Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3270-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
1-3270-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60100-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3270-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60100-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2015 m. spalio 29 d. apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą pastūmė motiną A. Č., dėl ko pastaroji nukrito ant grindų ir krisdama galva atsitrenkė į batų dėžę. Tokiais savo veiksmais V. Č. sukėlė nukentėjusiajai motinai A. Č. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje plaštakoje bei taip nežymiai sutrikdė A. Č. sveikatą. Šiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis V. Č. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė dėl nesutarimų su motina A. Č. laikinai išsikraustęs iš jos buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki šiol. 2015-10-29 jis atvažiavo pas motiną, nes ši paprašė duoti pinigų sumokėti už butą. Jis atvažiavo pas motiną vakare, atsivežė butelį degtinės ir bambalį alaus, kurį išgėrė kartu su motina. Tuo metu namuose jie buvo dviese. Jis nelabai pamena dėl ko, tačiau eilinį kartą su motina susipyko. Motina nemėgsta jo draugės, kadangi ji lietuvė, o motina rusė. Tikriausiai dėl to ir šį kartą susipyko ir tarp jų kilo konfliktas. Jiems būnant koridoriuje, jis motiną vieną kartą pastūmė, dėl ko motina parkrito ir prasiskėlė galvą. Motiną pastūmė tyčia, tačiau taip sužaloti motinos nenorėjo. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (b. l. 27, 31).

Nukentėjusioji A. Č. apklausos metu parodė, kad 2015-10-29, dienos metu, pas ją į svečius atėjo dukra. A. Č. gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos sūnus V. Č. buvo kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus, kambaryje buvo daug tuščių butelių nuo alkoholio. A. Č. dukrai papasakojo, kad sūnus ją skriaudžia, ateina reikalauti pinigų, pasiima banko kortelę bei vartoja fizinį smurtą, ne kartą buvo kviesta policija. Duktė paklausiusi išėjo į namus. Tuomet iš kambario išlėkė girtas sūnus ir pradėjo šaukti ir dėl visko priekaištauti. Tuomet sūnus V. Č. rankomis ją pastūmė, o ji nuo stūmimo nukrito ant batų dėžės, stovinčios koridoriuje. Krito aukštielninka, ant nugaros, į batų dėžę prasiskėlė galvą, dėl ko pajuto smarkų fizinį skausmą. Kol ji gulėjo koridoriuje, sūnus nuėjo į virtuvę ir kažko ieškojo, galimai maisto. Sūnus visą maistą iš šaldytuvo išmetė ant grindų, tuomet, atėjęs į kambarį, išmėtė tvarkingai sudėtus drabužius, galimai ieškojo pinigų, visą laiką šaukė ant motinos necenzūriniais žodžiais. Tada ji surado telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Toks sūnaus elgesys kartojasi nuolat (b. l. 11-12).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyriui pateiktame nukentėjusiosios A. Č. 2015-10-30 pareiškime užfiksuota, kad 2015-10-28, apie 20.00 val., bute jos sūnus sukėlė konfliktą, kurio metu buvo prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 2-3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2015-10-29 tarnybinio pranešimo duomenimis, užfiksuota, kad V. Č. namuose, būdamas neblaivus, stumdė savo motiną (b. l. 8-9).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-10-30 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 15-18).

2015-11-02 specialisto išvados Nr. G 3681/15(01) duomenimis, A. Č. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. Č. 2015-10-30, 08.59 val., nustatytas 0,97 promilių girtumas (b. l. 35).

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo A. Č. parodymai, kuriuos patvirtina Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad V. Č. sukėlė savo artimam šeimos nariui – fizinį skausmą. Kaltinamojo V. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas V. Č. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 38-39, 40), administracine tvarka baustas (b. l. 42-47), išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 41), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-24. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 50). Taip pat V. Č. nuo 2010-11-18 įtrauktas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b. l. 39). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre V. Č. nesigydė (b. l. 51). Specialisto išvados Nr. 91TPK-PL-249/2015 konstatuota nesant duomenų apie V. Č. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą, silpnaprotystę ar kitokią laikiną psichikos sutrikimo būseną nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl ko skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 53). Atsižvelgus į minėtus duomenis, darytina išvada, kad V. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, pastarasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. Č. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 54-55, 56).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-30, 12.00 val., iki 2015-10-31, 10.35 val. (b. l. 23, 34). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-33), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir V. Č. paskirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-30, 12.00 val., iki 2015-10-31, 10.35 val. (vieną parą), kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. Č., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė