Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo vairuotojo pažymėjimą apie 8-9 metus, tačiau nuo 2024 m. birželio 15 d. jis pripažintas negaliojančiu administracinėje byloje, kadangi vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas. Automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra jo motina Č. Č., o jis yra valdytojas. Automobilį jis pirko 2014 metais pats, tačiau registravo motinos vardu, kadangi ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir tekdavo išvažiuoti, taip apsidraudė, kad motina galėtų esant reikalui, be jo sutikimo jį parduoti ar ką nors su juo daryti. Nuo 2024 m. birželio 15 d. jo vairuotojo pažymėjimas negalioja, jis negali važinėti, todėl paliko automobilį namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 5 d. vakare, apie 18 val., nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Ten gėrė alų, išgėrė apie 5-6 bokalus „Apyniuoto“ alaus, 5,5 stiprumo. Prabuvo ten apie 1-1,5 val. Išėjęs užėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir dar alaus, ketino eiti namo. Jautė, kad yra neblaivus. Nuėjo prie automobilio, nutarė jį pašildyti ir lygiau perstatyti. Užvedė automobilį, pavažiavo kelis metrus ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jie jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad gėrė alų. Jie davė jam papūsti į alkotesterį, nustatė, kiek atsimena, pirmu pūtimu – 1,93 prom., antru – 1,81 prom. Jis sutiko su alkotesterio parodymais. Dėl įvykio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamainą pradėjo 2024 m. liepos 5 d. nuo 15 val. 2024 m. liepos 5 d. maždaug apie 19.40 val., dirbant kartu su kolege, (duomenys neskelbtini) Ž. Ž., baigė reaguoti į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo juodos spalvos automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažinėjo į minėtą aikštelę. Stebėdamas automobilį, pamatė, kaip minėtas automobilis pavažiavo į priekį, paskui atgal, o pamačius vairuotojui policijos pareigūnus, automobilis sustojo. Paskui, įjungus atbulinę pavarą ir važiuodamas atbuline eiga, automobilis galiniais automobilio ratais du kartus atsitrenkė į bortą. Tai sukėlė jiems įtarimų, todėl nusprendė patikrinti. Privažiavus prie automobilio ir priėjus prie vairuotojo pusės automobilio lango, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. Č. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė asmens, ar jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad nevartojo. Nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą, ir pirmu pūtimu J. Č. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Po pirmo pūtimo, J. Č. pripažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo jam priklausantį automobilį. Pokalbis su J. Č. buvo nufilmuotas kūno kamera. Praėjus penkiolikai minučių, buvo atliktas antras pūtimas, kuriuo J. Č. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus įvykio vietą, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, tačiau vairavimo faktą taip pat užfiksavo tarnybinio automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys (duomenys neskelbtini), įrengtos kameros. J. Č. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, o automobilis buvo nuvežtas į policijos saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Č. Č. parodė, kad J. Č. yra jos sūnus. Automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra ji, jos sūnus – valdytojas. Jis pirko automobilį ir registravo jį jos vardu. Apie tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, ji sužinojo tą pačią dieną iš jo paties. J. Č. jai paskambino ir apie tai pasakė. Ji labai nustebo, kad jis taip pasielgė, nes, kiek žino, jis retai vartoja alkoholį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant 2024 m. liepos 5 d. apie 19.40 val., pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo juodos spalvos automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažinėjo į minėtą aikštelę. Aptarnavus iškvietimą, jie pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini), kai minėtas automobilis pavažiavo į priekį, paskui atgal, pamatęs juos, sustojo. Paskui įjungė atbulinę pavarą, važiuodamas atbuline eiga, galiniais automobilio ratais du kartus atsitrenkė į bordiūrą ir tai sukėlė įtarimų, todėl jie nusprendė patikrinti. Privažiavus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. Č. Priėjus prie vairuotojo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar J. Č. vartojo alkoholį, šis atsakė, kad nevartojo. Buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą, kurio metu pirmu pūtimu J. Č. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Po pirmo pūtimo J. Č. pripažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo jam priklausantį automobilį. Antru pūtimu J. Č. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra, tačiau įvykį užfiksavo tarnybinio automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys (duomenys neskelbtini), įrengtos kameros. Taip pat buvo filmuota kūno kamera.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), atvykstama į įvykio vietą. Kairėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ties įvažiavimu į aikštelę, kairėje pusėje, pastatyti trys šiukšlių konteineriai. Pačioje aikštelėje, nenumeruotoje vietoje, dešinėje pusėje, pastatytas juodos spalvos automobilis „VW Passat CC“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis atrakintas. Apžiūrint automobilį, matomas įbrėžimas ir įlenkimas, prasidedantis nuo vairuotojo pusės durelių ir besitęsiantis iki kairės pusės galinių automobilio durelių. Daugiau išorinių apgadinimų ant automobilio nenustatyta. Apžiūrėjus automobilio saloną, draudžiamų daiktų nerasta, salonas tvarkingas, jokių apgadinimų nenustatyta. Automobilis yra su automatine pavarų dėže. Automobilio bagažinės vidus tvarkingas. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Automobilis „VW Passat CC“ ir 1 vnt. užvedimo raktelis paimami priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu ir pristatyti į policijos saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. liepos 5 d. 19.45 val. J. Č. nustatytas 1,93 promilių girtumas, tą pačią dieną 20.03 val. – 1,81 promilių girtumas.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Č. Č., o valdytojas J. Č.

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Volkswagen Passat CC“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 6830 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Č. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis J. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2024 m. birželio 15 d. jo vairuotojo pažymėjimas negalioja, jis negali važinėti, todėl paliko automobilį namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 5 d. vakare, apie 18 val., nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Ten gėrė alų, išgėrė apie 5-6 bokalus „Apyniuoto“ alaus, 5,5 stiprumo. Prabuvo ten apie 1-1,5 val. Išėjęs užėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir dar alaus, ketino eiti namo. Jautė, kad yra neblaivus. Nuėjo prie automobilio, nutarė jį pašildyti ir lygiau perstatyti. Užvedė automobilį, pavažiavo kelis metrus ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jie jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad gėrė alų. Jie davė jam papūsti į alkotesterį, nustatė, kiek atsimena, pirmu pūtimu – 1,93 promiles, antru – 1,81 promiles. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų D. T., Č. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. Č. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. Č. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašė leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. Č.– (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis paskirstant 2 metų laikotarpiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. Č. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 10 d.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Č. Č. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Volkswagen Passat CC“, vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 6830 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo J. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6830 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, J. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Č. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti J. Č. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti J. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. Č. išieškoti automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6830 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.

J. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, ir J. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.