, dėl ko buvo apgadintas automobilis Opel Signum, v.n. (duomenys neskelbtini), po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį policijai nepranešusi, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 231.1 punktų reikalavimus, - visiškai įrodyta. Nors pažeidėja teigia neturėjusi tyčios pasišalinusi iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai, tačiau jos atlikti veiksmai, t.y. nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos, suvokiant, kad ji vairuojamu automobiliu prasilenkimo metu kliudė kitą automobilį šiuos jos paaiškinimus paneigia. Akivaizdu, jog pažeidėja suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, po ko apžiūrėjusi savo automobilį ir neradusi ant jo apgadinimų policijai apie eismo įvykį nepranešė. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo P. K. pateikti paaiškinimai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismas byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu laiko esant įrodytu, jog pažeidėja turėjo galimybę bei pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, o iškviesti ir sulaukti pareigūnų ar neginčijant kaltės tinkamai įforminti eismo įvykį.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas pažeidžiant teisės norminių aktų reikalavimus gali suketi ypatingai skaudžių padarinių, todėl šie pažeidimai priskirtini prie pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Atsakomybės taikymas susijęs ne tik su formaliu pažeidimų konstatavimu, bet ir su pažeidėjo asmenybę, veikos pavojingumo mastu, po nuobaudos skyrimo kilsiančiomis pasekmėmis tiek pažeidėjui, tiek tretiesiems asmenims. Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji savo kaltę pripažino ir gailisi, gi jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Pažeidėja yra vyresnio amžiaus, ligota (VšĮ Kėdainių PSPC 2014-05-06 pažyma Nr. S-1760), našlė, pensininkė, pragyvena iš gaunamos 809,17 Lt pensijos (VSDFV Kauno skyriaus 2014-05-08 pažyma Nr. 10.20-2194). Pažeidėja yra bausta administracine tvarka ir turi dvi galiojančias nuobaudas (b.l. 15). Pažymėtina, jog pažeidėja savo padarytą teisės pažeidimą vertina kritiškai, labai išgyvena dėl pažeidimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nustatytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos. Nurodyta nuostata formuojama ne tik teismų praktikoje bet ir Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2009-09-23 įsakymu Nr. 5-V-674 patvirtintuose nuostatuose. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu laiko, jog pažeidėjai taikant pilną atsakomybę numatytą ATPK 130 str. 1 d., pastaroji būtu aiškiai neproporcinga įvykdytam pažeidimui bei pažeidėjos turtinei bei socialinei padėčiai, todėl daro išvadą, jog pažeidėjai taikant atsakomybę numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta mažesnė nei minimali piniginė bauda, taikant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ATPK 30¹ str.). Atsižvelgus į taikytiną ATPK 30¹ str. skirtinos baudos išdėstymas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287str. 1 p., teismas

nutaria:

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti:

pagal ATPK 127 str. 2 d. vieno šimto (100) litų bauda,pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., trijų šimtų (300) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Vadovaujanti ATPK 33 str. skirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą – trijų šimtų (300) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus KondratjevasIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti pateiktas protokolą surašiusiai institucijai – Kėdainių rajono PK.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.