Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-311/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
2A-311/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SANOWAVE“
Kategorijos
  • 30.121pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-311/2014Proceso Nr. 2-55-3-02677-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.121; 42.9; 42.11.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUTRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3058-656/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUTRA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SANOWAVE“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas teismo prašė pripažinti 2010-12-27 Konsignacijos sutartį Nr. 0001027, sudarytą ieškovo UAB „JUTRA“ su atsakovu UAB „SANOWAVE“, pasibaigusia bei išreikalauti iš atsakovo pagal specifikaciją prie minėtos sutarties perduotas prekes, kurių bendra vertė 213 033,46 Lt. Nurodė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“. Bankroto administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad su atsakovu 2010-12-0-27 buvo sudaryta Konsignacijos sutartis bei pagal specifikaciją perduota atsakovui realizuoti prekių už 216 033,46 Lt, tačiau jokių mokėjimų pagal sutarties sąlygas nebuvo atlikta, taip pat negrąžintos prekės, nors pagal sutarties sąlygas nuosavybės teisės buvo išlikusios ieškovui. Bankroto administratorius 2011-04-04, 2012-08-23, 2012-10-10 atsakovui ir jo direktoriui M. O. siuntė pranešimus dėl Konsignacijos sutarties pasibaigimo bei prekių grąžinimo ieškovui, įspėjant, kad neatlikus atsakovui minėtų veiksmų iki 2012-10-31, ieškovas kreipsis į teismą, tačiau atsakovas į tai nereagavo, todėl ieškovas, gindamas savo nuosavybės teises į prekes, prašė jas išreikalauti iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad, nors atsakovui ir tinkamai pranešta procesinius dokumentus siunčiant atsakovo vadovo adresu, tačiau iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. yra pagrindas priimti sprendimą atsakovui už akių.

Taip pat iš pateiktų ieškovo duomenų teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai konsignacijos sutarties pagrindu, tačiau konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad prekes perdavė atsakovui, nes pateikė teismui tik sutartį ir specifikaciją, tačiau pagal sutarties sąlygas prekių pateikimo atsakovui faktą turėtų patvirtinti PVM sąskaitomis-faktūromis arba prekių gabenimo važtaraščiais. Ieškovui nepateikus šių įrodymų, nėra galimybės nustatyti, ar ginčo prekės atsakovui buvo perduotos ir kokios.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, kartu priimti į bylą papildomus įrodymus – 2010-12-28 Krovinio važtaraščio Nr. 0001028 ir 2013-02-11 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas, nebuvo parengiamojo posėdžio, kuriame galėjo būti aptarti ieškinio trūkumai ir papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti pateiktas ieškinyje aplinkybes, pateikimo klausimai, todėl bankroto administratoriui, nedalyvavusiam sandorio sudaryme, o ieškinį pareiškusiam dokumentų, kuriuos gavo iš buvusių įmonės vadovų, pagrindu, nebuvo žinoma, kokie dokumentai ir kiek jų buvo pasirašyta. Administratorius, atsižvelgęs į skundžiamą sprendimą, jog nebuvo pateikta krovinio važtaraščio, papildomai patikrino iš vadovų perimtus dokumentus ir papildomai pareikalavo duomenų iš buvusios vadovės R. J., todėl 2013-02-11 aktą ir pagal jį perduotą 2010-12-28 Krovinio važtaraštį, kuriuo atsakovui buvo perduotos ginčo prekės, prašo priimti į bylą kaip papildomus įrodymus. Šie įrodymai šalina ieškinio trūkumus, dėl kurių ieškinys buvo atmestas, nes visiškai patvirtinama aplinkybė, jog ieškovo kaip turto savininko teisės yra pažeistos, nes atsakovas neteisėtai naudojasi svetimu turtu, todėl turi teisę turtą išreikalauti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo pareiškęs du ieškinio reikalavimus, t. y. dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia bei prekių, perduotų pagal sutartį, išreikalavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nesant atsakovo atsiliepimo priimdamas sprendimą už akių, neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog taikant CPK 285 straipsnio 2 dalį, vertinamas tik vienos šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, kuriam pasitvirtinus, t. y. įsitikinus, kad pasitvirtina aplinkybės, yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog tarp šalių buvo sutartiniai santykiai, tačiau dėl reikalavimo pripažinti konsignacijos sutartį pasibaigusia iš viso nepasisakė, o dėl reikalavimo grąžinti prekes konstatavo, jog neįrodytas prekių perdavimo faktas, t. y. nėra pateikta sutartyje numatytų dokumentų kaip leistinų įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog iš esmės dėl ieškinio trūkumų, t. y. dėl nenurodymo aplinkybių ieškinyje apie prekių perdavimo faktą bei nepateiktų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prie ieškinio, ieškovas negalėjo teismui pateikti papildomų įrodymų, kadangi apie tai nežinojo. Kaip matyti iš teismo motyvų, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad nepateikti atitinkami įrodymai, tačiau tokio teismo sprendimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu negalima.

CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kaip matyti iš pridėtų prie apeliacinio skundo papildomų įrodymų, jie turi ryšį su byloje ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl pridėtini prie bylos. Tačiau akivaizdu, kad tokio veiksmo neatlikimas pirmojoje instancijoje galėjo turėti įtakos neteisingam bylos aplinkybių įvertinimui bei ginčo dėl prekių grąžinimo išsprendimui, todėl konstatuotina, jog dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo veiksmus įrodinėjimo procese, teismo sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinėje instancijoje nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės, juo labiau, kad dėl reikalavimo pripažinti sutartį pasibaigusia pirmosios instancijos teismas sprendime iš viso nepasisakė (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 2 d., 329 str. 1 d., 185 str., 179 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėRasa GudžiūnienėDanutė Milašienė