- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1623-881/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. O.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Deividas Kursevičius
- Kategorijos
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1623-881/2011 pagal ieškovo M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-474-723/2010 pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovei L. S. dėl servituto nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas M. O. ieškiniu prašė teismo sprendimu nustatyti L. S. servitutą naudotis 49/100 vandentiekio linijos – šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 45,26 m. (plane pažymėta d 32 V l (93-C) L), (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 5 000 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 13,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino 4944/10000 vandentiekio linijos – šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 45,26 m (plane pažymėta d32 VI (93-C)L), (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane pažymėta Y.Y.204.44 - Y.Y.204.31 - Y.Y.204.12 -B-C, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre M. O. vardu ir nustatė, kad 4944/10000 vandentiekio linija – šalto vandens tiekimo vamzdynas, kurio ilgis 45,26 m (plane pažymėtas d32 VI (93-C)L), (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane pažymėtas Y.Y.204.44 - Y.Y.204.31 - Y.Y.204.12 - B-C, (duomenys neskelbtini), yra L. N. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), priklausinys (civilinės bylos Nr. 2-100-577/2010). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nustačius, kad ieškovas nėra šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 45,26 m, plane pažymėto d 32 Vl (93-C), savininkas, jam išnyko reikalavimo teisė, susijusi su jo, kaip minėto daikto savininko, teisių gynimu (CK 4.93 str., 4.95 str., 4.96 str.), todėl teismas nusprendė, kad negali būti nustatomas joks servitutas (CK 4.111 str.). Nenustačius servituto, negalimas ir kompensacijos tarnaujančio daikto savininkui priteisimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė L. S., įsigydama nuosavybės butą, įsipareigojo ieškovui papildomai sumokėti 5 000 Lt už vamzdyno dalį (CPK 178 str.).
Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas M. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, jog ieškinio dalykas koreguotinas dėl to, kad procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje teismas apeliantui priklausiusią vandentiekio dalį priteisė atsakovei. Teismas pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo priimti atsisakė. Apelianto teigimu, įsiteisėjus 2010 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-474-723/2010 bei atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, apelianto ieškinio dalykas nebegalėjo būti patenkintas, kadangi apeliantas dėl minėto teismo sprendimo priėmimo nebeturėjo jokio materialiojo teisinio reikalavimo nustatyti servitutą į apeliantui nebepriklausantį turtą. Aplinkybė apie turto savininko pasikeitimą paaiškėjo tik patenkinus atsakovės ieškinį, t. y. ši aplinkybė neegzistavo iki šios civilinės bylos sustabdymo. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu apeliantui priklausanti vandentiekio dalis sumažėjo 49/100 dalimis vandentiekio linijos – šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 45,26 m, tačiau likusia vandentiekio linijos dalimi atsakovė tebesinaudoja užsitikrindama sau neatlygintiną vandens tiekimą per apeliantui nuosavybės teise priklausančią vandentiekio linijos dalį. Dėl šios aplinkybės ieškinio dalyko pakeitimas atitiko visus tiek faktinius, tiek teisinius reikalavimus, ir teisė į 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją už vandentiekio linijos naudojimąsi tarnaujančio daikto savininkui išlieka, todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinio dalyko pakeitimą, pažeidė procesines teisės normas, bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl servituto nustatymo ir išmokos priteisimo atmetė.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant servitutą (CK 4.123 str. 1 d.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 str.), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).
Kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimu buvo panaikinta 4944/10000 vandentiekio linijos – šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 45,26 m (plane pažymėta d32 VI (93-C)L), (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane pažymėta Y.Y.204.44 - Y.Y.204.31 - Y.Y.204.12 -B-C, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre ieškovo M. O. vardu ir nustatyta, jog minėta vandentiekio linija – šalto vandens tiekimo vamzdynas, kurio ilgis 45,26 m, yra atsakovei L. N. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), priklausinys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo, kadangi tik savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą, o ieškovui nesant minėto daikto, kuriam buvo prašoma nustatyti servitutą, savininku, šis neturi reikalavimo teisės į servituto nustatymą.
Nors įstatyme yra įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu, o CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovas nebėra tarnaujančio daikto – vandentiekio linijos, šalto vandens tiekimo vamzdyno, – savininkas, taigi neturi ir teisinio pagrindo reikalauti priteisti jam vienkartinę ar periodinę kompensaciją už jo teisių suvaržymą.
Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio dalyko pakeitimą, pažeidė procesines teisės normas, bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl žinodamas, kad ieškovas, įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimui prarado suinteresuotumą bylos baigtimi, nepagrįstai suvaržė jo teises ir galimybę prisiteisti vienkartinę kompensaciją už atsakovės naudojimąsi vandentiekio linija.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo reikalavimų patikslinimą, proceso teisės normas iš teisų taikė itin formaliai, tačiau tokią teisę jam suteikia CPK 141 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, jog ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašymą patikslinti ieškinį pateikė bylą nagrinėjant iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad tokio pareiškimo patenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, turėjo teisę atsisakyti tenkinti minėtą pareiškimą (CPK 141 str. 3 d.). Nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 328 straipsnyje nustatytą draudimą naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais, sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.