Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui T. L., atsakovų atstovams A. A., M. R., advokatui V. R., teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams T. L., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)", tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. P., J. Š. ir K. Z., dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. 2020-04-14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. įpareigoti statytoją MB „(duomenys neskelbtini)“, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo

įsiteisėjimo dienos parengti imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir nustatytą žemės naudojimo būdą atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą;

1.3. per nustatytą terminą neįvykdžius 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją

MB „(duomenys neskelbtini)“ T. L., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis per 1 mėnesį nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-14 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statomą neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą ir sutvarkyti statybvietę;

1.4. jeigu šio ieškinio 3 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą

nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statomą neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą ir sutvarkyti statybvietę, visas lėšas išieškant iš statytojo MB „(duomenys neskelbtini)“;

1.5. priėmus sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš

esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), vykdydama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 31 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei kitomis teisės normomis, Inspekcija 2020-09-10 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-14 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo suteikta teisė statytojui T. L. statyti neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą (toliau ir Statinys), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal statinio statybos projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų 29,5 m aukščio bokšto (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – Projektas), parengtą 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - yra neteisėtas.

3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo

Motyvuojamoji dalis

įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

4. Teisė statyti žemės sklype, kuriame detalusis planas neparengtas, reglamentuojama

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodant, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

5. Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.

6. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies nuostatomis, informacija

visuomenei apie numatomą statinių projektavimą pateikiama projektinių pasiūlymų forma, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738

patvirtinto techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija galiojusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu) (toliau – Reglamentas) VIII skyriuje reglamentuojama kokiais atvejais ir tvarka visuomenė informuojama apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą bei visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus.

8. Reglamento 60 punkte nurodyta, kad statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo)

savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.

9. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas

vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais). Atitinkama nuostata dėl projektinių pasiūlymų kaip privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų įtvirtinta ir Reglamento 7.2 punkte.

10. Rengiant projektinius pasiūlymus reglamento 60 punkte nurodytais atvejais taikytinos

Reglamento 13 priedo nuostatos (Reglamento 13 priedo 2 punktas). Šiame priede pažymima, kad projektinių pasiūlymų paskirtis: išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją (Reglamento 13 priedo 3.1. papunktis); informuoti visuomenę Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytais atvejais apie statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą (Reglamento 13 priedo 3.2. papunktis); nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama (Reglamento 13 priedo 3.5. papunktis).

11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) duomenų

apie įregistruotus žemiausio lygmens kompleksinio planavimo dokumentus – detaliuosius planus, galiojančius žemės sklypui, kuriame suprojektuotas Statinys, nėra. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) informacijos apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus žemės sklype nurodytu adresu taip pat nėra pateikta. Tai reiškia, kad žemės sklypui galioja Klaipėdos rajono bendrojo plano (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrasis planas), sprendiniai, o Projektas buvo rengiamas įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę vykdyti statybą, atitinkančią savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, kai neparengti detalieji planai.

12. Statytojo statomas neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų)

bokštas nepatenka į Reglamento 4 priede pateiktą Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašą, tačiau pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje, kurioje suprojektuotas Statinys, neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai), visuomenės informavimas apie Statinio projektavimą yra privalomas. Reglamento VIII skyriaus nustatyta tvarka turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros ir nustatyta tvarka gautas pritarimas pateiktiems projektiniams pasiūlymams.

13. Aptariamu atveju, Patikrinimo akto 2.1., 2.4. punktuose nurodyta, kad pagal Statybos

įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, Reglamento 7.2 punkto nuostatas yra privalomas Statinio projekto rengimo dokumentas - projektiniai pasiūlymai, kurie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nepateikti. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) nustatyta, kad duomenų, apie Statytojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą informuoti visuomenę apie parengto Statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus bei pritarti projektiniams pasiūlymams, nėra. Statytojas visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūrų nėra atlikęs.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą Patikrinimo akte

konstatuota, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išduodama statybą leidžiantį dokumentą pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, 2020-04-14 statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė, nors nebuvo atliktos privalomos visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus procedūros, nustatytos Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento 60 punkte.

15. Lietuvos Respublikos žemės (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 punkte nurodyta,

kad žemės savininkai ir kiti naudotojai žemę privalo naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

16. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 Nr. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 21 punkte nustatyta, kad elektroninių ryšių infrastruktūrai priskiriami perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai ir kiti inžineriniai statiniai gali būti statomi žemės sklype, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

17. Suprojektuotas statinys, dėl kurio 2020-04-14 išduotas statybą leidžiantis dokumentas

Nr. (duomenys neskelbtini) – neypatingiesiems statiniams priskirtinas elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas, kurio paskirtis - ryšių (telekomunikacijų) tinklų. Pagal Statinio naudojimo paskirtį Statinys gali būti statomas tik žemės sklype, kuriam nustatytas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdas.

18. Nurodytina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis toks naudojimo būdas

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatytas. Suprojektuoto ir statomo Statinio statyba galima tik žemės sklype, kurio žemės naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, o šiuo atveju žemės sklypui nustatyti 3 naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos (1), atskirųjų želdynų teritorijos (2), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (3), kurių nei vienas neleidžia vykdyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokšto statyba. Žemės sklype gali būti vykdoma tik nustatytą žemės naudojimo būdą atitinkanti ir jam neprieštaraujanti veikla. Kitu atveju numatyto naudojimo būdo nesilaikymas pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas.

19. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai, vadovaujantis

įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

21. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkto

nuostatomis, statinių statyba, apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus neinformuojant Statybos įstatymo nustatyta tvarka, galima statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

22. Pakartotina, jog statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Vadovaujantis Reglamento 60 punkto nuostatomis, statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.

23. Kadangi teritorijai, kurioje yra statybos sklypas, nėra parengtas teritorijų planavimo

dokumentas, kuriame būtų nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas (1), neypatingojo inžinerinio statinio – elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokšto, nepatenkančio į visuomenei svarbių statinių sąrašą, statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (2), turi būti keičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas (3), todėl šio Statinio statybai nėra taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos išimtys ir visuomenės informavimas apie numatomą statinio projektavimą yra privalomas.

24. Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, Patikrinimo akte nustatytais

pažeidimais darytina pagrįsta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-14 statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nesilaikant privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus, todėl šis statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas ir naikintinas.

25. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje

nurodytais pagrindais ir motyvais.

26. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą

ieškinį kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, mano, kad jis nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

27. Nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“

statinius klasifikuoja į dvi pagrindines statinių rūšis (5 punktas): pastatai ir inžineriniai statiniai. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos (5.2.1 papunktis), inžineriniai tinklai (5.2.2 papunktis), hidrotechnikos statiniai (5.2.3. papunktis) ir kiti statiniai (5.2.4 papunktis). Prie inžinerinių tinklų yra priskiriama elektroninių ryšių infrastruktūra – kolektoriai, bokštai, stiebai ir kiti inžineriniai statiniai, skirti elektroninių ryšių veiklai ( 9.7 papunktis).

28. Šiuo atveju suprojektuotas ir statomas ryšio bokštas ‒ inžinerinis statinys, pagal statybos

techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.7. papunktį priskirtinas prie ryšių (telekomunikacijų) tinklų. Pagal minėtą statybos techninį reglamentą, Statinys priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai.

29. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedą, Statinys

nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą. Ginčo, kad suprojektuotas Statinys yra neypatingas ir nepriskiriamas prie visuomenei svarbių statinių, tarp šalių nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statinio statybai reikia tik iki 1 aro ploto, o pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punktą, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

31. Pasak Ieškovės, Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nurodyta, kad statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais).

38. Teigė, kad ieškovė šioje konkrečioje situacijoje netinkamai taiko teisės aktus, reglamentuojančius projektinių pasiūlymų, jų viešinimo privalomumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 str. 1 d. numato, kad projektiniai pasiūlymai turi būti rengiami ir viešinami, kai projektuojamas visuomenei svarbus statinys (visuomenei svarbių statinių sąrašą reglamentuoja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedas) arba kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas numato, kad statytojas savivaldybės administracijos direktoriui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais.

32. Kaip jau buvo pasisakyta, Statinys nepriskiriamas prie visuomenei svarbaus. Taigi tiek

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek statybos reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato pareigą rengti projektinius pasiūlymus ir juos viešinti, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais su nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti privalomą projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą, taikoma su išlygomis. To paties įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato išimtis, kai projektiniai pasiūlymai, jų viešinimas neprivalomi:

1) statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas;

2) vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei);

3) atnaujinant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus ir socialinės infrastruktūros objektus, kai nekeičiama statinių naudojimo paskirtis ir pastatais užstatytas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo);

4) statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo numatytais atvejais.

33. Būtent šiuo konkrečiu atveju Statinys suprojektuotas ir statomas nekeičiant faktinio

(pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdo, nėra didinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis, todėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, šiuo atveju netaikomos.

35. Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad „Nuosekliai vertindami nurodytų teisės

aktų nuostatas ir atsakydami į Jūsų pateiktus klausimus, manome, kad elektroninių ryšių infrastruktūrai priskiriamo bokšto statyba negalima kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdai yra „komercinės paskirties objektų teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“ – jo statybai vienas iš žemės sklypo naudojimo būdų turėtų būti nustatytas ar pakeistas į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“ žemės sklypo naudojimo būdą.“ Taigi pasak ministerijos specialistų, elektroninių ryšių infrastruktūrai priskiriamų bokštų statyba galima tik tuose žemės sklypuose, kurių naudojimų būdas būtų susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Su tuo kategoriškai nesutinka.

36. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų. Minėto įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: „atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas“. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 46 punktas numato, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šiuo atveju bokšto naudojimui reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, kas reiškia, kad jo statybai atskiras sklypas neformuojamas.

37. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad

elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. Taigi ryšio bokštų statyba gali būti vykdoma bet kokios paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties ir atitinkamai naudojimo būdo.

38. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje teigia, jog Klaipėdos rajono

savivaldybės administracijos 2020-04-14 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nesilaikant privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus, nors pati Patikrinimo akte nenustatė, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus. Priešingai, Ieškovė Patikrinimo akte pati konstatavo, kad Statinio projektų sprendinių atitiktis nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų nuostatų (dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, užstatymo tipo, užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo, užstatymo tūrio rodiklio, statinio paskirties, tipo, aukščio, aukštų skaičiaus, statybos zonos, statybos linijos, statinio matmenų (žr. Patikrinimo akto 3.3. papunktį), kas reiškia, kad Statinio statyba minėtame žemės sklype galima nekeičiant sklypo naudojimo būdo.

39. Pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Statinio statyba pagal galiojantį Klaipėdos

rajono bendrąjį planą galima. Atsakovė patikrinimo akte konstatavo, kad Statinio projekto sprendinių atitiktis nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, teisės aktų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, užstatymo tipo, tankio, intensyvumo, tūrio rodiklio, statinio paskirties, tipo, aukščio, statybos zonos ir kt. ( žr. Patikrinimo akto 3.3. punktą).

40. Taigi statomas neypatingos kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas

nėra priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių, suprojektuotas ir statomas nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 20 straipsnio 5 dalies 1 punktu, visuomenės informavimas apie Statinio projektavimą nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai.

41. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus

jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

42. Atsakovų T. L., MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas advokatas

Vaidotas Rutavičius pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagristas dėl žemiau nurodomu motyvų.

43. Byloje nėra ginčo, kad suprojektuotas bokštas nėra ypatingas statinys, o yra tik

neypatingas statinys, kas reiškia, kad jis nėra svarbus visuomenei. Byloje taip pat nėra ginčo, kad toje vietoje nėra parengto detaliojo plano, o tik galioja Gargždų miesto bendrasis planas ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. LR Teritorijų planavimo įstatymo (LR TPĮ) 20 str. 1 d. 1 p. numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, tačiau tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Sutinkamai su LR TPĮ 20 str. 5 d. 1 p. statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Iš virš išdėstyto teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, kad visuomenės informuoti nereikia šiais atvejais: 1) kai nereikalingas statybos leidimas; 2) kai nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis; 3) kai nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

44. Žemės sklypo, kuriame statomas bokštas, paskirtis yra kitos paskirties žemė, kurios

naudojimo būdas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Sutinkamai su LR ŽŪM ir LR AM 2005- 01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau Aprašo) 22 p. susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos yra žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms statyti. Sutinkamai su LR SĮ 2 str. 84 p. statiniai yra skirstomi į pastatus ir inžinierinius statinius. Sutinkamai su LR SĮ 2 str. 37 p. pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Sutinkamai su LR SĮ 2 str. 16 p. inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Sutinkamai su LR SĮ 2 str. 17 p. inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Sutinkamai su LR AM 2016-10- 27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.7. p. ryšių (telekomunikacijų) inžinieriniai tinklai (elektroninių ryšių tinklai pagal LR Elektroninių ryšių įstatymą (LR ERĮ)) - kolektoriai, bokštai, stiebai ir kiti inžineriniai statiniai, skirti elektroninių ryšių veiklai. Iš to seka, kad statomas bokštas yra inžinierinis statinys - ryšių inžinierinio tinklo dalis. Taigi, pagal sklypo paskirtį jis gali būti statomas sklype ir atitinka jo paskirtį, kas reiškia, kad žemės sklypo naudojimo būdo statant bokštą keisti nereikia, kas reiškia, jog bokšto statyba atitinka LR TPĮ 20 str. 5 d. 1 p. nurodytą 2) išimtį.

46. Kadangi tai yra ne pastatas, o inžinierinis statinys, tai jį statant nepažeidžiamas

užstatymo plotas ir aukštis, ne užstatymo ploto ir aukščio reikalavimai keliami tik pastatams. Todėl akivaizdu, kad statomas bokštas atitinka LR TPĮ 20 str. 5 d. 1 p. nurodytą 2) išimtį, kuri numato, kad nereikalingas visuomenės informavimas. Be to sutinkamai su Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2020-08-20 sprendimu Nr. T11-333, infrastuktūros plėtros brėžinį, toje vietoje, kur statomas bokštas, yra kaip tik numatyta statyti tokį bokštą. Tai irgi patvirtina, kad statomas bokštas šiai dienai jau atitinka ir nurodytą 3) išimtį. Kaip žinia, teisės aktai, švelninantys reikalavimus, turi atgalinę galią, todėl bendrojo plano nuostatos dėl ryšių bokšto statybos toje vietoje, yra taikomos ir ginčijamam statybos leidimui. Sutinkamai su LR SĮ 24 str. 3 d. projektiniai pasiūlymai teikiami tik tuo atveju, kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais. Sutinkamai su LR AM 2016- 11-07 įsakymu Nr. Dl-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo projektiniai pasiūlymai rengiami Reglamento 60 p. nurodytais atvejais, o kitais atvejais 13 priedo nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šio Reglamento 60 p. numato, kad statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) (toliau - šiame skyriuje statytojas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Taigi, projektiniai pasiūlymai rengiami kai reikia atlikti visuomenės informavimą. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju neprivalomas visuomenės informavimas, todėl rengti projektinius pasiūlymus nebuvo privaloma, kaip kad nebuvo privaloma ir teikti prašymo dėl visuomenės informavimo.

47. Visuomenės informavimas nebūtų būtinas ir tuo atveju, jei bokštas būtų statomas ir

kitokios paskirties bei kitokio naudojimo būdo žemėje. Sutinkamai su LR Žemės įstatymo (LR ŽĮ) 40 str. 6 d. 2 p. atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, o šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Bokšto naudojimui reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, kas reiškia, kad jo statybai atskiras sklypas neformuojamas, o jis statomas esamame sklype. Sutinkamai su LR Elektroninių ryšių įstatymo (LR ERĮ) 3 str. 12 d. elektroninių ryšių infrastruktūra - fizinės infrastruktūros, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti. Taigi, statomas bokštas yra elektroninių ryšių infrastruktūros dalis. Sutinkamai su LR ERĮ 3 str. 16 d. elektroninių ryšių tinklas - perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį. Taigi, bokštas yra ir elektroninio ryšio tinklo sudedamoji dalis. Sutinkamai su LR ERĮ 3 str. 17 d. elektroninių ryšių tinklo teikimas - elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas. Todėl bokšto statytojas yra elektroninių ryšių tinklo teikėjas. LR ERĮ 37 str. 1 d. numato, kad elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. Todėl bokštą galima statyti bet kokios paskirties žemėje. Kompleksiškai aiškinant paminėtas LR ŽĮ ir LR ERĮ nuostatas akivaizdu, kad ryšių bokštą, kurio naudojimui reikia ne daugiau kaip 0,01 ha žemės ploto, galima statyti bet kokios paskirties žemės sklype net neformuojant atskiro sklypo. Taigi, net ir statant tokį bokštą bet kokios kitos paskirties žemės sklype neprivalu informuoti visuomenės, nes nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas, t.y. taikoma LR TPĮ 20 str. 5 d. 1 p. numatyta išimtis, atsiliepime į ieškinį įvardinta kaip 2) išimtis. Analogiškai ieškovės įgalioti asmenys aiškino jau 2014- 09-17 savo oficialioje pozicijoje, kurią pateikė tokį klausimą uždavusiam piliečiui (klausimas ir atsakymas pridedami), todėl nesuprantama, kodėl šioje konkrečioje situacijoje ieškovė jau reiškia kitokią nuomonę ir nebesilaiko savo ankstesnių aiškinimų ir ankstesnės oficialios pozicijos.

48. Todėl anot atsakovo atstovo akivaizdu, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, rengti

projektinius pasiūlymus ir informuoti visuomenę nebuvo privalu.

49. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, taip pat

prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

51. Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 14 d. išdavė atsakovui T. L. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė statytojui, t. y. atsakovui T. L., statyti neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal statinio statybos projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų 29,5 m aukščio bokšto (duomenys neskelbtini)., statybos projektas“, parengtą 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

52. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo,

prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog savivaldybės 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neteisėtai.

Dėl visuomenės informavimo procedūros

55. Visuomenei svarbių statinių sąrašą reglamentuoja STR 1.04.04:2017 „Statinio

projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedas) arba kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas numato, kad statytojas savivaldybės administracijos direktoriui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais.

56. Byloje nekilo ginčo, kad Statinys (elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas)

nepriskiriamas prie visuomenei svarbaus. Taigi tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek statybos reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato pareigą rengti projektinius pasiūlymus ir juos viešinti, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais su nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti privalomą projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą, taikoma su išlygomis. To paties įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato išimtis, kai projektiniai pasiūlymai, jų viešinimas neprivalomi, Viena iš jų kai statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

57. Byloje nustatyta, kad Statinys suprojektuotas ir statomas nekeičiant faktinio (pagal

Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdo, nėra didinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis, todėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, šiuo atveju netaikomos.

Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo.

58. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte nenustatė, kad statybos leidimas išduotas

pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus. Priešingai patikrinimo akte konstatuota, jog Statinio projektų sprendinių atitiktis nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų nuostatų (dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, užstatymo tipo, užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo, užstatymo tūrio rodiklio, statinio paskirties, tipo, aukščio, aukštų skaičiaus, statybos zonos, statybos linijos, statinio matmenų (Patikrinimo akto 3.3. papunktis), kas reiškia, kad Statinio statyba minėtame žemės sklype galima nekeičiant sklypo naudojimo būdo.

59. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad statybos leidimas išduotas

pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus, todėl statybą leidžiantis dokumentas naikintinas ir tuo pagrindu.

60. Teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2

punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų. Be to LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: „atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas“.

61. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 46 punktas numato, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

dėl to jo statybai atskiras sklypas neformuojamas.

63. Be to teismas pažymi, kad elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštų statybos

santykius reglamentuoja ne tik Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo bet ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. Leidimo išdavimo metu (2020-04-14 d.) galiojančios Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. (2016 05 12 įstatymu Nr. XII-2345 (nuo 2016 09 01) (TAR, 2016, Nr. 2016-13912). Taigi ryšio bokštų statyba galėjo būti vykdoma bet kokios paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties ir atitinkamai naudojimo būdo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (aktuali) galiojančio to paties įstatymo 42 straipsnio 1 dalis ankščiau išdėstyto reglamentavimo nepakeitė, t.y. nustatė, kad Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jeigu yra nustatytas servitutas arba jeigu elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nekeisdami žemės paskirties.

64. Įvertinus tai, kad statomas neypatingos kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų)

bokštas nėra priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių, be to suprojektuotas ir statomas nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 20 straipsnio 5 dalies 1 punktu, visuomenės informavimas apie Statinio projektavimą nėra privalomas. Todėl konstatuotina, kad savivaldybės 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-200414-00240 išduotas teisėtai, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmetamas atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad atsakovas T. L. patyrė 666,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovė UAB "(duomenys neskelbtini)" 1334,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1334,00 Eur. teisinės pagalbos išlaidų atsakovės UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 666,00 Eur. teisinės pagalbos išlaidų atsakovo T. L. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.