Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-109-875/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
AN2-109-875/2024
Teisminio proceso Nr.
4-35-00033-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-109-875/2024 Teisminio proceso Nr. 4-35-00033-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu R. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1400 eurų dydžio bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitė su kreditoriais būdamas skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei prašymai

2. Iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK)32, 34 straipsniais, bendrovė visų pirma atliko darbo užmokesčio pavedimus bendrovės darbuotojams bei mokėjimą (duomenys neskelbtini) už gyventojų apmokėtą elektrą. Priešingu atveju, kaip teigiama, bendrovei grėstų Valstybinės darbo inspekcijos sankcijos, kurių dydis, priklausomai nuo praleisto sumokėti darbo užmokestį termino, sudarytų nuo 1 ir daugiau vidutinio darbo užmokesčio. Pažymi, jog ir pagal skundžiamame nutarime nurodytą mokėjimo eiliškumą, antrąja eile yra vykdomi atsiskaitymai su darbuotojais, o tik trečiąja eile apmokama skola valstybei.

3. Atsiliepimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Nurodo nesutinkanti su apelianto argumentais, jog atsiskaitymų eiliškumą nustato DK, o neatsiskaičius su darbuotojais gresia sankcijos. Teigia, kad atsiskaitymų eiliškumą nustato ne DK, o CK 6.930¹ straipsnis. Be to, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį darbo užmokestis turi būti mokamas pirmiau už atsiskaitymą su valstybės biudžetu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, antrąja eile yra atsiskaitoma pagal išduotus vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo santykių, o šioje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie bendrovės darbuotojams išduotus vykdomuosius dokumentus ir pagal juos vykdomus mokėjimus. Be to, atsiskaitymai buvo vykdomi ne tik su darbuotojais, bet ir kitais bendrovės kontrahentais.

4.2. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, t. y. teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, daro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Nurodo byloje nesant duomenų, kad apeliantas būtų nežinojęs apie susidariusią mokestinę nepriemoką ar bendrovė būtų turėjusi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, to apeliantas nepatvirtina ir apeliaciniame skunde, todėl jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėjo užtikrinti, kad bendrovė atsiskaitymus vykdytų laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, o to nepadaręs ir pasirinkęs vykdyti atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį iš esmės dėl to, kad teigia atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo laikęsis, kai antrąja eile atsiskaitė su bendrovės darbuotojais, sumokėjęs jiems darbo užmokestį, kaip tai ir numatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu R. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu R. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) , kurio vadovu nuo 2024 m. sausio 8 d. iki dabar yra R. M., yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 176 949,88 Eur (b. l. 1). Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai – 2024 m. balandžio 10 d. bendrovės skola biudžetui buvo 114 907,37 Eur: 96 190 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 787,96 Eur delspinigiai, 500 Eur avansinis pelno mokestis ir 3,75 Eur delspinigiai; 15 232,43 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 326,83 Eur delspinigiai, 856 Eur aplinkos taršos mokestis ir 10,40 Eur delspinigiai (b. l. 5). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymą grynaisiais pinigais, iš kurių dalis yra: 1930 Eur – J. K., 640 Eur – R. M., 1500 Eur – J. K., 1500 Eur – R. M., 1490,51 Eur – M. M., 1000 Eur – UAB (duomenys neskelbtini), 816,21 Eur – A. T., 450 Eur – T. G. (b. l. 2). Apygardos teismo vertinimu, šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad R. M., žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją bent sumažinti, to nepadarė.

10. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – R. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais bei vykdė mokėjimus (ne tik bendrovės darbuotojams, tačiau ir sau pačiam), neužtikrindamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apelianto padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

11. Nors apeliantas savo nesutikimą su priimtu teismo nutarimu grindžia tuo, kad pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį pagrįstai visų pirma vykdė atsiskaitymus su bendrovės darbuotojais, kurie tenkintini antrąja eile, kai tuo tarpu įmokos į biudžetą vykdomos trečiąja eile, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu CK normų aiškinimu negali sutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime ir pažymėta VMI atsiliepime, antrąja eile yra atsiskaitoma ne tiesiog pagal darbo santykius su darbuotojais, o būtent pagal išduotus vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo santykių. Tuo tarpu šioje byloje jokių duomenų apie bendrovės darbuotojams išduotus vykdomuosius dokumentus ir pagal juos vykdomus mokėjimus nėra. Be to, atsiskaitymai buvo vykdomi ne tik su darbuotojais, bet ir kitais bendrovės kontrahentais (pvz. UAB (duomenys neskelbtini)). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl R. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis