- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2018-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16414-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- D. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-25490-812/2021 pagal pareiškėjos D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219, suinteresuoti asmenys antstolė R. G., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) iš antstolės R. G. išreikalauti vykdomąją Nr. 0090/07/01219 ir ją prijungti prie 2021 m. spalio 20 d. skundo nagrinėjimo; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo ir lėšų paskirstymo išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219; 3) panaikinti 2021 m. spalio 6 d. antstolės R. G. patvarkymą Nr. S-21-90-15578; 4) įpareigoti antstolę R. G. išnagrinėti 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjo skundą; 5) priimti naują sprendimą byloje – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-656/2021 įsiteisėjimo dienos sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219, išieškotoja AB „Šiaulių bankas“, pagal 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370; 6) teismo procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolė R. G. per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytus imperatyviuosius procesinius terminus neišnagrinėjusi 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir neperdavusi jo su vykdomąja byla apylinkės teismui pažeidė CPK teisės normas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatas ir Antstolių etikos kodekso normas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. tiesiogiai pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė nuo skundo gavimo dienos antstolės kontoroje iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-656/2021 įsiteisėjimo dienos sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219. 2021 m. spalio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-90-15578, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atsisakytas tenkinti. Pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. antstolei pateikė skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. antstolės patvarkymo Nr. S-21-90-15578 panaikinimo. Skundas antstolei įteiktas 2021 m. spalio 8 d., tačiau skundas iki šios dienos nėra išnagrinėtas, todėl prašo teismo įpareigoti antstolę išnagrinėti pareiškėjo skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paties skundžiamo antstolio 2021 m. spalio 6 d. patvarkymo Nr. S-21-90-15578 nepateikė. Įvertinęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 26 d. skunde antstoliui formuluojamą reikalavimą sustabdyti vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs pareiškėjo ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-2742-656/2021, kurioje pareiškėjas kelia reikalavimą pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu ir jį panaikinti, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje būtinumo. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir motyvų, kaip nagrinėjama civilinė byla susijusi su antstolės atliekamais vykdymo veiksmais. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jų taikymo būtinybe – nenurodytas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas, t. y. motyvai, argumentai, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti pritaikytos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, todėl nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė, jog pareiškėjo teisės liks neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo ir lėšų paskirstymo išieškotojai AB „Šiaulių bankas“ veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219; grąžinti pirmosios instancijos teismui likusioje dalyje nagrinėti 2021 m. spalio 20 d. skundo reikalavimus, arba apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti ir tenkinti reikalavimus, t. y. iš antstolės R. G. išreikalauti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219 ir ją prijungti prie 2021 m. spalio 20 d. skundo nagrinėjimo; panaikinti 2021 m. spalio 6 d. antstolės R. G. patvarkymą Nr. S-21-90-15578; įpareigoti antstolė išnagrinėti 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjo skundą; konstatuoti, kad antstolė CPK 510 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytus imperatyviuosius procesinius terminus neišnagrinėjusi 2021 m spalio 6 d. pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų ir neperdavusi jo su vykdomąja byla apylinkės teismui pažeidė CPK normas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatas, Antstolių etikos kodekso nuostatas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nutartimi nebuvo išnagrinėti esminiai 2021 m. spalio 20 d. skundo reikalavimai. Teisėja buvo informuota, kad byloje klaidingai yra priskirta bylos kategorija – tik laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teisėja į tai nekreipė jokio dėmesio, dėl ko 2021 m. spalio 20 d. skundas pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėtas iš esmės.
1.2. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma iš antstolės išreikalauti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219 ir ją prijungti prie 2021 m. spalio 20 d. skundo nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme, tačiau vykdomoji byla nebuvo išreikalauta, esminės ir reikšmingos 2021 m. spalio 20 d. skundo aplinkybės net nenagrinėtos, o ir pats klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl to nepagrįstai netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareiškėjo2021 m. spalio 20 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė antstolės nuo skundo gavimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-656/2021 įsiteisėjimo dienos sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 pagal 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370. 2021 m. spalio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą S-21-90-15578, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. registruotu paštu išsiuntė antstolei skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. antstolės R. G. patvarkymo Nr. S-21-90-15578 panaikinimo, kurį antstolė gavo 2021 m. spalio 8 d. Pareiškėjas nurodė, kad jo 2021 m. spalio 6 d. skundas iki 2021 m. spalio 20 d. antstolės nebuvo išnagrinėtas, todėl prašė teismo įpareigoti antstolę skundą išnagrinėti ir taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
9. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219, 2021 m. spalio 21 d. nutartimi prašymą atmetė.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl apelianto nurodyti argumentai dėl skundo pagrįstumo įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neturi, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, iš esmės analizuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-25534-429/2021.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
12. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio bylos išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.
13. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius, galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas, kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo, pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219, grindė tuo, Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs pareiškėjo ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-2742-656/2021, kurioje pareiškėjas kelia reikalavimą pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik iškelta teisme civilinė byla, kurioje pareiškėjas kelia reikalavimą pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu ir jį panaikinti, savaime nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje. Pareiškėjas nei pareiškime, nei atskirajame skunde jokių daugiau motyvų dėl kurių, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti pritaikytos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė, jog pareiškėjo teisės liks neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas.
17. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, siejamo su skundu dėl antstolės veiksmų, įvykdymas galėtų pasunkėti, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinus bei taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl antstolio veiksmų
19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. S. pateikė antstolei R. G. skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. antstolės R. G. patvarkymo Nr. S-21-90-15578 panaikinimo, kurį antstolė gavo 2021 m. spalio 8 d. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. pateiktame teismui skunde išdėstė šešis reikalavimus. Vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti antstolę išnagrinėti 2021 m. spalio 6 d. D. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
20. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti tokį reikalavimą skundu dėl antstolio neveikimo ir toje pačioje byloje išnagrinėti taip pat ir pirminį pareiškėjo skundą (2021 m. spalio 6 d.) dėl antstolio veiksmų.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. skundas buvo užregistruotas Kauno apylinkės teisme kaip prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tik šis klausimas buvo išspręstas skundžiama nutartimi, neįvertinus, kad tuo pačiu procesiniu dokumentu teikiamas ir skundas dėl antstolio neveikimo pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad ne bylos užregistravimas ir / ar atitinkamos bylos kategorijos priskyrimas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad tuo pačiu dokumentu yra teikiamas skundas dėl antstolio neveikimo pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį. Kadangi nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo išspręsti ne visi reikalavimai – pareiškėjo skundas, išskyrus dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nekvalifikavo pareiškėjo reiškiamų reikalavimų pagal CPK 510 straipsnyje nustatytas taisykles, nesprendė dėl jų priėmimo nagrinėti, todėl negalima teigti, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Nesant tinkamo proceso pirmoje instancijoje, bylos dėl antstolio veiksmų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, palikti nepakeistą.
Pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219, išskyrus jo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.