Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje K. L., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. L. melagingai pateikė pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kuomet 2019 m. vasario 25 d., 21.44 val., į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrių kreipėsi su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kaltindama savo sutuoktinį G. L. 2019 m. vasario 23 d., smurtaujant prieš ją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08110-19, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, K. L. davė meagingus parodymus, kuomet 2019 m. vasario 27 d., nuo 12.49 val. iki 13.52 val., apklausiama kaip liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate A. Juozapavičiaus pr.17, Kaune, nurodė, kad G. L. prieš ją smurtavo, dėl ko jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o pabaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji K. L., ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 25 d., rašydama pareiškimą melagingai pranešė apie tai, kad sutuoktinis G. L. 2019 m. vasario 23 d., smurtavo prieš ją, ką patvirtino ir apklausiama kaip liudytoja policijos komisariate. Tik 2019 m. gegužės 29 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, prisipažino, kad, norėdama atgauti automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasiėmęs G. L., melagingai jį apkaltino. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, supranta, kad davė melagingus parodymus, dėl to labai atsiprašo ir nuoširdžiai išgyvena (b. l. 37–39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. vasario 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad K. L. pranešė, kad 2019 m. vasario 23 d., apie 21.30 val., jos vyras G. L., (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, supykęs, kad ji grįžo per vėlai iš močiutės, koneveikė ją necenzūriniais žodžiais ir automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje, ant galinės sėdynės, ją sumušė, suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių abiejų rankų kumščiais ir delnais į galvos sritį, rankas, nugarą, dėl ko jai kairės rankos žaste atsirado daugybiniai patinimai ir poodinės kraujosruvos ir taip ją nežymiai sužalojo, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 14–17).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08110-19 metu kaip liudytoja apklausta K. L. papildomai parodė, kad G. L. jos atsiprašė, o kadangi ji didelių sužalojimų nepatyrė, į gydymo įstaigas nesikreipė, todėl pretenzijų jam neturi (b. l. 25–26).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2019 m. liepos 15 d., tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., Kauno apylinkės teisme priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1119-573/2019. Teismo posėdžio metu gauta duomenų, kad K. L. 2019 m. vasario 25 d., pranešdama apie nusikalstamą veiką bei apklausiama liudytoja davė melagingus parodymus apie nusikalstamą veiką jos pačios atžvilgiu (b. l. 2).

Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1119-573/2019, matyti, kad K. L., apklausiama nukentėjusiąja parodė, kad ji, susikivirčijusi su savo vyru G. L. dėl automobilio, supykusi ir suprasdama, kad elgiasi nusikalstamai, parašė pareiškimą dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, taip jį melagingai apkaltindama (b. l. 8–10).

Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-573/2019 matyti, kad G. L., kaltintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (b. l. 5–7).

Kaltinamosios K. L. kaltė įrodyta ne tik jos paaiškinimu apie tai, kad ji suvokdama savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir veikdama tiesiogine tyčia 2019 m. vasario 25 d., 21.44 val., kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrių su pareiškimu apie tai, kad G. L. 2019 m. vasario 23 d., smurtavo prieš ją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08110-19, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ką patvirtino ir 2019 m. vasario 27 d., nuo 12.49 val. iki 13.52 val., apklausiama kaip liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate A. Juozapavičiaus pr.17, Kaune, dėl ko jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, o pabaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ne tik jos paaiškinimu apie tai, kad ji, supykusi ant savo sutuoktinio G. L., pranešė policijos pareigūnams kad jis jos atžvilgiu smurtavo, suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, nors sužalojimus patyrė namuose atsitrenkusi į sieną, kai šią pastūmė didelis šuo, bet ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio protokolu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1119-573/2019 ir šioje byloje 2019 m. birželio 11 d. priimtu nuosprendžiu, iš kurių matyti, kad K. L. nurodė, jog ji, susipykusi su savo sutuoktiniu ir suvokdama savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, po jų barnio praėjus kelioms dienoms, pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad G. L. atliko smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino apie įvykį pranešus melagingai, dėl ko G. L. išteisintas, kadangi jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami K. L. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. L. dėl melagingai pateikto pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir duotų melagingų parodymų apklausiant ją kaip liudytoją, pasitvirtino. Kaltinamoji K. L., veikdama tiesiogine tyčia, pranešė policijos pareigūnams apie tikrovės neatitinkantį įvykį, nurodydama kad jos sutuoktinis G. L. 2019 m. vasario 23 d., apie 21.30 val., atliko smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, ir tą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, dėl ko G. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o byla perduota į teismą, kur ji, teisiamojo posėdžio metu pripažino melagingai pranešusi apie nusikalstamą veiką, dėl ko G. L. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Kaltinamosios K. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. K. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 57–59).

Kaltinamosios K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji neteista (b. l. 50), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51–54), nedirba (b. l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 44), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruota (b. l. 42).

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamoji K. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra pakaltinama, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. L. parinktina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, manytina, kad laisvės apribojimo bausmė K. L. yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui skiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šioje proceso stadijoje neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu mokslu.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.